Europos Sąjunga, didžiausias viršvalstybinis projektas pasaulio istorijoje, tampa tarptautiniu saugumo aktoriumi. Daugelį metų išorinės ir vidinės jėgos jai neleido šia linkme padaryti pažangos. ES buvo griežtai ekonominis projektas. Po SSRS žlugimo, JAV iškilus kaip vienintelei didžiajai galiai, naujame vienpoliame pasaulyje Europa pradėjo ieškoti savo naujos tarptautinės tapatybės. 1993 m. pradėta Europos Sąjungos sutartimi, prieš tai vadinta Europos politiniu bendradarbiavimu, Bendroji usžeinio ir saugumo politika (BUSP) atrodė kaip reikšmingas žingsnis link naujos Europos integracijos eros. Tačiau, naudodami tarptautinių santykių ir Europos integracijos teorijas: racionalizmą, liberalizmą, funkcionalizmą ir federalizmą, matome, kad „aukštosios politikos“ ypatumas neleidžia ES pasiekti reliatyvios integracijos „žemosios politikos“ sferoje sėkmės. Todėl BUSP yra griežtai tarpvyriausybinio pobūdžio. Vietoj to, kad būtų didžiąja galia, ES yra tik pilietinė ar normatyvinė galia. Mažosios valstybės sudaro ES narių daugum��. Tačiau, akivaizdu, kad dauguma su BUSP susijusiu iniciatyvų yra inicijuojamos didžiųjų Europos valstybių. Prancūzija, Vokietija ir JK dominuoja ES užsienio politikoje. Pagal požiūrį į BUSP, nepaisant problematiškos mažos valstybės koncepcijos, galime išskirti 3 šalių grupes ir teoriniame lygmenyje apsvarstyti jų užsienio politikos veiksmus. Kai kurios neutralios, taip pat kaip keletas, JAV įtaką siekiančių atsverti mažųjų NATO narių, remia glaudesnę... [toliau žr. visą tekstą] / European Union, the biggest supranational project in World’s history, is becoming the international security actor. For many years the endogenous and exogenous forces prevented it from advancing in this direction. EU had been a strictly economical endeavor. After the collapse of Soviet Union and with the rise of the U.S. as a single super-power in the new unipolar word, Europe started to search for its new international identity. Launched by the Treaty of European Union in 1993, preceded by European Political Cooperation, The Common Foreign and Security Policy (CFSP) seemed as a decisive step towards the new era of European integration process. However, by utilizing the most established International Relations and European integration theories: rationalism, liberalism, functionalism and federalism, we see that particularity of “high politics” does not allow the EU to match the relative success of integration in “low politics” areas. Therefore CFSP is of strictly intergovernmental nature. Instead of being super or great, EU is only civilian or normative power. Small countries constitute the majority of the EU members. However it is quite obvious that most of the CFSP related initiatives come from the big European powers. France, Germany and the UK have been dominating the foreign politics of the EU. Within the framework of CFSP, despite the awkward nature of the small state concept, we can distinguish 3 groups of countries and theorize about their foreign policy behavior... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama valstybės kaip civilinio delikto subjekto problema Lietuvos teisiniuose santykiuose. Siekiama atskleisti, kad tik valstybėje, besivadovaujančioje teisės viršenybės ir kitais teisės principais, gali tinkamai veikti valstybės atsakomybės piliečiams mechanizmas. Ir tik valstybė atsakinga savo piliečiams gali vadintis teisine. Darbe pateikiama užsienio šalių ir Europos sąjungos teisės teorija ir teisminė praktika valstybės deliktinės atsakomybės srityje, siekiant atskleisti valstybės imuniteto nuo civilinės atsakomybės savo piliečiams sampratos įtakos mažėjimo tendencijas. Darbo tema pagal sudėtingumą ir klausimų problematiškumą padalinta į dvi dalis. Pirmiausia analizuojama valstybės atsakomybė už administracinių ir teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys šiuos santykius, nustatomi šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, atskleidžiamos praktinės problemos, neleidžiančios tinkamai veikti valstybės atsakomybės už šių institucijų padarytą žalą mechanizmui. Vėliau nagrinėjama daug aktualesnė ir daugiau problematikos turinti temos dalis – valstybės atsakomybė už įstatymo leidėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Čia aptariamas teisinis reglamentavimas ir nustatoma, kad tiek Konstitucija, tiek ir kiti įstatymai Lietuvos valstybę laiko lygiaverčiu teisinės atsakomybės subjektu. Darbe smulkiai analizuojama Lietuvos teisminė praktika valstybės atsakomybės klausimu, atskleidžiamos teisės praktikų... [to full text] / The topic of this work deals with the problem of a state as the subject of civil tort in legal relations of Lithuania. The main goal is focused on disclosure of the fact that the mechanism of national liability to its citizens is able to function properly only in a State which is following supremacy of the law and other legal principles. Only the State which is liable to its citizens may refer to itself as Legal State.

