Tarptautinė rinka yra itin konkurencinga, pastaruoju metu Lietuva aktyviai bando į ją įsilieti visapusiškai ir lygiateisiai. Prekės ženklo sukūrimas yra svarbus įrankis kiekvienai valstybei, bandančiai pristatyti save pasauliui, tad kyla didelis neaiškumas, kaip sukurti nacionalinį identitetą atspindintį prekės ženklą, kuris gerintų valstybės įvaizdį bei atneštų jai didžiausią naudą. Lietuvai, tik prieš metus susikūrusiai logotipą, šalies rinkodaros tema yra nauja ir itin aktuali, savoka "valstybės prekės ženklas" pradėta vartoti analizuoti vėliau negu kitose šalyse, kaip ir išskirtinio dėmesio skyrimas šalies įvaizdžiui bei prekės ženklui. Valstybė, nebūdama tikra dėl savo įvaizdžio, tik antru bandymu išsirinkusi savo prekės ženklą, ryžtasi juo perteikti savo identitetą ir sudominti pasaulį. Tačiau kaip ją mato kitos valstybės ir kokią reikšmę tai turi Lietuvos gyvenime? Darbe nagrinėjami valstybės prekės ženklo elementai, jų sąsajos su valstybės įvaizdžiu, tiriama sėkmingo prekės ženklo sąvoka bei, remiantis teorinėm žiniom, Lietuvoje ir pasaulyje atliktais tyrimais, moksliniais straipsniais, analizuojamas Lietuvos atvejis. / Countries are becoming more aware and make sure that it is important to name out clearly how they want to be visible, to highlight and promote their best sides and properties. While tourism has always been seen as the most visible expression of the country's brand, it has recently become disputed that image, reputation and public identity and values have an impact on it by means of products, population, investment opportunities and even foreign aid and support. In Country Brand Index 2008 it is said that the best way to create a successful country brand - look at the country holistically, to clear out precise key objectives and needs, as well as the process of adding the two - both private and public sectors as well as assign and clearly identified their functions. Country as brand can be a physical good (something tangible), a service, an idea or an experience. Marketing a country is unique because it is a product composed of a physical good, a service, and an idea, which combined provides the visiting experience. Combining the physical goals and the services/events helps to promote the best side of countries image. The aim of this work is to find out what the state branding is and the importance it has in Lithuania’s life.

Šio baigiamojo magistro darbo struktūrą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjama įdarbinimo ir valstybės užimtumo sampratos kaita, atskleidžiama šių teisės institutų esmė, aptariami įdarbinimo ir įsidarbinimo atribojimo kriterijai, tarybiniais metais Lietuvoje veikusi įdarbinimo sistema, pateikiamas užimtumo formų aprašymas, naginėjamos kai kurios šių institutų problemos, susijusios su nepakankamu tam tikrų aspektų teisiniu reglamentavimu, visuomenės susiformavusiu šių institutų suvokimu; taip pat šioje dalyje išdėstoma įvykdytos valstybės užimtumo rėmimą reglamentuojančių teisės aktų reforma, pateikiamas Lietuvoje susiformavusios darbo rinkos specifikos aprašymas, analizuojama nedarbo samprata ir bedarbio požymiai. Antrojoje dalyje nagrinėjama įdarbinimą bei valstybės užimtumą įgyvendinančių subjektų sistemos sandara, kompetencijos paskirstymo aspektai. Ši dalis susideda iš keturių skyrių, kurių kiekviename atskirai nagrinėjami svarbiausi įdarbinimo ir užimtumo rėmimo dalyviai, daugiausia dėmesio skiriama įdarbinimo tarpininkavimo tarnyboms bei darbo rinkos mokymo tarnyboms, be to, darbdaviui taip pat skiriamas vienas skyrius, kuriame nagrinėjamos jo pareigos bei jam suteikiamos teisinės galimybės, aptariama darbdavio dalyvavimo valstybės užimtumo politikoje išplėtimo galimybė; šioje dalyje taip pat nagrinėjami įdarbinimo ir valstybės užimtumo sistemos dalyviams priskirti uždaviniai bei funkcijos, kompetencijos paskirstymo problemos, siūloma įstatymais nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / This final course paper studies the job placement and state employment organization. The main body consists of three parts. Part One analyses the conception of job placement and state employment, reveals the essence of these institutions of law, introduces criteria distinguishing between self employment and state employment, as well as the employment system working in the Soviet period, describes kinds of employment, shows some problems of these institutions of law connected with insufficient legal regulation of some aspects as well as with set public understanding of these fenomena. Part One also studies the reform of laws regulating state employment support, describes the peculiar features of the employment market in present-day Lithuania, discloses the conception of unemployment and the characteristics of the unemployed. Part Two deals with the executive system of job placement and state employment, as well as with the aspects of distribution of performers’ competences. This part consists of four subparts, each introducing the main representatives taking part in the job placement and employment support. More attention is paid to employment intermediary services and employment market professional training services. Apart from the main representatives mentioned above, there is also shown the employer and his role in the process. This part examines the aims and goals of all the participants supporting state employment policy and their functions. Finally, this part suggests... [to full text]

