Šio darbo tema: ,,Proporcingumo aiškinimas pagal Europos Bendrijos Teisingumo Teismo praktiką“. Aptariamas šio principo atsiradimo ištakos ir jo įtvirtinimas Europos Bendrijos teisėje: nuo Europos anglių ir plieno sutarties iki Sutarties dėl Konstitucijos Europai. Proporcingumo principo įtvirtinimas į Sutartį nulemia Bendrijos kompetencijos ir įstatymų leidybos galių kontekste. Nuo Europos Vadovų Tarybos susitikimo Edinburge 1992 metais gruodžio mėnesį, Komisija kasmet turi pranešti Europos Vadovų Tarybai apie subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą, kaip numatyta Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 5 straipsnyje. Prie Amsterdamo sutarties prideda¬mame Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo yra įtvirtinta, kad kiekviena institucija, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, privalo garantuoti, kad būtų laikomasi subsidiarumo, taip pat ir proporcingumo principų. Proporcingumo principo, kaip teisingumo koncepcija, išaiškino Europos Bendrijos Teisingumo Teismas. Remiantis principo kriterijais, kurie kartais dar vadinami proporcingumo testu, kurie reikalauja, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos tinkamos priemonės ir jos yra būtinos, sprendžiant kylančius Europos Bendrijoje ginčus. Ypatingą vietą proporcingumo principo taikymas užima vertinant Europos Sąjungos valstybių narių elgesį, joms veikiant Bendrijos teisės ribose, kai svarstomos nacionalinės priemonės, kurias suteikia ir leidžia jomis naudotis Europos Bendrijos Sutartis. Šių nacionalinių priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / THE INTERPRETATION OF THE PRINCIPE OF PROPORTIONALITY IN THE PRACTICE OF THE EUROPEAN COURT OF JUSTICE SUMMARY The topic of this thesis is: the interpretation of the principle of proportionality pursuant to the practice of the European Court of Justice. It discusses the very beginning of this principle and its establishment in the law of the European Union: from the 1951 Treaty of Paris to the Treaty establishing a Constitution for Europe. The European Court of Justice explains the principle of proportionality as a concept of justice. The Court uses this principle’s criteria, which are sometimes also called a test of proportionality, in its practice. These criteria demand that suitable measures, necessary in settling the disputes that arise in the European Union, are used in the pursuance of lawful aims. The use of the principle of proportionality occupies a special place in evaluating the behaviour of the member states when they operate at the limits of Community law and when national measures, which the Consolidated Treaty of the European Union grants and allows them to use, are debated. The use of these national measures restricts the exercise of the freedoms of contract, i.e. the free movement of services, goods, people, and capital. By interpreting and following the principle of proportionality in the practice of the European Court of Justice, the granted freedoms are guaranteed and the behaviour of the states evaluated in pursuing the set aims of the European Union. The... [to full text]

