Objective of the research – to educe the evolution the regime of the martial law in the Republic of Lithuania 1919 – 1940, factors determining it, while analyzing and assessing the most important political, institutional, social aspects of this phenomenon and their interactions. / Tyrime yra siekiama atskleisti Karo padėties režimo Lietuvos Respublikoje 1919 – 1940 m. raidą, išanalizuoti bei įvertinti šio reiškinio svarbiausius politinius, institucinius, socialinius aspektus, jų sąveikas.

Magistro baigiamajame darbe pateikiama valstybės ir jos valdymo samprata, organizacijos pertvarkymo sėkmę lemiantys faktoriai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti konstruojant valstybės valdymo modelį karo padėties laikotarpiui. Pateikiama susisteminta mokslinėje literatūroje surinkta informacija apie veiksnius, turinčius įtakos organizacijos pertvarkymui ir funkcionavimo tęstinumui nepaprastųjų situacijų atveju – išorinės grėsmės, lemiančios valstybės saugumo politikos kryptis, pateikiant Skandinavijos šalių ir Lietuvos saugumo politiką nulėmusių faktorių lyginamąją analizę; teisinio reguliavimo ypatumai, kuriais nustatoma valstybės valdymo mechanizmas nepaprastųjų situacijų atveju; organizacijos militarizavimo tikslai ir dėsningumai; visuomenės įtaka ekstremalių situacijų atvejais; moksliniai metodai, kuriais remiantis vertinamas organizacijos pasirengimas užtikrinti veiklos tęstinumą ekstremaliomis sąlygomis. Tyrimo logika pagrindžiama aprašant tyrime naudojamus metodus, įvardinti valdymo sistemos tęstinumo tyrimui pasirinkti kriterijai. Praktinėje analitinėje dalyje patvirtinta grėsmių ir rizikų įtaka valdymo sistemos funkcionavimui ir pateiktas institucijų pasirengimo vykdyti veiklą karo padėties metu spragų priežastingumas. Tyrimo išvados ir rekomendacijos pateikiamos darbo pabaigoje. / The concept of organization’ management, organizational structure and factors for it‘s successful transforming to be considered during of martial law period has been analyzed in the Master’s degree final work. Summarised information on factors that affects the organization’s transformation process and abilities to it’s operational continuity in emergency situations – external threats, determining national security policies by Scandinavian and Lithuanian security policy factors; a comparative analysis of the peculiarities of legal regulation, that determines the state’ operational management mechanism in emergency situations; the patterns and goals of the organization’ militarization; impact and role of society in emergency situations and scientific methods used for the evaluation of organisation’ readiness to operate in emergency situations – is introduced in this paper. The research logic is justified by the methods used in the analysis according to the criterions’ selected for this particular research. Practical analytical part of the thesis contains results that confirms the impact of threats and risks on the organization’ functioning and identifies gaps and causality of the institutions ill-preparedness to operate during martial law period. The research conclusions and recommendations are presented at the end of this paper.