Tarptautinės sistemos dinamiškumas, globalizacijos procesas bei kintanti saugumo sąvoka iškelia naujus iššūkius, kurie pasižymi transnacionaliniais bruožais, bei verčia iš naujo pažvelgti į valstybę ir kelti jos saugumo klausimą. Didėjanti ekonominių procesų reikšmė ir poveikis, akcentuoja valstybės ekonominio saugumo svarbą, kuris yra valstybės nacionalinio saugumo dalis. Vidinių ir išorinių šio saugumo sektoriaus veiksnių išskyrimas ir jų tarpusavio saitai formuoja ir kuria atitinkamą kiekvienos valstybės ekonominio saugumo suvokimą, kur šalia ekonominių aspektų itin svarbią vietą užima valstybės ir individo santykis. Pastarąjį dar labiau pabrėžia ekonominių procesų sunkiai kontroliuojama dinamika bei valstybės akistata su šiais naujaisias iššūkiais, kurie vis įgauna naujas kokybines ir kiekybines veiklos išraiškas. Tokiomis charakteristikomis pasižymi ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas, kurio kontroliuojamos nelegalios rinkos ir kuriami politiniai-kriminaliniai santykiai, peržengia ne tik ekonominio saugumo „ribas“, kartu tai turi įtakos ir valstybės stabilumui tarptautinėje arenoje, kuris glaudžiai susijęs su valstybės institucijų efektyvumu. Organizuoto nusikalstamumo, valstybės ekonominio saugumo ir politinės sistemos santykis leidžia atskleisti organizuoto nusikalstamumo daromą poveikį valstybei kaip atskiram tarptautinės sistemos objektui ir kaip saugumo analizės lygmeniui. Transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo veiklos modelio kūrimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamics of international system, globalization process and changing concept of security brings transnational challenges and leads to a new look at nation state and the discussion of its security question. The growing importance of economic processes raises state economic security issue as a part of national security. Internal and external factors of this security sector and their links creates and shapes each state perception of its economic security, where near economic aspects, very important place is given for rate between nation state and individuals. The latter is emphasizes by comprehensive dynamics of economic processes and state's facing with these new transnational challenges, which are taking qualitative and quantitative features of operations. Transnational organized crime has these characteristics by controlling illegal markets and expanding political-criminal relationships, which goes further than economic security “limits”, this also has influence for state role in international arena and effectiveness of its institutions. The connections between organized crime, state economic security and state political system allows to analyze the impact of criminal groups for state as independent actor of international system and as the analysis of security level. Developing and using transnational organized crime model in analysis for Chinese triads, the Mexican cartels and Russian mafia and their home states involves country history, cultural context and legacy of... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama suverenumo istorija, apibrėžiama globalizacija, aptariama globalizacijos istorija, globalizacijos įtaka tradicinei valstybių politikai, globalizacijos procesų kritika, apžvelgiami antiglobalistiniai judėjimai. Įvardijami globalizacijos iššūkiai Vestfalijos modelio valstybių sistemai, tautinio valstybių suverenumo taikymo ribos, atskiriama tautiškumo ir Tautos sąvokos, apžvelgiamos viršnacionalinių idėjų teorijos. Įvardinus globalizacijos procesų metamus iššūkius tautinėms valstybėms, pabrėžiama švietimo sistemos atnaujinimo būtinybė, įvertinama minėtojo modelio žlugimo galimybė. Darbą sudaro 8 dalys: Angliškas ir lietuviškas apibendrinimai, Įvadas, Suverenumo idėjos istorija, Globalizacija ir jos procesų apžvalga, Suverenumo instituto taikymo ribos, Išvados, Literatūros sąrašas. / 500 years ago both a doctrine and institution of sovereignty were created; both were changed frequently in order to meet contemporaneous political demands. After World War I a system of sovereign nation-states was formed, which has become extremely conservative and suspicious towards any change in the status quo. If history has taught us anything, it is to doubt any theory or ideology that claims to have knowledge of the end of sovereignty. Globalization processes have raised many challenges never before seen by nation states: the loss of control of both global and local economies; migration and technological advancement taking away the monopoly of information flows in and out the countries; global issues forcing states to introduce supranational organizations such as the EU and NATO. Anti-global movements arise within the frames of globalism, and therefore a paradox emerges: anti-global processes work in the global field. With this in mind we can say that they will not change the world’s tendencies towards globalism, but they can change the sources of global flows and disassociate Western capitalism and Westernism from globalization. While nation-states remain an important political structure, attention should be drawn to discussions about decreasing control and increasing the economic information and human flows that fall outside of the purview of states. The doctrine of state sovereignty has never been so ideologically – as well as legally – weak, and the limits of... [to full text]

