Tiek europinio, tiek nacionalinio lygio diskusijos darbo laiko reguliavimo klausimais paskatino atlikti detalesnę šio instituto analizę. Ilgą laiką tik tarptautiniame lygmenyje įtvirtinti darbo laiko standartai, palaipsniui tapo ir EB vykdomos socialinės politikos objektu. 1993 m. lapkričio 23 d. priimtas pagrindinis dokumentas darbo laiko reguliavimo klausimais - Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Direktyva 93/104/EB buvo iš dalies keista direktyva 2000/34/EB, o pakeitimus kodifikavusi direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų galiausiai panaikino iki tol galiojusią direktyvą 93/104/EB. Nauja direktyva nebuvo keičiamos esminės su darbo laiku susijusios nuostatos, todėl pripažįstama, jog praėjus daugiau nei dešimt metų po pirmos darbo laiko direktyvos priėmimo, būtina modernizuoti darbo laiko reguliavimą EB. Šiame darbe daugiausiai ir analizuojamos minėtų direktyvų nuostatos, jų įgyvendinimo valstybėse narėse klausimai, direktyvos taikymo laikotarpiu kilusios problemos ir pagrindinės darbo laiko reguliavimo EB reformos kryptys. Be šio, minimalius darbo laiko standartus EB įtvirtinančio teisės akto, stengiamasi susipažinti ir su kitais EB teisės aktais darbo laiko reguliavimo srityje. Tai visų pirma minimalią apsaugą nėščioms ar su nėštumu susijusioms darbuotojoms garantuojančios Direktyvos 92/85/EEB nuostatos bei Direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos. Be kitų, šiose direktyvose randame ir su darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The current discussions on working time at national and regional level encouraged revealing the principle aspects of the regulation of work time in the European Community. For a quite a long period the working time standards used to be regulated only at the international level. But it is not the case anymore, because gradually the regulation of work time became a part of the European Community social policy. Directive 93/104/EC of 23 November 1993 is the main legal act on issue and lays down minimum requirement with regard to the organisation of working time. Directive 93/104/EC was amended by Directive 2000/34/EB to cover sectors and activities excluded from Directive 93/104/EC. Finally the new directive 2003/88/EC was adopted to codify all the amendments made. Nevertheless the principle provisions of the old directive have not been changed. There are no doubts that some of them need to be revised. The analysis is being focused mainly on the provisions of the mentioned Directive, their implementation in the member states and the problems occurred using them. The thesis also contains a part in witch the proposed amendments of the directive are evaluated. Beside the main Directive concerning certain aspects of the organization of working time, some related legal acts are also examined in the current study. It mainly concerns young workers directive, pregnant workers directive and part-time directive.

Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, bei kiti šiam laikui prilyginami laikotarpiai. Lietuvoje teisės aktais yra įtvirtintas itin griežtas darbo laiko reguliavimo modelis: yra nustatyta maksimali darbo dienos ir savaitės trukmė, viršvalandinis darbas yra galimas tik nustatytais atvejais. Viena iš pagrindinių darbo laiko reglamentavimo problemų yra nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojas yra suinteresuotas dirbti kuo trumpiau ir už tai gauti didelį atlygį, o darbdavys nori, kad darbuotojas dirbtų kuo ilgiau ir mokėti jam kuo mažiau. Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas atskirų kategorijų asmenims, yra nustatytos specialios taisyklės, susijusios su jų darbo laiko trukme. Lietuvoje darbo laiko reguliavimas iš esmės yra panašus į Rusijos Federacijos ir Latvijos Respublikos darbo laiko reglamentavimą, todėl darbuotojams, migruojantiems dirbti į šias kaimynines valstybes, yra užsitikrinamos tokios pačios darbo sąlygos, laiko prasme, kaip ir Lietuvoje. / Working time is any period during which the employee must work carrying out his activity or duties, and other periods equivalent to it. The legal acts of Lithuania establish particularly strict regulation of working time: it is fixed maximum daily and weekly working time and overtime works may be applied only in specified cases. The main problem regarding the regulation of working time is disagreement between the employer and the employee. The employee is interested to work less and to receive high salary whereas the employer is willing to fix longer working hours and to pay low salary. In order to ensure safe and non-hazardous working conditions special rules regarding the duration of working time are established for a specific category of workers. Since the regulation of working time in Lithuania is similar to the regulation of working time in the Federation of Russia and to the regulation of working time in the Republic of Latvia for the employers going to work to these neighbourhood countries the same working conditions, by means of working time, shall be ensured.