Tiek europinio, tiek nacionalinio lygio diskusijos darbo laiko reguliavimo klausimais paskatino atlikti detalesnę šio instituto analizę. Ilgą laiką tik tarptautiniame lygmenyje įtvirtinti darbo laiko standartai, palaipsniui tapo ir EB vykdomos socialinės politikos objektu. 1993 m. lapkričio 23 d. priimtas pagrindinis dokumentas darbo laiko reguliavimo klausimais - Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Direktyva 93/104/EB buvo iš dalies keista direktyva 2000/34/EB, o pakeitimus kodifikavusi direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų galiausiai panaikino iki tol galiojusią direktyvą 93/104/EB. Nauja direktyva nebuvo keičiamos esminės su darbo laiku susijusios nuostatos, todėl pripažįstama, jog praėjus daugiau nei dešimt metų po pirmos darbo laiko direktyvos priėmimo, būtina modernizuoti darbo laiko reguliavimą EB. Šiame darbe daugiausiai ir analizuojamos minėtų direktyvų nuostatos, jų įgyvendinimo valstybėse narėse klausimai, direktyvos taikymo laikotarpiu kilusios problemos ir pagrindinės darbo laiko reguliavimo EB reformos kryptys. Be šio, minimalius darbo laiko standartus EB įtvirtinančio teisės akto, stengiamasi susipažinti ir su kitais EB teisės aktais darbo laiko reguliavimo srityje. Tai visų pirma minimalią apsaugą nėščioms ar su nėštumu susijusioms darbuotojoms garantuojančios Direktyvos 92/85/EEB nuostatos bei Direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos. Be kitų, šiose direktyvose randame ir su darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The current discussions on working time at national and regional level encouraged revealing the principle aspects of the regulation of work time in the European Community. For a quite a long period the working time standards used to be regulated only at the international level. But it is not the case anymore, because gradually the regulation of work time became a part of the European Community social policy. Directive 93/104/EC of 23 November 1993 is the main legal act on issue and lays down minimum requirement with regard to the organisation of working time. Directive 93/104/EC was amended by Directive 2000/34/EB to cover sectors and activities excluded from Directive 93/104/EC. Finally the new directive 2003/88/EC was adopted to codify all the amendments made. Nevertheless the principle provisions of the old directive have not been changed. There are no doubts that some of them need to be revised. The analysis is being focused mainly on the provisions of the mentioned Directive, their implementation in the member states and the problems occurred using them. The thesis also contains a part in witch the proposed amendments of the directive are evaluated. Beside the main Directive concerning certain aspects of the organization of working time, some related legal acts are also examined in the current study. It mainly concerns young workers directive, pregnant workers directive and part-time directive.

XX a. pabaigoje tapęs pasauliniu tinklu, sparčiai besiplečiantis ir šiuo metu turintis daugiau nei milijardą vartotojų, internetas tapo svarbiu veiksniu ekonominiame, socialiniame, kultūriniame ir švietimo gyvenime. Internetas savo vartotojams suteikia prieigą prie visų laikų didžiausių informacijos klodų ir yra svarbus saviraiškos laisvės bei teisės skleisti ir gauti informaciją instrumentas. Tačiau šis potencialas ne visada panaudojamas teisėtiems tikslams, internete aptinkama ir probleminio turinio informacijos, pavyzdžiui, vaikų pornografijos, rasinės diskriminacijos, smurto, šmeižto apraiškų, neteisėtai platinami autorių ir gretutinių teisių saugomi kūriniai, pažeidžiami asmens duomenų apsaugos principai ir pan. Todėl susiduriama su būtinybe užtikrinti balansą tarp saviraiškos laisvės tinkamo įgyvendinimo ir viešojo intereso apsaugos. Atsižvelgiant į tai, kad internetas yra tarptautinis ir visiškai decentralizuotas tinklas, vien valstybinio interneto turinio reguliavimo nepakanka, todėl būtina imtis tarptautinių iniciatyvų. Europos Bendrija iniciatyvos interneto turinio reguliavimo srityje ėmėsi praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje. Bendrija išskiria dvi pagrindinius probleminio ir kontrolės reikalaujančio interneto turinio tipus – neteisėtą ir žalingą interneto turinį, ir nuo reguliavimo iniciatyvų pradžios priėmė keletą priemonių, apibrėžiančių įvairius interneto turinio reguliavimo aspektus - neteisėto ir žalingo turinio sampratą, atsakomybę už neteisėtą... [toliau žr. visą tekstą] / After becoming a global network at the end of the twentieth century internet now is being used world wide and has more than billion users. Because of incredibly fast growth and huge potential internet has become a powerful influence in economics, social, cultural and educational fields, offering a global access to the richest ever sources of digital information and is instrument to implement the right of free speech. However its possibilities are often being used not only for legitimate purposes, internet often carries an amount of potentially problematic content like child pornography, defamation, racial discrimination, unauthorized distribution of copyrighted works, unauthorized communication of personal data, etc. This is why there is a need to guarantee a balance between implementation of the right of the free speech and the free flow of information and protection of public interest and regulate the content of internet. As far as internet is a totally decentralized and global network it is obvious that it is not enough only the actions of the countries – international initiatives have also take their place. This is why at the middle 1990’s at European Community started initiatives in the sphere of internet content regulation. EC sets two types of internet content which need control – illegal and harmful content. Illegal internet content is information the distribution of which is forbidden. What is forbidden describes the national law of member states. Harmful information... [to full text]