Lietuvos visuomenė prieš daugiau nei penkiolika metų visuotiniame referendume priėmė aukščiausios teisinės galios aktą Lietuvoje - LR Konstituciją, kurios preambulėje įtvirtinta, kad Lietuva sieks tapti atvira, teisinga, darnia pilietine visuomene ir teisine valstybe. Tačiau beveik du dešimtmečius nepriklausomoje valstybėje besiformuojančios teisinė, socialinė, ekonominė ir politinė sistemos liudija, kad mūsų visuomenėje įsigalėjo tokia vertybių sistema, kurioje tokia vertybė kaip teisė yra ignoruojama ir atmetama, t.y. stipriai paplito teisinio nihilizmo reiškinys. Šiame darbe analizuojami teisinio nihilizmo kaip socialinio reiškinio ypatumai, jo priežastys bei įveikimo galimybės Lietuvoje. Teisinio nihilizmo reiškinio pagrindiniai šaltiniai ir priežastys mūsų valstybėje būtų tokie: „aklas“ rėmimasis teisinio pozityvizmo samprata, kuriai būdinga teise pripažinti bet kokį, net ir žmogaus teises pažeidžiantį įstatymą, ydingas teisėkūros procesas, spragos konstituciniame reguliavime, nesusiformavęs pilietinės (atviros) visuomenės institutas, bendros krašto socialinės ekonominės programos vizijos stoka, menkas teisminės valdžios autoritetas, arši politinių jėgų konkurencija, plačiai paplitęs korupcijos reiškinys. Darbe siūloma kompleksiškai spręsti teisinio nihilizmo problemą. Visų pirma, turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, kurios skatintų piliečių teisinės sąmonės formavimąsi bei teisinės kultūros lygio kilimą mūsų visuomenėje. Daugybė socialinių faktorių... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian society adopted Constitution of the Republic of Lithuania 15 years ago, where it have been fortified, that Lithuania will strive for an open, just, harmonious civil society and State under the rule of law. But the legal, social, economical, political systems, which have been developing for the last two decades in our independent state, proclaim that in our society have settled such system of values, where law as a social value has been ingnored and declined. There have been analyzed the phenomenon of legal nihilism, it’s causes and the possibilities to overcome it in Lithuania in this work. The main causes and sources of legal nihilism are: the predominant ideology of legal positivism in our society, which claims that legal validity must be strictly separated from questions of morality, faulty law-making process, breach of constitutional regulation, unsettled institucijon of civil society, the lack of vision of common social – economical programmme, poor reputation of judiciary power, savage competition of political powers, outspread phenomenon of corruption. There have been suggestions to solve the problem of legal nihilism by integrated process in the work. Foremost, there have to be assumed all measures, which stimulate the formation of legal conscious and rise of legal culture in our society. Lots of social factors evidence the need of situations for civil society, because only an opened, democratically thinking, leading, actively defending human... [to full text]

The author of this thesis raised question if the insolvency of a State is the legitimate basis for suspension or repudiation on international financial obligations. Since there is no uniform way to deal with the issue, the attention is given to different practices and guidelines of court’s reasoning. In order to answer the legal question, prove or neglect the hypothesis and fulfill goals descriptive, analytical and comparative methods are used. The paper consists of four major parts and proceeds in the following order. Part one provides general understanding of State as subject of international law, gives basic legal characteristics of Sovereign debt, introduces the legal definition of insolvent State and explores responsibility of the State in case of unilateral suspension or repudiation on external public debt. The second part explores the existing judicial regulation, defines the absence of international law containing a uniform or a codified insolvency law of states and outlines the main principles applicable to the dispute resolution between insolvent Sovereign State and its creditors. This section also analyzes the frequent practice of solvency crises resolutions and sifts through main judicial problems. It is concluded that current Sovereign crisis resolution violates the main fundamental principle of the rule of law: that one must not be judge in one's own cause. Author emphasizes that diversity among creditors creates uncertainty among all participants as to how... [to full text] / Darbo tikslas yra atsakyti į klausimą, ar valstybės nemokumas yra teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Jam