Šiame darbe nagrinėjamos mažųjų valstybių saugumo politikos pasirinktys šiuolaikinėje tarptautinėje sistemoje. Darbo problema – kodėl panašiose išorės sąlygose esančios mažosios valstybės savo nacionaliniam saugumui užsitikrinti renkasi skirtingus saugumo modelius. Teorinės įžvalgos mažųjų valstybių saugumo studijų srityje teigia, kad mažosios valstybės saugumo modelis yra determinuojamas valstybės geopolitinės padėties. Empiriniu atveju pasirinktų Pietų Kaukazo valstybių saugumo politika verčia šiuo teoriniu teiginiu suabejoti. Pietų Kaukazo valstybės – Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija, nors ir susidurdamos su panašiomis grėsmėmis bei panašia didžiųjų galių traktuote, praktikoje taiko tris skirtingus saugumo modelius, Armėnija – komplementarizmą, Gruzija – aljansą, Azerbaidžanas – neutralitetą. Analizuojant, kokie veiksniai lėmė situaciją, kad į panašius iššūkius Pietų Kaukazo valstybės atsako skirtingais būdais, veiksniai skirstomi į išorinius ir vidinius. Empirinio atvejo analizės rezultatais papildomos egzistuojančios teorinės įžvalgos mažųjų valstybių saugumo studijų srityje. / The question of small states in the academic literature is still treated as marginal, analyzing international relations as a “game of great powers”. But the fact, that majority of states in contemporary international arena can be described as small, proves that analysis of behavior of small states is also important. Even though the security of small state is always in challenge, the number of small states in international arena is not decreasing, but even increasing. That means, that the problem of (in)security of small state is not irresolvable. Even though the question of security of small state is essential and tends to determine other aspects of behavior of small state in international arena, this issue was deeply analyzed only in 1950’-1970’. After the end of Cold War, the nature of international system have been modified in several aspects, and this also affected the question of the security of small state. Nevertheless international conjuncture sets several constrictions on the choices of security of small state, the final combination of choices belongs to the competence of the small state itself. This combination of choices is considered to be the model of security – the complex of long-term political choices in the sphere of foreign and security politics, being fixed in the strategic documents (Concept of national security, Strategy of national security, Strategy of foreign policy, Military strategy) and constantly appearing in political practice. If permanent... [to full text]

Magistro darbe „Ginčas dėl Arkties teritorijų: teisiniai, politiniai ir geopolitiniai valstybių interesai“ tiriamas XXI amžiaus pradžioje vykstantis ginčas dėl Arkties teritorijų, kuriame dalyvauja penkios arktinės valstybės: Danija, JAV, Kanada, Norvegija ir Rusija. Darbe atskleidžiama ginčo dėl Arkties teritorijų problematika. Tai daroma aiškinantis penkių arktinių valstybių interesus Arktyje, kurie tiesiogiai susiję su iškylančiais valstybių tarpusavio nesutarimais Arkties regione. Taip pat analizuojamas šių valstybių tarpusavio bendradarbiavimas regione, kuris prisideda prie tarpusavio nesutarimų išsprendimo ir ginčo konfliktiškumo sumažinimo. Tyrimo pabaigoje apžvelgiami galimi ginčo dėl Arkties sprendimo būdai. Darbo tikslu laikomas siekis išsiaiškinti ar įmanomas greitas ginčo dėl Arkties teritorijų išsprendimas. Tikslas įgyvendinamas atliekant išsikeltus penkis uždavinius, kurių kiekvienas yra tiesiogiai susietas su atitinkamu darbo skyriumi. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Arkties regiono geopolitinė kaita. Remiantis Tradicinės geopolitikos teorijomis nustatyta, kad Arktis gali būti traktuojama didžiųjų valstybių kovos dėl galios regionu. Didžiosios galios, JAV ir Rusija, yra labiausiai suinteresuotos Arkties teritorijų panaudojimu savo galios didinimui. JAV ir Rusijos geopolitiniai interesai neaplenkia ir likusių ginčo dalyvių: Danijos, Kanados ir Norvegijos, kurios visada dominuojamos didžiųjų galių, todėl formuodamos savo geopolitinius interesus turi atsižvelgti... [toliau žr. visą tekstą] / In a Master thesis „Battle for the Arctic: Juridical, Political and Geopolitical Interests of States“ is examined the battle for the Arctic in a 21st century, which includes five Arctic states: Denmark, US, Canada, Norway and Russia. The main idea of this research is to examine current situation in the Arctic Region, to discover the main interests of Arctic five in the High North and to foresee possible solutions of current disagreements. The research is implemented through fulfillment of five goals which are the basis of each chapter of this research. First chapter is committed to the analysis of the geopolitical changes in the Arctic Region. By using Traditional geopolitical theories is discovered that Arctic territories plays a huge role in great power politics. Arctic territories are like a playground for US and Russia, where they are struggling for increasing their power. In the mean time, the rest participants of the battle for the Arctic are dominated by Russia‘s and US interests. But it is noticed that Canada has a potential to compete with the great powers, Russia and US. The second chapter is an analysis of legal norms which regulates battle for the Arctic. Analysis of The United Nations Convention on the Law showed that possible solutions mainly depend from the Arctic five, because The Commission on the Limits of the Continental Shelf is only able to give its recommendations about possible sea borders delimitation. The third chapter gives broader view about Arctic... [to full text]