The study aims at evaluation of significance of the use of working hours of healthcare staff for effectiveness of nursing process in X divisions of Neurosurgery Hospital, Kaunas University of Medicine. The conception of nursery, the organization of caregiver's individual working place and subordination, also the effectiveness of working hours are discussed in the study. Aim of the study. to analyze the use of working hours of healthcare staff and effectiveness of nursing process as well as to give recommendations for the improvement of work organization in X divisions of Neurosurgery Hospital, Kaunas University of Medicine. Methods. There are two stages of the research: a) questionnaire survey for demographic and work characteristics of healthcare staff: b) individual autophotography of working hours for time expenditure of working hours to be registered. The questionnaire and the individual record of autophotography of working hours were made according to EUROSTAT 2004 methodical recommendations and the study of literature about effectiveness working hours. Results. 65 nurses of general practice were questioned during the research of working hours. The major part of them (70,77%) had college education, others (29,23%) had higher university and non-university education. More than a half of respondents 46 (70,77%) had work experience of 10 years in hospital. Time expenditure of working hours of healthcare staff was classified into 5 groups: frequency and duration of... [to full text]

Tyrimo dalykas: miško ūkio vadovaujančių darbuotojų darbo laiko naudojimas. Tyrimo tikslas: atlikti miškų urėdijų vadovaujančių darbuotojų darbo laiko naudojimo analizę ir santykinį jų darbo laiko naudojimo palyginimą. Tyrimo objektas: trys iš šiuo metu Generalinės miškų urėdijos organizuotų devynių koordinacinių regionų. Tyrimo metodai: darbe buvo taikyti šie bendrieji metodai: loginės analizės, anketinės apklausos, lyginamosios analizės ir matematinės statistikos metodai. Tyrimo rezultatai: Pateikiami miškų urėdų, urėdų pavaduotojų bei girininkų apklausos metu gautų rezultatų analizė. Rezultatai analizuojami pagal išskirtas klausimų grupes: 1) darbo planavimas; 2) darbo laiko naudojimo struktūra; 3) darbo laikas pagrindinėms valdymo procedūroms; 4) laisvo laiko naudojimas; 5) pasiūlymai dėl vadovų laiko naudojimo gerinimo. Nagrinėjant miškų urėdijų vadovaujančių darbuotojų darbo laiko naudojimą, pastebimos tokios tendencijos: 1. Miškų urėdijos vadovaujantys darbuotojai dirba dalinai reglamentuotą darbo laiką. 2. Darbuotojų darbo laiko naudojimo struktūra pagal pareigybes skiriasi. 3. Daugiausia laiko pagal veikiančius reikalavimus naudojama dokumentų tvarkymo bei nenumatytiems darbams atlikti. 4. Galima didinti darbo laiko naudojimo racionalumą. / The subject of research: work time use of managing employees in forestry. The aim of this study is to exercise state forest enterprise managing personnel on work time use analysis of forest state director, vice directors and forestry officers and to compare their relative work time use. The object of this study: for research have been chosen three Lithuanian State Forests regions abstracted from provided nine Directorate General of State Forests The following methods of analyses were used in the study: logical analyses, questionnaire, comparative analyses and mathematical statistics methods. The result of the study: there are listed the results of forest state director, vice directors and forestry officers obtained during questionnaire. To have more representative results are divided to the groups of the questions: the structure of work time, work planning, work time for the main managing procedures, leisure time use, offers for the better time use of managers. The study reveals the following trends: 1. The managing personnel of forest enterprise are working partly regalemented work time. 2. Work time use structure differs by employees function. 3. The most time looses are on administrating documents and on work time for unexpected jobs. 4. Possible to increase the rationality of time use.