Magistriniame darbe „Valstybės tarnybos konstitucinė samprata“ yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje atskleista valstybės tarnybos konstitucinė samprata. Darbe nuosekliai ir išsamiai atskleidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos konstitucinę sampratą, aptariama valstybės tarnybos raida nuo nepriklausomybės atgavimo iki dabar, kuri didžiąja dalimi yra įtakojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos oficialios ir tęstinės jurisprudencijos bei kintančio suvokimo apie valstybės valdymą ir viešajį administravimą. Nagrinėjant Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, įtakojančias valstybės tarnybos, kaip sistemos, pagrindinius formavimo aspektus bei reikalavimus jai, yra atkleidžiami ne tik Konstitucijos nuostatose tiesiogiai įtvirtinti reikalavimai valstybės tarnybos sistemos organizavimui ir funkcionavimui, bet ir nagrinėjami konstituciškai pagrįsti kriterijai tiek valstybės tarnybos sistemai apskritai, tiek patiems valstybės tarnautojams. Darbe taip pat atskleidžiama valstybinių institucijų sistema, kuri yra organizuota valdžių padalijimo principu. Šioje valstybinių institucijų sistemoje yra institucijų, kurios valstybinę valdžią Lietuvos Respublikoje, kaip įtvirtinta Konstitucijoje, vykdo tiesiogiai ir kurios padeda ją įgyvendinti. Kiekviena iš jų turi konkrečiai jai priskirtą kompetencijos ir atliekamų funkcijų apimtį, kurių visumos bendras uždavinys yra tenkinti visuomenės bendrą viešajį interesą ir užtikrinti socialinę darną. / In der Magisterarbeit „ Verfassungsrechtlicher Begriff des Staatsdienstes“ wird der in der Rechtsbasis der Republik Litauen erklärte verfassungsrechtliche Begriff des Staatsdienstes analysiert. Bei der konsequenten und ausführlichen Erklärung des verfassungsrechtlichen Begriffes des Staatsdienstes der Republik Litauen wird die Entwicklung des Staatsdienstes von der Zeit der Unabhängigkeitsverkündigung bis zum heutigen Tag erörtert, die zum größten Teil von der offiziellen Jurisprudenz des Verfassungsgerichtes der Republik Litauen und vom sich verändernden Verständnis über die Staatsregierung und über die öffentliche Administration beeinflusst wird. Bei der Analyse der in der Verfassung festgelegten Grundsätze, die die Hauptformierungsaspekte des Staatsdienstes als System und dessen Forderungen beeinflussen, werden nicht nur in den Verfassungsgrundsätzen festgelegte Forderungen an die Organisation und Funktion des Staatsdienstsystems erörtert, sondern auch da werden verfassungsbegründete Kriterien sowohl für das Staatsdienstsystem im Allgemeinen als auch für Staatsbeamte selbst analysiert. In der Arbeit wird das System der staatlichen Institutionen dargelegt, das nach dem Prinzip der Regierungsteilung organisiert ist. In diesem System der staatlichen Institutionen gibt es Institutionen, die die staatliche Regierung in der Republik Litauen unmittelbar ausüben, wie es in der Verfassung steht, und die bei deren Verwirklichung mithelfen. Jede von denen erfüllt eine bestimmte... [to full text]

Valstybių atsakomybė yra laikoma viena svarbiausių tarptautinės teisės sričių. Ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama valstybių atsakomybei, kylančiai dėl jos pačios veikų, kurias ji atlieka per savo organus ar pareigūnus. Tačiau pastaruoju metu būtinybė laikyti valstybę atsakingą ir už privačių asmenų elgesį žymiai išaugo. Tarptautinėje teisėje vyrauja bendra taisyklė, kad valstybės gali būti laikoms atsakingomis tik už jų pačių, bet ne privačių asmenų elgesį. Tačiau, jeigu privačių asmenų elgesys gali būti priskirtas valstybei, ji tampa už tokį elgesį atsakinga. Yra žinomos keletas taisyklių, kurios gali būti naudojamos tam, kad privačių asmenų elgesys būtų priskirtas valstybei. Taigi valstybė gali būti tiesiogiai atsakinga už privatų elgesį šiais atvejais: 1) kai valstybės valdžios institucijos kontroliuoja, vadovauja ir duoda instrukcijas privatiems asmenims atlikti specifines užduotis; 2) kai valstybė tam tikriems asmenims ar vienetams suteikia įgaliojimus atlikti tam tikrus specifinius valstybinės valdžios elementus; 3) kai valstybė pripažįsta ir priima privačių asmenį veiksmus kaip savo pačios; 4) kai privatūs asmenys, nesant valstybės valdžios institucijų ar joms nefunkcionuojant, įvykdo veikas, būtinas tose situacijose ir įgyvendinančias valstybinės valdžios elementus; 5) kai veika yra atlikta sėkmingo sukilėlių ar kitokio judėjimo; ir 6) kai valstybės