The topic of this thesis is the preliminary ruling institution found in article 234 EC and contemporary its problems. This institution is based on a co-operation between the ECJ and national courts giving each of the two types of courts their own tasks and responsibilities. The co-operative approach entails a mutual respect for the other type of court’s function and a focus on dialogue as a driving force in the development of Community law through preliminary rulings. The second chapter of the thesis focuses on the review of the activity of Community courts taking part in the mechanism of the preliminary ruling. This activity is meant to ensure that the same Community law act is equally comprehended and applied and in the case of the act violation it is defended by referring of the national court to the European Court of Justice. The right and obligation of the national court to refer to the ECJ is possible only in two cases because of the interpretation and validity of the Community legal act. The European Court of Justice has determined that to it should refer not only the last instance national courts according to the EC Treaty article 234 (3), but also the lower instance national courts when there arises the question of the Community law validity. The European Court of Justice has also determined conditions according to which the last instance national courts are discharged from the obligation to refer according to the EC treaty Article 234 (3). The conclusion made at... [to full text]

Sportinės veiklos teisinis reguliavimas Europos Bendrijoje yra nedaug nagrinėta ir gana menkai žinoma tema. Dėl žymių pokyčių, kurie ištiko sporto pasaulį po to, kai Bendrija pripažino sportinę veiklą didžiąja dalimi esant ekonomine veikla ir ėmė taikyti jai vieningos rinkos nuostatas, sportinės veiklos teisinis reguliavimas EB ilgai buvo neapibrėžtas, ne visada pagrįstas ir susilaukiantis daugiau kritikos nei pritarimo tiek iš sporto visuomenės, teisės žinovų, tiek iš eilinių Europos piliečių. Ilgai kvestionuojama, visų pirma, buvo Bendrijos kompetencija apskritai teisinėmis priemonėmis reguliuoti sportinės veiklos realybę. Šito priežastis paprasta – Bendrijų steigimo sutartyje nėra nė vieno straipsnio, kalbančio apie Bendrijos teisę vykdyti sportinės veiklos reguliavimą. Vėliau, sporto pasaulio visuomenei susitaikius su tokia Bendrijos pozicija ir suvokus, kad pastaroji neketina atsižadėti parodytos savo iniciatyvos, buvo imta vertinti Bendrijos taikomo teisinio reguliavimo pobūdį. Kaip vėliau paaiškėjo, sportinės veiklos reguliavimo pradžioje Bendrijos užimta pozicija buvo klaidinga: sporto vertinimas kaip grynai ekonominio pobūdžio veiklos reiškė nepagrįstą socialinės – kultūrinės jo prigimties ignoravimą. / Sporting activity regulation in the European Community is a topic which has not been widely analyzed and still needs great attention. After the seismic changes in the world of sport which were determined by the ECJ acknowledging sporting activity being a subject to EC law in so far as it constitutes an economic activity, the situation in the world of sport was characterized by considerable confusion and great legal uncertainty. The right of EC to implement legal regulation of sport was widely discussed while proving that its policy involvement in sport extends beyond legal regulation. At the end the EC regulatory policy interest in sport was justified of its commitment to protect the legal foundations of the Single Market, but it has not reduced the negative attitude towards the EC. Later on the primary regulation of sport as an economic activity has proved to be wrong because of EC paying lack of attention to the social and cultural significance of sport which was agreed to be essential. Because of this the EC and ECJ have both received a great criticism from the society of sport, various sporting organizations and common people of the united Europe. While sporting activity being just one of many others (in which the EC had its own interests) but a very sensitive one in which the negative image of EC was taking its tall, the EC has therefore faced many problems concerning slow integration. This negative experience has forced EC to revalue its policy towards many areas... [to full text]