pasiekti naudojami aprašomasis, analitinis bei palyginamasis metodai. Magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma valstybės kaip tarptautinės teisės subjekto samprata, bendra valstybės skolos charakteristika, pateikiamas nemokios valstybės apibrėžimas bei analizuojama valstybės atsakomybė vienašališkai sustabdant tarptautinių įsipareigojimų vykdymą arbą jų atsisakant. Antrojoje dalyje atskleidžiama nemokios valstybės is jos kreditorių santykių reglamentacija, aptariami bendrieji teisės principai taikytini valstybės nemokumui. Analizuojama dabartinė nemokių valstybių problemų sprendimo praktika bei atskleidžiamos pagrindinės teisinės problemos. Trečioji dalys yra skirta sąlygų, kurioms esant nemoki valstybė gali teisėtai atsisakyti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, analizei. Prieinama prie išvados, kad valstybės nemokumas gali būti teisėtas pagrindas sustabdyti arba panaikinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą , tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms – kuomet tarptautinių finansinių įsipareigojimų vykdymas pažeidžia pagrindinius nemokios valstybės piliečių poreikius bei teises. Paskutinėje dalyje pristatomi siūlymai kaip galima būtų teisiškai reguliuoti nemokios valstybės ir jos kretitorių santykius. Pateikti projektai palyginami, aptariamos jų trūkumai ir... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje rekonstruojama modernios politinės minties raida Lietuvoje. Pagrindiniu analizės objektu siekiant šio tikslo tampa valstybės sąvoka, kuri sintezuoja ir iš politinės teorijos perspektyvos leidžia interpretuoti ją vartojančių intelektualų prielaidas apie asmens, visuomenės ir pačios politijos (bendriausia sąvoka nusakanti politinę tvarką) prigimtį. Analizė atliekama pasitelkiant ir derinant tris intelektualinės istorijos mokyklas: idėjų istoriją, sąvokų istoriją ir politiškumo istoriją. Disertacijoje parodoma, kad valstybės sąvokos atsiradimas XIX a. pr. ir įsitvirtinimas lietuvių kalboje bei politinėje mintyje yra neatsiejamos nuo modernių politinių paradigmų sklaidos. XIX a. pab. vykęs tautinis atgimimas taip pat skatino lietuviškų politinių sąvokų kūrimą, kurios leistų naujai apibūdinti politiją kaip abstraktų ir suverenų socialinį darinį. Per visą XX a. vykusi sąvokos ideologizacija – skirtingas vartojimas konkuruojantiems ideologiniams projektams pagrįsti – leidžia išskirti keletą Lietuvos visuomenei būdingų santykio su valstybe modelių. Tarpukariu labiausiai išryškėjo organiškas, tautininkiškas, demokratinis-legalistinis ir marksistinis-ekonomistinis valstybės konceptualizavimo būdai. Po II-ojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo įtvirtintas marksistinis ir legalistinis valstybės apibrėžimo modelis, kai tuo tarpu išeivijoje buvo plėtojama organiškoji ir įdiegta liberalioji valstybės koncepcija. / This dissertation seeks to reconstruct the development of the modern Lithuanian political thought. The main object of the analysis for achieving this goal is the concept of the state (Lith. valstybė). It serves as a synthetic concept and helps to interpret the utterances of the important Lithuanian intellectuals about the person, society and polity as such from the standpoint of political theory. Analysis is done by combining three schools of intellectual history: history of ideas, conceptual history and history of the political. The dissertation shows that the genesis of the concept of the state since the beginning of the 19th century and its embedding in the modern political language and thought cannnot be separated from the development of a modern political paradigm. The national awakening at the end of the 19th century also led to the creation of new political concepts, which helped to define the polity as an abstract and sovereign entity. The ideologization of the concept (different usage of it in order to provide the basis for competing ideological projects) enables to distinguish several different attitudes towards the state specific for the Lithuanian political culture. During the Interbellum period it is possible to indicate four main modes to conceptualize the state: organic, nationalistic, democratic-legalistic and Marxist-economistic. After the Second World War Marxist and legalistic conceptualization of the state became the dominant ones in Lithuania, and the... [to full text]