pareigūnai veikia ultra vires, privačių tikslų vedini, tačiau akivaizdžiai naudodamiesi savo statusu. Valstybė... [toliau žr. visą tekstą] / State responsibility is regarded as one of the most important doctrines of international law. For centuries, the main emphasis was put on the responsibility of the state for its own conduct, committed through the acts of the organs and officials of that state. However, in the recent times the importance of the possibility to hold a state accountable for the private conduct is increasing rapidly. The general rule in international law is that states can only be held responsible for their own conduct, thus eliminating the possibility for a state to be accountable for the acts perpetrated by private individuals. However, if the private conduct can be imputed to the state, the state becomes accountable for such acts, although committed by private individuals. There are several rules of attribution of a conduct to a state, which can be used to make state responsible for the acts of private persons. Thus state may be directly responsible for the private conduct in these instances: 1) when it controls, directs or gives instructions to private individuals to carry out certain operations; 2) when it empowers a person or entity to exercise certain elements of the governmental authority; 3) when it acknowledges and adopts the private conducts as its own; 4) when the conduct, necessary in that situation and in fact exercising elements of the governmental authority, was carried out by private individuals in the absence of the official authorities; 5) when the conduct is carried out by... [to full text]

Įdarbinimas ir valstybės užimtumo organizacija SANTRAUKA Lietuvos tapimas pilnateise tarptautinės bendruomenės nare, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, reikmė skatinti šalies gyventojų užimtumą, gerinti įdarbinimo sąlygas, užtikrinti interesus tos žmonių grupės, kuri ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių negali pasirinkti tam tikros užimtumo formos verčia užtikrinti tinkamą teisinį reguliavimą. Darbas, būdamas neatsiejama nuo žmogaus veiklos dalis bei visuomenės gyvenimo šerdimi, persismelkia į kiekvieną visuomeninių santykių sferą, skaidosi į begalę potemių, kurios tampa neišsemiama ir neaprėpiama tema. Todėl rengiant šį darbą nepretenduojama į visapusišką problemų analizę, o siekiama iškelti kai kuriuos įdarbinimo ir atskirų užimtumo institutų aspektus, iš kurių galima spręsti apie pačios problemos mąstą ir teisinio reglamentavimo galimybes. Darbe, taikant sisteminės analizės, loginės analizės, lyginamąjį, lyginamąjį istorinį, statistinį ir teleologinį metodus, atliekama teisės aktų, reglamentuojančių įdarbinimo ir atskirų užimtumo institutų įgyvendinimą, analizė. Atsižvelgiant į tai, magistro darbas rengiamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Darbo kodekso, Civilinio proceso kodekso, įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, taip pat tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Darbe taip pat analizuojama mokslinė literatūra ir teismų praktika. Darbą sudaro įžanga ir trys dalys. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir... [toliau žr. visą tekstą] / Work Placement and Organization of State’s Employment SUMMARY Lithuania’s becoming a member of a full-right international community, the economic globalization and labour changes related with it, the need to promote employment of our country’s inhabitants, to improve conditions of employment, to guarantee interests of that group of people unable to choose a certain occupational form due to the causes not dependant on them – all these aspects force to guarantee a suitable legal regulation. While labour is as an integral part of human activity and the core of community life, it pierces into every sphere of public relations and dissolves into zillion of sub-themes which become a spanless and immense theme. Thus, while preparing this work, a thorough analysis of the problems shall not be purported, but some aspects of employment and several occupation institutes shall be arisen whereof the extent of the problem and possibilities of legal regulation can be evaluated. The analysis of legal acts regulating the realization of employment and separate occupational institutes applying the methods of systemic analysis, logical analysis, comparative, historical comparative, statistical and teleological shall be made in this work. With regard to this, the master work shall be prepared following the provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania, the Labour Code, the Civil Procedure Code, laws, legal acts and international and European Union legal acts. Scientific literature... [to full text]