Pastaraisiais metais augant kelių transporto sektoriui didėja konkurencija tarp vežėjų. Siekdami užimti kuo didesnę rinkos dalį bei gauti kuo daugiau pelno, dažnai vežėjai siekia sutrumpinti pervežimų laiką pažeisdami nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimo taisykles. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, o taip pat užtikrinti mobilių darbuotojų, kurie dirba ypatingomis darbo sąlygomis, sveikatą bei pagerinti eismo saugumą keliuose, būtina specialus darbo ir poilsio laiko reguliavimas, nustatytas Europos Sąjungos bei tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą įsipareigojo perkelti į nacionalinę teisę bendrus reikalavimus, susijusius su darbo ir poilsio laiku, tačiau perkeliant teisės aktus kyla problemų, apie kurias mažai diskutuojama. Todėl magistro baigiamojo darbo tikslas yra išnagrinėti kelių transporto darbuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimo ypatumus, atskleisti ir išanalizuoti šių darbuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimo ypatumų problemas ir pateikti pasiūlymus dėl reguliavimo tobulinimo. Remiantis tarptautiniais, Europos Bendrijos ir nacionaliniais teisės aktais, darbe analizuojama prielaidos diferencijuotam kelių transporto darbuotojų darbo reguliavimui bei darbo ir poilsio ypatingo reguliavimo tikslai, nagrinėjama specialūs pagrindiniai tarptautiniai, Europos Bendrijos bei nacionaliniai teisės aktai, reguliuojantys kelių transporto darbuotojų darbą, lyginama šiuo metu galiojantys ir jais pakeisti teisės aktai... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years competition between carriers has been growing simultaneously with road transport sector. With the aim to cut as large piece of market and to make as big profit as it is possible carriers often strive for shortening transportation period by violating the set rules for driver‘s work and rest time. In order to ensure fair competition and health of mobile employees, which work in particular conditions, as well as to improve road traffic safety, specific work and rest time control, in particular the one set out by legal acts of the European Union and international laws, is in urgent need. Having entered the European Union Lithuania has like-for-like undertaken to transfer general requirements related to work and rest time to its national law, however, such transfer causes considerable amount of problems, which have not been discussed widely and in greater detail. Therefore, the aim of this MA thesis is to analyze work and rest time control peculiarities of road traffic sector employees, to reveal and discuss problems related to such control and make offers on its improvement. Following international and national laws and legal acts of the European Union, this paper analyzes preconditions for differential control of the work of people employed in road transport sector and purpose of specific work and rest time control, discusses the main specific international and national laws and legal acts of the European Community regulating work of road transport sector... [to full text]

Iki XIX amžiaus vidurio darbo laikas nebuvo ribojamas, tačiau 1935 m. TDO priėmė konvenciją Nr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“ ir valstybės įsipareigojo trumpinti darbo laiką, kartu žiūrėdamos, kad nenukentėtų darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis. Lietuvos Respublikos DK 144 straipsnyje yra nustatoma 40 val. normali darbo savaitė, kuri gali būti viršijama iki 48 val. per savaitę tik viršvalandinių darbų atveju. Lietuvos Respublikos DK 151 str. numatyti atvejai, kada viršvalandiniai darbai yra leidžiami. Iš to matyti, kad viršvalandžiai Lietuvoje yra faktiškai uždrausti. Lietuvos Respublikos DK 152 str. numatytos nuostatos, nustatančios viršvalandinių darbų apribojimų atvejus, kai jie leidžiami ir viršvalandinių darbų trukmę. Lietuvos Respublikos DK 144 str. 4 d. numato kategorijas tam tikrų darbuotojų, kuriems darbo laikas gali būti iki 24 val. per parą. Šios kategorijos yra detalizuotos LR Vyriausybės nutarimu. Lietuvos Respublikos DK 145–146 straipsniuose yra nustatytos darbo laiko rūšys, kurios išskirtos pagal darbuotojų amžių, darbo režimą, darbo sąlygas ir kitus kriterijus, kuriuos detalizuoja LR Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos DK 149 str. yra nuostatos, susijusios su suminės darbo laiko apskaitos taikymu, kurios taikymas Lietuvoje yra labai ribotas. Nakties darbą reglamentuojančios normos yra Lietuvos Respublikos DK 154 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 155 straipsnyje išdėstytos normos yra susijusios su budėjimo rūšimis... [toliau žr. visą tekstą] / Till the middle of the XIXth century hours of work was unlimited. However in 22nd of June 1935 International Labour Organisation adopted ‚Forty-Hours Week‘ convenion No 47, where member states undertake to provide the working week to be progressively ruduced to the extend that guarantee decent standart of living for themselves and their families. In the article 144 of Labour Code of Lithuania is setted 40 hours working week, which may be exceed to 48 hours working week including