ES vidaus rinka suprantama kaip teritorija be sienų, kurioje be kitų laisvių užtikrinamas ir laisvas prekių judėjimas. Laisvas prekių judėjimas yra labiausiai išplėtota iš vadinamųjų keturių „laisvių“ ir bene sėkmingiausiai veikianti Europos Bendrijos sritis. Automobilių pirkimas-pardavimas taip pat patenka į laisvo prekių judėjimo principų reguliuojamą sritį, nes autmobiliai taip pat yra „Prekės“. Taigi automobilių registravimo draudimas yra akivaizdus laisvo prekių suvaržymo pavyzdys, nes joks žmogus nebus suinteresuotas pirkti automobilį žinodamas, kad negalės jo registruoti ir naudoti. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar toks Lietuvoje taikomas draudimas nepažeidžia laisvo prekių judėjimo principų. Visų pirma, svarbiausio laisvam prekių judėjimui taikomo proporcingumo principo. Jis reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Taigi nukrypti nuo bendrosios taisyklės leidžiama tik tiek, kiek yra būtina keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos institucijų veiksmai nėra proporcingi siekiamiems tikslams. Visų pirma, proporcingumo principas nereikalauja Bendrijos šalių atsisakyti naudoti laisvą prekių judėjimą varžančias priemones. Antra, taikomas „dešiniavairių“ automobilių registracijos draudimas, nepagrindžiant moksliniais tyrimais ar skaičiavimais, negali būti pateisinamas tik dėl galinčio kilti pavojaus kitiems eismo dalyviams, žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Išanalizavus kitų šalių praktiką... [toliau žr. visą tekstą] / The free movement of goods is the most successful project in European Community. It is an important part of the internal market described in EC treaty as follows: the internal market shall comprise an area without internal frontiers in which the free movement of goods, persons, services and capital is ensured in accordance with the provisions of this Treaty. It is necessary to ensure the appropriate application of principles of free movement goods in European Community. Only this way it is possible to ensure fair competition among states companies and keep internal market competitive to the rest of the world. For the majority of products, EU countries have adopted the principle of mutual recognition of national rules. Any product legally manufactured and sold in one member state must be allowed to be placed on the market in all others. Articles 34 and 35 of the Treaty on Functioning of European Union deals with the prohibition of quantitative restrictions and measures having an equivalent effect to quantitative restrictions on imports and exports. Measures having an equivalent effect to quantitative restrictions mean laws, regulations, administrative provisions, administrative practices, and all instruments issuing from a public authority including recommendation which have similar effect to quantitative restrictions. These articles are a leading tool to deal with elimination of technical barriers which are the most dangerous to free movement of goods notion. Only on the... [to full text]

Daugiavaliutinės sistemos pakeitimas į vienvaliutinę Europos ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindu – to paties integracijos ir konvergencijos proceso etapas. Pinigų politika, neseniai buvusi kiekvienos valstybės kompetencijoje, perduota į Europos centrinio banko rankas. Savanoriškas monetarinio nacionalinio nepriklausomumo atsisakymas ir perėjimas į konsoliduotą europinį lygį – unikalus valstybių bendradarbiavimo istorijos reiškinys. / The replacement of a multi-currency system by a single currency on the basis of the European Economic and Monetary Unit is the stage in the same integration and convergence process; monetary policy that recently was the matter of each state was handed over to the European Central Bank. A voluntary rejection of monetary national independence and transition to the consolidated European level is a unique phenomenon in the history of the cooperation of the states.

Magistro baigiamojo darbo pavadinimas „Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados ir pasiūlymai. Magistro darbe nagrinėjami teisės ir pareigos kreiptis dėl preliminaraus nutarimo probleminiai aspektai, didžiausią dėmesį skiriant kreipimosi į ETT ir asmens iš Bendrijos kilusios teisės apsaugos santykio analizei. Autorė darbe remiasi Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniais darbais, konferencijų medžiaga, ETT jurisprudencija. / The title of the thesis is “The Right and Obligation of the National Courts to Apply to the European Court of Justice”. The thesis consists of introduction, four parts, conclusions and suggestions. The work includes the analysis of the problematic aspects related to the right and obligation to apply for the preliminary ruling. The main attention is paid to the analysis of the relation between the cases of appeal to the ECJ and the protection of a person’s right arising from the Community. The author of the work refers to the scientific works of Lithuanian and foreign authors, conference material, the jurisprudence of the ECJ.