Magistro darbo „Izraelio valstybės įsteigimas ir jos teritorinio sureguliavimo problema“santrauka Palestinoje liejamas kraujas ne tik didina arabų ir žydų tarpusavio neapykantą, tačiau taip pat yra geriausias pasiteisinimas arabų terorizmui visame pasaulyje. Neapykanta, žudynės, prievarta, teroras, ir praktiškai jokios vilties susitarti – tai Izraelio ir Palestinos kasdienybė. Šiais metais sukanka 60 metų nepriklausomai Izraelio valstybei, tačiau ji neegzistuoja taip, kaip egzistuoja dauguma kitų, savo laiku įsisteigusių pasaulio valstybių. Ši priežastis paskatino išsamiau pažvelgti į pačios Izraelio valstybės įsisteigimą ir kodėl jos įsikūrimas sukėlė tiek problemų. Šio darbo struktūrą sudaro keturios dalys. Pirmoje darbo dalyje yra aptariamas valstybių įsisteigimas tarptautinės teisės požiūriu. Kadangi pati tarptautinė teisė yra susijusi su valstybių teisėmis ir pareigomis, yra aptariami konkretūs kriterijai, kurie atskleidžia valstybės sampratą tarptautinės teisės prasme, įvardijami pagrindiniai jos požymiai, atskleidžiamas jų teorinio ir faktinio buvimo skirtingumas. Tuo pačiu yra aptariama valstybės požymių vystimosi raida ir išskiriamas papildomų kriterijų atsiradimo svarbumas. Antroje dalyje nagrinėjami vienos konkrečios Izraelio valstybės susidarymo ypatumai istorinio ir politinio konteksto visumoje. Ši dalys susideda iš keturių skyrių, kuriose nuosekliai aptariama Palestinos mandato susiformavimo istorinės aplinkybės, jo įtaką tolimesnei valstybės įsisteigimo idėjai... [toliau žr. visą tekstą] / Summary of Master Thesis 'Establishment of the State of Israel and its Territorial Issues' Blood in Palestine both sharpens hatred between Arabs and Jews and is the best justification to Arab terrorism all over the world. Hatred, slaughter, violence, terror and practically no hope to come to an agreement are inseparable elements of Israel and Palestine. Israel has been an independent state for 60 years now; however, it does not exist in the same way as many other states established some time ago. This reason became an inducement to analyse the establishment of the State of Israel and the problems caused by this process in a more detailed way. This work consists of four parts. The first part discusses establishment of states in terms of international law. Whereas international law itself is pertinent to the state rights and responsibilities, specific criteria revealing state conception in the sense of international law and its main features are presented as well as discrepancy of their theoretical and practical existence. At the same time this part shows the development of state characteristics and distinguishes the importance of additional criteria uprising. The second part analyses peculiarities of one particular Israel state formation in the entire historical and political context. This part consists of four chapters, which consistently discuss historical circumstances of the Palestine Mandate formation, its influence to further idea of state establishment, legitimacy of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama teisės jungtis į profesines sąjungas ypatumai valstybės tarnyboje, atskirai aptariant ypatumus statutiniams valstybės tarnautojams bei ginkluotojų pajėgų nariams. Tyrimo pradžioje nustatoma teisės jungtis į profesines sąjungas sąvoka ir turinys. Analizuojama šios teisės tarptautinis teisinis reguliavimas: tiriamos Tarptautinės darbo organizacijos priimtos konvencijų nuostatos, šios organizacijos Asociacijų laisvės komiteto praktika, Ekspertų komiteto išvados, pataisytosios Europos socialinės chartijos nuostatos bei Europos socialinių teisių komiteto išvados. Tiriama valstybės tarnautojų teisės jungtis į profesines sąjungas teisinis reglamentavimas Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose, nustatant atitikimą tarptautiniam teisiniam reguliavimui. Darbe aptariama kolektyvinių derybų galimybės ir ypatumai valstybės tarnyboje. Analizuojama galimybė pasinaudoti teise į streiką valstybės tarnyboje, šios teisės ribojimai statiniams valstybės tarnautojams. / This master paper presents the research of peculiarities of civil servants right to join trade unions. We also individually analysed peculiarities of this right for statutory servants and for members of armed forces. The concept and the contents of the right of civil servants to join trade unions are determined at the beginning of the research. We present the analysis of international law regulation of this right: the research of conventions initiated by The International Labour Organization, reports of the ILO’s Committee on Freedom of Association, the conclusions of the Committees of Experts, the European Social Charter and the conclusions of European Committee of Social Rights. An investigation of national law legislation of the right of civil servants to join trade unions and it’s fulfilment to international law regulations was conducted in this study. We discussed opportunities and peculiarities of collective bargaining in civil service. The analysis of strike opportunities for civil servants is presented as well as prohibition of this right to statutory servants.