overtime. In the article 151 of Labour Code of Lithuania is provided exceptional cases, when overtime could be done. As a metter of fact generaly overtime work is prohibited. There are exceptional cases named in the articles 150–152, when overtime is permited, number hours to be worked. In the article 144,4 named the specific categories of employees as well as persons on duty in permises may be up to 24 hours per day, which are detailed by Government regulations. In articles the 145–146 there is provided types of working time excluded depends on employees age, work conditions and other matter, which are detailed by Government regulatios as well. There are detailed provisions in the article 149 related to reference period of working time, which is application limitted. The regulations of night work is seted in the article 154. Article 155 provides regulations for on-call work. As in recomendations anounced by European Commision to separate on-call time from inactive part of on-call time and use... [to full text]

Darbo objektas – „Europa Royale Kaunas“ viešbučio darbuotojų darbo laiko organizavimas. Darbo tikslas – ištirti „Europa Royale Kaunas“ viešbučio darbuotojų darbo laiko organizavimą. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti darbo laiko organizavimo sampratą; 2. Išnagrinėti darbo laiko organizavimą sąlygojančius veiksnius; 3. Atskleisti darbo laiko organizavimo aspektus „Europa Royale Kaunas“ viešbutyje. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa. Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys, kuriose siekiama įgyvendinti išsikeltus uždavinius. Pirmoje dalyje remiantis moksline literatūra aptariama darbo laiko organizavimo samprata, veiksniai, kurie sąlygoja darbo laiko organizavimą, analizuojama darbo ir poilsio laiko įtaka darbo organizavimui, taip pat darbuotojų motyvavimo poveikis bei darbo metodai. Antroje dalyje apibūdinamas tyrimų objektas, tiriamųjų kontingentas, tyrimo metodai, paaiškinamas tyrimo organizavimas, kuris buvo atliekamas „Europa Royale Kaunas“ viešbutyje bei aprašomi duomenų apdorojimo statistiniai metodai. Trečioje darbo dalyje apibendrinami tyrimo duomenys, jie lyginami su kitais jau atliktais tyrimais turizmo srityje, bei patvirtinami arba paneigiami mokslinės literatūros autorių teiginiai. Darbo apimtis – 40 puslapių. Jame yra 9 paveikslai, 4 lentelės, 2 priedai. Panaudota 50 literatūros šaltinių. Raktiniai žodžiai – darbo laikas, darbo laiko organizavimas, darbuotojai, viešbučių sektorius. Pagrindinės išvados: 1. Darbo laiko organizavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Organization of working time of employees in „Europa Royale Kaunas“ hotel.

Šiame darbe suformuluotos turizmo sektoriaus ir lankstaus darbo laiko sąsajos, išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai darbo laiko, turizmo kaip paslaugų verslo aspektai bei atlikta palyginamoji Lietuvos ir Norvegijos turizmo sektoriaus įmonių darbuotojų požiūrio į lankstų darbo laiką analizė. Išsamiai analizuojamos atskiros lankstaus darbo laiko formos dažniausiai taikomos turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, atskleidžiami svarbiausi darbuotojų poreikiai šiuolaikinėje kompanijoje bei pateikiamos priemonės lankstaus darbo laiko įgyvendinimui turizmo įmonėse, suformuluojamas tai atitinkantis modelis. Darbo objektas – Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūris į lankstų darbo laiką. Darbo tikslas – palyginti Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūrį į lankstų darbo laiką. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti lankstaus darbo laiko formų taikymą turizmo sektoriaus įmonėse teoriniu aspektu. 2. Aprašyti pagrindines priemones, kurių turėtų imtis turizmo sektoriaus įmonės siekiant įvesti lankstų darbo laiką. 3. Palyginti Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūrį į lankstų darbo laiką. 4. Sudaryti lankstaus darbo laiko taikymo turizmo sektoriaus įmonėse modelį. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pateikiamos turizmo kaip paslaugų sektoriaus sąsajos su lanksčiomis darbo laiko formomis bei žmogiškųjų resursų skatinimo esmė, kaip pagrindinis darbuotojų motyvavimo veiksnys siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This paper formulates the link between the tourism sector and flexible hours, analyses and systematizes theoretical as well as practical aspects of working hours and tourism as a service business provided by various Lithuanian and foreign authors, and carries out different types of flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. The papaer also gives a detailed analysis of different types of flexible working patterns which are the most common in tourism enterprises, reveals the most important needs of employees in contemporary enterprises, presents the means to implement flexible working hours in tourism enterprises, and, on basis, formulates a suitable model. Paper object. Employees attitudes toward flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. Aim of the paper. To compare employees attitude towards flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. Paper objectives: 1. To provide the theoretical analysis of the implementation of various types of flexible working patterns in tourism enterprises. 2. To describe the factors which are essential in the implementation of flexible working hours in the tourism sector companies. 3. To compare the employees attitudes towards flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. 4. To formulate the model of the implementation of flexible working hours in tourism enterprises. This paper consist of three parts. The first part presents the link... [to full text]

