Šiame darbe nagrinėjami vienų aktualiausių santykių tarp verslo subjektų atsiradimo ir vykdymo ypatumai. Atsisakymas investuoti į esminį daugumos verslo rūšių išteklį, įvertinant didelius jo sukūrimo kaštus ir vietoj to pasirinkimas būtiną veiklai turtą naudoti už atlyginimą, mokant periodines įmokas tretiesiems asmenims, užtikrina efektyvų lėšų panaudojimą. Neginčijama tokių santykių nauda ir paplitimas visuomenėje lemia šio darbo temos aktualumą. Darbe apibrėžiama komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai, nustatant esminius tokio sandorio elementus: objektą, subjektus, kitas būtinas sąlygas sandorio galiojimui priklausomai nuo nekilnojamojo daikto tipo ir atitinkamai jo formavimo proceso, taip pat objekto nuosavybės formos – viešosios arba privačios, įskaitant teisės aktų reikalaujamą atitinkamo sandorio turinį, sutarties sudarymo formą ir jos nesilaikymo pasekmės. Analizuojama, kokią įtaka objektas turi bendrųjų nuomos santykius reguliuojančių teisės normų taikymui, koks jų tarpusavio santykis su specialiosiomis teisės normomis. Galiausiai įvertinama, kokią įtaką turi viešoji teisė tokių santykių turiniui bei apskritai nuomininko kaip esminę naudojimo teisę įgijusio asmens santykis su trečiaisiais asmenimis. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti tokių paplitusių santykių šalims tinkamai suvokti sandorį ir apsibrėžti tarpusavio teises ir pareigas, išvengiant neigiamų pasekmių atsiradimo sudarant ar vykdant sandorį. / This work covers conclusion and performance of one of the most actual business relationship. Rejection of investments in the fundamental resource of almost all of business sorts, also evaluating the enormous outgoings for formation of such a thing, and selection of alternative by using the estate of essential gravity for execution of business activities and paying periodical contributions to third persons, suggests effective operation of finance. Undeniable benefits of such relationship and its distribution in society determines the actuality of this theme. The work covers the peculiarities of conclusion and performance of commercial real estate lease agreement by ascertaining the essential elements of such a transaction: object, subjects and other necessary conditions for validity of such a transaction, taking account of the sort of certain real estate object and accordingly it’s formation process, as well as the form of property, whether it is private or public, including the requirements for the content of such a transaction, as well as form of conclusion and consequences of departure from it. This work analyzes what effect the real estate object has on execution of common rules of law and what is the bearing amongst them and certain specific rules of law. Eventually, the work evaluates what is the influence of public law on content of certain relationship and altogether the relationship of the lessee as a person, who acquired the essential usage right, with third persons... [to full text]

Komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinė atsakomybė Juridiniai ir fiziniai asmenys, veikiantys verslo ar profesiniais tikslais, sudarydami komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, siekia tenkinti abipusius komercinio pobūdžio interesus. Tačiau, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims nevykdant ar netinkamai vykdant tokia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šalių komercinio pobūdžio interesai negali būti dalinai ar visiškai patenkinami. Būtent, tuo atveju, kai šalys padaro komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pažeidimą, iškyla civilinės atsakomybės taikymo klausimas tuo tikslu, kad būtų kompensuoti turtinio pobūdžio praradimai dėl komercinių interesų pažeidimo. Įstatyminis komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinės atsakomybės reglamentavimas suteikia plačias galimybes šaliai, kurios interesai pažeisti, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo ir tokiu būdu kompensuoti turtinio pobūdžio praradimus. Taikant civilinę atsakomybę komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį pažeidusiai šaliai nuostolių atlyginimo forma, būtina nustatyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, nuostolius – tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltė), kurių specifiką lemia tai, kad tokia nuomos sutartis sudaroma dėl nekilnojamojo daikto ir komerciniais tikslais. Be to, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims yra suteiktos galimybės savo... [toliau žr. visą tekstą] / The civil liability of commercial realty lease agreement parties Legal entities and natural persons, acting in purposes of business and profession and entering into the commercial realty lease agreement, usually have purposes to satisfy the mutual commercial interests. However when the parties of the commercial realty lease agreement fail to perform their contractual obligations, the commercial interests can not be fully or partly satisfied. Precisely in case of the breach of the commercial realty lease agreement, the possibility of civil liability application in purpose of the incurred real loss compensation arise. The legitimate regulation of civil liability of the commercial realty lease agreement parties grants broad legal possibilities to the party whose interests are contravened to demand the compensation of incurred damages and in this way to compensate the incurred real loss. When applying the civil liability to the party, who has made the breach of the commercial realty lease agreement, it is necessary to indicate the provisions of such liability (malpractice (breach of agreement), causality, fault, damages – in some cases the fault is not the essential provision of civil liability). The object (realty) and the commercial purposes of lease agreement determine the specificity of these civil liability provisions. Additionally the parties of the commercial realty lease agreement have broad legal possibilities by common agreement to modify the legitimate regulation of... [to full text]

Pirkėjo civilinių teisių gynybos svarbą nulemia tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra viena dažniausiai sudaromų sutarčių, tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu, o tai reiškia, kad pirkėjo civilinių teisių gynyba yra dažnai taikomas ir būtinas institutas. Darbe analizuojami pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai pagal komercines pirkimo-pardavimo sutartis remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (kuriame ganėtinai detaliai reglamentuojama pirkimo-pardavimo sutartis, o kartu ir pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai) ir 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (kadangi nemaža dalis teisės normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra perimta iš minėtosios Konvencijos). Viena esminių darbo sąvokų yra tinkamas daikto perdavimas ir jo elementai: kiekio, kokybės, asortimento, taros, pakuotės ir kiti reikalavimai, keliami daiktui; daikto perdavimo vieta; momentas ir taip toliau. Tik apibrėžus tinkamą daikto perdavimą, galėsime išskirti tinkamo daiktų perdavimo pareigos pažeidimą, apibrėžti pardavėjo atsakomybės ribas ir taikyti pirkėjo civilinių teisių gynybos būdus. Pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai darbe nagrinėjami priklausomai nuo pardavėjo pareigos pažeidimo pobūdžio. Didesnis dėmesys yra skiriamas pirkėjo civilinių teisių gynybos būdams, kai yra daikto kokybės pažeidimas, kadangi įsigijus nekokybišką daiktą gali ypač stipriai nukentėti pirkėjo interesai. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of buyer‘s remedies for breach of contract is determined by the importance of contract of sale of goods itself as contract of sale is one of the most common of all contracts formatted inside the country as well as internationally and that means that buyer’s remedies are of great importance and they are often used by the buyer. The research analyses buyer‘s remedies for breach of contract of commercial sale of goods in accordance with the Civil Code of the Republic of Lithuania (which covers contracts of sale i.e. buyer’s remedies) and United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods (1980) (as many provisions in the Civil Code of Lithuania are transferred from above-mentioned Convention). One of the most important conceptions of this work is the conception of fit handover of goods and composing parts of fit handover which are: quantity, quality, stock, packing and other specifications of goods; time of handover; place of handover; etc. Only if we have awareness in what fit handover of goods is, we can determine the breach of contract, seller’s liability and remedies which can be taken on. Buyer‘s remedies for breach of contract are analyzed on the ground of buyer’s failure to perform contract especially paying attention to remedies relating with failure to handover goods conforming with quality requirements. As in the case when goods do not conform with the quality buyer is expected to face heavy damages. This research analyses what... [to full text]