SANTRAUKA Darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos teisiniai santykiai, jų panašumai ir skirtumai. Lyginamas įstatyminis reguliavimas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, analizuojamos praktinės problemos, teisinė literatūra. Valstybės tarnyba yra kompleksinis teisės institutas, kuriam priklauso konstitucinės, administracinės, darbo teisės normos. Tačiau plačiuoju požiūriu šie teisiniai santykiai suprantami kaip darbo santykiai ir kiek nereikalauja valstybės tarnybos specifiškumas, valstybės tarnautojų, kaip ir kitų darbuotojų, darbo teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami analogiškai. Lietuvoje darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas nėra vieningas. Darbo santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis - DK, o valstybės tarnybos santykiai reguliuojami viešosios teisės normoms - VTĮ ir kitais specialiaisiais įstatymais. Tačiau valstybės tarnybos teisiniams santykiams irgi gali būti taikomos darbo teisės normos, - darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai taikomi tiek, kiek nereglamentuoja VTĮ. Skiriamasis darbuotojo ir valstybės tarnautojo kriterijus pagal VTĮ – atliekamo darbo funkcija. Valstybės tarnautojais laikomi asmenys, kurie vykdo viešojo administravimo veiklą. Tiek darbuotojai, tiek valstybės tarnautojai, vykdydami savo darbo funkcijas, atlieka darbinę (profesinę) veiklą. Šiuo požiūriu teisiniai santykiai yra labai panašūs, taigi darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Legal Regulation of Labour Relations and Civil Service: Similarities and Differences SUMMARY Legal regulation of private and public sectors, it‘s similarities and differences are analysed in the article. The Lithuanian Labour Code is compared with the Lithuanian Civil Service Decree. Practical problems and legal literature are also analysed. Civil service is a complex juridical institute, which includes constitutional, administrative and labour rules of law. However, in a broad sense, these legal relations are also implied as labour relations. As it is not required because of public sector‘s specific regulation, civil services labour legal relations should be regulated as same as workers labour legal relations. Lithuanian private and public sectors legal regulation is not united. Private sector is regulated by private rules of law (the Lithuanian Labour Code), whereas public sector is regulated by administrative rules of law (the Lithuanian Civil Service decree and other specific decrees). However, for public sector private rules of law can also be applied – labour relations and social guarantees regulating legal decrees are applied as much, as it is not regulated of the Lithuanian Civil Service Decree. The main difference between workers and civil service is that civil service dispense a function of public administration. On the other hand, all of them perform their work (professional) functions. In this point of view these legal relations are very similar, so workers and... [to full text]

Darbo teisės poveikio Lietuvos valstybės tarnautojų korpusui specifiką apsprendžia tai, kad jų statuso reglamentavimą (plačiąja prasme), įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatyme, papildo darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teismų formuluojama ir nuolat plėtojama teisminė doktrina. Magistro darbo temos aktualumas yra siejamas su darbo teisės taikymu specifiniams savo esme darbo teisiniams santykiams – valstybės tarnybai. Magistro darbo tikslas – remiantis valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvokomis kuo visapusiškiau išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduriama, atskiriant valstybės tarnybos ir darbo sutartimi grindžiamus teisinius santykius bei nustatant darbo įstatymų taikymo ribas valstybės tarnybos srityje, pateikti galimus šių problemų sprendimo būdus. Valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo sritis yra siauresnė nei darbo įstatymų, todėl dalis valstybės tarnautojų tarnybos santykių, nereguliuojamų specialiaisiais įstatymais, yra reglamentuojami bendraisiais darbo įstatymais. Tačiau visais atvejais, kai faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, turi būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, o Darbo kodekso nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja. Nežiūrint to, kad Valstybės tarnybos įstatymui šaiais metais skaičiuojamas dešimties metų jubiliejus, o Darbo kodeksui – jau septyneri... [toliau žr. visą tekstą] / The particularity of influence of Labor Law on the