This dissertation seeks to reconstruct the development of the modern Lithuanian political thought. The main object of the analysis for achieving this goal is the concept of the state (Lith. valstybė). It serves as a synthetic concept and helps to interpret the utterances of the important Lithuanian intellectuals about the person, society and polity as such from the standpoint of political theory. Analysis is done by combining three schools of intellectual history: history of ideas, conceptual history and history of the political. The dissertation shows that the genesis of the concept of the state since the beginning of the 19th century and its embedding in the modern political language and thought cannnot be separated from the development of a modern political paradigm. The national awakening at the end of the 19th century also led to the creation of new political concepts, which helped to define the polity as an abstract and sovereign entity. The ideologization of the concept (different usage of it in order to provide the basis for competing ideological projects) enables to distinguish several different attitudes towards the state specific for the Lithuanian political culture. During the Interbellum period it is possible to indicate four main modes to conceptualize the state: organic, nationalistic, democratic-legalistic and Marxist-economistic. After the Second World War Marxist and legalistic conceptualization of the state became the dominant ones in Lithuania, and the... [to full text] / Disertacijoje rekonstruojama modernios politinės minties raida Lietuvoje. Pagrindiniu analizės objektu siekiant šio tikslo tampa valstybės sąvoka, kuri sintezuoja ir iš politinės teorijos perspektyvos leidžia interpretuoti ją vartojančių intelektualų prielaidas apie asmens, visuomenės ir pačios politijos (bendriausia sąvoka nusakanti politinę tvarką) prigimtį. Analizė atliekama pasitelkiant ir derinant tris intelektualinės istorijos mokyklas: idėjų istoriją, sąvokų istoriją ir politiškumo istoriją. Disertacijoje parodoma, kad valstybės sąvokos atsiradimas XIX a. pr. ir įsitvirtinimas lietuvių kalboje bei politinėje mintyje yra neatsiejamos nuo modernių politinių paradigmų sklaidos. XIX a. pab. vykęs tautinis atgimimas taip pat skatino lietuviškų politinių sąvokų kūrimą, kurios leistų naujai apibūdinti politiją kaip abstraktų ir suverenų socialinį darinį. Per visą XX a. vykusi sąvokos ideologizacija – skirtingas vartojimas konkuruojantiems ideologiniams projektams pagrįsti – leidžia išskirti keletą Lietuvos visuomenei būdingų santykio su valstybe modelių. Tarpukariu labiausiai išryškėjo organiškas, tautininkiškas, demokratinis-legalistinis ir marksistinis-ekonomistinis valstybės konceptualizavimo būdai. Po II-ojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo įtvirtintas marksistinis ir legalistinis valstybės apibrėžimo modelis, kai tuo tarpu išeivijoje buvo plėtojama organiškoji ir įdiegta liberalioji valstybės koncepcija.

Magistro baigiamajame darbe pateikiama valstybės ir jos valdymo samprata, organizacijos pertvarkymo sėkmę lemiantys faktoriai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti konstruojant valstybės valdymo modelį karo padėties laikotarpiui. Pateikiama susisteminta mokslinėje literatūroje surinkta informacija apie veiksnius, turinčius įtakos organizacijos pertvarkymui ir funkcionavimo tęstinumui nepaprastųjų situacijų atveju – išorinės grėsmės, lemiančios valstybės saugumo politikos kryptis, pateikiant Skandinavijos šalių ir Lietuvos saugumo politiką nulėmusių faktorių lyginamąją analizę; teisinio reguliavimo ypatumai, kuriais nustatoma valstybės valdymo mechanizmas nepaprastųjų situacijų atveju; organizacijos militarizavimo tikslai ir dėsningumai; visuomenės įtaka ekstremalių situacijų atvejais; moksliniai metodai, kuriais remiantis vertinamas organizacijos pasirengimas užtikrinti veiklos tęstinumą ekstremaliomis sąlygomis. Tyrimo logika pagrindžiama aprašant tyrime naudojamus metodus, įvardinti valdymo sistemos tęstinumo tyrimui pasirinkti kriterijai. Praktinėje analitinėje dalyje patvirtinta grėsmių ir rizikų įtaka valdymo sistemos funkcionavimui ir pateiktas institucijų pasirengimo vykdyti veiklą karo padėties metu spragų priežastingumas. Tyrimo išvados ir rekomendacijos pateikiamos darbo pabaigoje. / The concept of organization’ management, organizational structure and factors for it‘s successful transforming to be considered during of martial law period has been analyzed in the Master’s degree final work. Summarised information on factors that affects the organization’s transformation process and abilities to it’s operational continuity in emergency situations – external threats, determining national security policies by Scandinavian and Lithuanian security policy factors; a comparative analysis of the peculiarities of legal regulation, that determines the state’ operational management mechanism in emergency situations; the patterns and goals of the organization’ militarization; impact and role of society in emergency situations and scientific methods used for the evaluation of organisation’ readiness to operate in emergency situations – is introduced in this paper. The research logic is justified by the methods used in the analysis according to the criterions’ selected for this particular research. Practical analytical part of the thesis contains results that confirms the impact of threats and risks on the organization’ functioning and identifies gaps and causality of the institutions ill-preparedness to operate during martial law period. The research conclusions and recommendations are presented at the end of this paper.

Lietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the... [to full text]