Šiame darbe apibrėžiama palankios šeimai politikos sąvoka, išanalizuojamos pagrindinės palankios šeimai politikos priemonės ir jų taikymo galimybės Lietuvoje. Darbe siekiama atskleisti darbdavių požiūrį į darbuotojų, auginančių vaikus, šeimos ir darbo sferų derinimą. Pagal Barnett (1999) suformuotus teorinius darbo ir šeimos sąveikos modelius, darbe mėginama įrodyti, jog Lietuvoje darbdaviai remiasi požiūriu, kad darbuotojai turi palikti šeimos problemas už darbovietės ribų. Palankios šeimai politikos sąvoka darbe apibrėžiama kaip visuma priemonių, padedančių asmenims derinti darbo ir šeimos sferas. Šių priemonių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valstybės vykdomos valdžios sprendimų, bet ir nuo darbdavių požiūrio, motyvacijos taikyti palankios šeimai politikos priemones darbovietėse. Palanki šeimai politika yra įgyvendinama tuomet, kai taikomas visas komplektas priemonių, nukreiptų į šeimos ir darbo derinimo galimybes. Kuriant bei vykdant palankią šeimai politiką, susiduriama su lyčių, ypač moterų, lygybės klausimais, todėl priemonės turi būti nukreiptos į tai, kad visiems asmenims būtų suteiktos vienodos galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Autorės atlikto tyrimo kiekybiniai apklausos rodikliai rodo gana teigiamą darbdavių požiūrį palankios šeimai politikos priemonių atžvilgiu, tačiau gauti kokybiniai rezultatai išryškina neigiamas darbdavių nuostatas į darbuotojų darbo ir šeimos derinimo sunkumus. Remiantis gautais kokybiniais duomenimis, taip pat galima daryti... [toliau žr. visą tekstą] / This study defines the concept of family-friendly policy, also analyzes the means of family-friendly policy and the practice of their implementation in Lithuania. Further more this work reveals the attitude of employers towards exertions of employees with children to reconciliation work and family. According Barnett (1999) theory of interaction model of work and private life this study verifies the hypothesis that employers want their employees leave their family problems out of work boundaries. Family-friendly policy is understood as those that facilitate a better work and family balance for individual employees. The implementation of means of family-friendly policy depends on legislative either the attitude and motivation of employers to build family-friendly workplace. Only the whole package of measures with great emphasis on gender equality can be an effective response to the conflict of work and family spheres. The quantitative data of author made survey shows fairly friendly attitude of employers towards family-friendly policy. Despite that, the qualitative results of the survey highlighting negative attitude of employers to in reconciliation of work and private lives of the employees. According to the finding it is worth to mention employers’ belief that generally women are required of the family-friendly workplace. It verifies the patriarchal attitude of employers to the gender roles in the family.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti Lietuvos ir užsienio autorių lankstaus darbo laiko organizavimo teoriniai aspektai, siekiant atskleisti lankstaus darbo laiko organizavimo motyvacinę reikšmę organizacijų darbuotojams. Remiantis mokslinės literatūros analize, atlikta teorinėje dalyje, įvykdytas įvairių organizacijų darbuotojų požiūrio į lankstų darbo laiką motyvacijos aspektu tyrimas, kurio metu nustatyti motyvaciniai darbuotojų veiksniai bei lankstaus darbo laiko poveikis respondentų motyvacijai lyginant su kitų motyvacinių veiksnių poveikiu. Anketinės apklausos būdu surinkti empirinio tyrimo duomenys leido nustatyti, kad lankstus darbo laikas labiau motyvuoja tik atskirus darbuotojus, pagal individualius jų poreikius ir nėra svarbiausias darbuotojų motyvacinis veiksnys. / This master’s final paper analyzed the Lithuanian and foreign authors of flexible working time arrangements theoretical aspects, in order to reveal flexible working time arrangements motivational significance of workers organizations. Based on literature review, carried out the theoretical part, employees of various organizations committed approach to flexible working time of the motivation aspect of investigation, during which the motivating factors for workers and flexible working time on the motivation of the respondents in relation to other motivational factors. The questionnaires collected by means of the empirical survey data revealed that more flexible working hours only motivates individual employees, according to their individual needs and not the primary motivating factor for employees.