block of public servants specifies the fact that, in a broad sense, their legal status regulation embedded in the Law on Public Service, is complemented by labor laws and other legal acts regulating labor relations, and also constantly evolved judiciary doctrine. The relevance of this study is associated with the application of labor law to the in substance specific legal relations– i.e. Public Service. The object of this study is – in accordance with the concepts the public service and the public servant, making a thorough analysis of the problems confronted with in the process of differentiating the legal relations based on public service and an employment contract, specifying the labor law application framework in the field of public service, also proposing the possible ways of problem solving. As the field of laws regulating the public service is narrower than the sphere of labor law, therefore the public service legal relations, which are not regulated by specific acts, are regulated by common labor law. However, evermore, if de facto legal relation is regulated by the Law on Public Service, the latter must be applied. On the other hand, if the Law on Public Service does not regulate de facto legal relation, the provisions of a Labor Code must be applied. Despite the fact, that the Law on Public Service holds this year a jubilee of 10 years, and the Labor Code – already is seven, there is quite a number of situations... [to full text]

Asociacijų laivė yra viena iš pamatinių darbuotojų teisių. Darbo teisiniai santykiai nėra vienalyčiai, todėl kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybė turi būti garantuojama ne tik darbuotojams, bet ir valstybės tarnautojams. Kolektyvinių sutarčių institutas privačiame sektoriuje buvo žinomas dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tuo tarpu galimybė sudaryti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje numatyta tik įsigaliojus Darbo kodeksui. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinių sutarčių sudarymą valstybės tarnyboje, pagrindinis iš jų Valstybės tarnybos įstatymas, atitinka TDO konvencijų Nr. 87, Nr. 98 bei Nr. 154 nuostatas, kadangi minėtos konvencijos įtvirtina galimybę numatyti kolektyvinių sutarčių, sudaromų valstybės tarnyboje, ypatumus. Atlikus Valstybės tarnybos įstatymo analizę galime teigti, jog valstybės tarnautojų interesus atstovauja vienintelis atstovas – profesinė sąjunga. Tačiau tokia nuostata yra kritikuotina, kadangi valstybės tarnautojai turi daug mažiau teisų negu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nes jų interesų negali atstovauti darbo taryba. Valstybės tarnautojams taip pat nenumatyta galimybė perduoti atstovavimo funkcijos šakinei profesinei sąjungai. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja kolektyvinių sutarčių, sudaromų įmonės ar įstaigos lygiu, šakos bei turinio klausimus. Aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymą apsunkina darbdavio identifikavimo problema, kurią bandoma spręsti darant... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of association is one of the fundamental employees rights. Labour legal relations are not indiscrete, the right of collective bargaining is ensured not only for the employees but also for the state servants. The institute of collective agreements in private sector was known to the effect of Labour Law, meanwhile the possibility to make collective agreements in state service was provided after the Labour Law became effective. The legal acts of the Republic of Lithuania, regulating collective bargaining in state service, the main of them the Law of State Service of the Republic of Lithuania, coincide ILO Convention No 87, Convention No. 98, Convention No 154. All above mentioned ILO conventions state the possibility for collective bargaining restrictions in state service. After the analysis of the Law of State Service of the Republic of Lithuania, we can state, that only trade unions can represent interests of state servants. However such provision is criticized, because state servants have fewer rights than employees, labour councils in public administration institution can not be elected. State servants do not have the right to transfer the function of employee representation and protection to the trade union of the appropriate sector of economic activity. The Law of State Service regulates the questions connected with collective agreements which are made in state institutions. Speaking about branch level it is not legally clear who can represent the interests... [to full text]