Turizmas – vienas prioritetinių sektorių, skatinančių socialinę, kultūrinę, ekonominę pažangą. Tai atviros šalies įvaizdis, paslaugų sferos plėtojimas, geresnis šalies infrastruktūros naudojimas, ryšių su kitais ekonomikos sektoriaus stiprėjimas, darbo efektyvumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas. Šiuo metu Lietuvoje sparčiai plečiasi turizmo sektorius, didėja turistines paslaugas teikiančių įmonių skaičius. Todėl kvalifikuotų šios rūšies specialistų poreikis taip pat didėja. Aštrėjanti konkurencija Lietuvos turizmo sektoriuje, skatina turizmo įmones vis didesnį dėmesį skirti turizmo rinkos vartotojų poreikių tenkinimui, siekti efektyvesnio turizmo produkto pardavimo. Kaip ir kitų paslaugų turizmo paslaugų kokybės pagrindiniu veiksniu tampa profesionalūs darbo ištekliai. Tačiau susiduriama su viena iš problemų – žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos trūkumu. Siekiant efektyviau ruošti turizmo specialistus, Kauno miesto turistinėse įmonėse buvo atliktas tyrimas, kuriuo norėta išsiaiškinti, kokių žinių, kompetencijų, įgūdžių reikia turizmo srities darbuotojams. Gauti tyrimo rezultatai tik patvirtina, kad mokymo įstaigos, ruošdamos turizmo specialistus turi mokyti ne tik profesinės kvalifikacijos. Kartu su teoriniais specialybės dalykais, daugiau dėmesio būtina skirti kalbų mokymui, mokant bendravimo, reikia ugdyti rimtą požiūrį į darbą, motyvaciją, atsakingumą, pareigingumą, sąžiningumą, iniciatyvumą, nes būtent šios savybės nulemia darbuotojo tolimesnes karjeros galimybes... [to full text] / Tourism is one of the sectors of highest priority, stimulating social, cultural, and economic progress. It forms the image of an open country, expands public services, permits to better use the infrastructure of a country, strengthens relations with other sectors of economy, increases the labour effectiveness, and creates new working places. In today’s Lithuania, the tourism sector is expanding with a great velocity; the number of enterprises giving services for tourists is rapidly increasing. Therefore, the need for specialists with qualifications in this field is increasing as well. The competition in Lithuanian tourism sector is getting more and more strained every day, forcing, thus, tourist companies to pay greater attention to the fulfilment of tourism market users’ demands, to strive for the sell of tourist products in a more effective way. Just like in other fields of economy, the professional human resources show a tendency to play a key role in providing quality tourist services. Nevertheless, one problem still remains – the qualifications of human resources are not sufficient. In pursuance of the objective to prepare tourism experts, it has been carried out a survey of tourist companies working in Kaunas City. The purpose of this survey was to establish what kind of knowledge, competence, skills are necessary for the people working in the sphere of tourism. The results have demonstrated that schools, which prepare tourism specialists, have to transfer to their... [to full text]

Tema: E-turizmo panaudojimas turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti. / The usage of e-tourism to improve the competitiveness of the tourism sector. / Lukoševičiūtė D. / Mokslinis vadovas: prof. dr. Navickas V. Lietuvos kūno kultūros akademija, Sporto edukologijos fakultetas, Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedra. – Kaunas, 2011. – 52 p. Tyrimo objektas – E-turizmas turizmo sektoriuje. Tyrimo tikslas – Ištirti e-turizmo panaudojimą turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikai. 2. Išnagrinėti turizmo sektoriaus konkurencingumą lemiančius veiksnius. 3. Atskleisti e-turizmo pritaikymo įmonėje veiksnius. 4. Apžvelgti e-turizmo panaudojimo būdus turizmo įmonių konkurencingumui didinti. 5. Atlikti e-turizmo panaudojimo turizmo įmonių konkurencingumui ekspertinį vertinimą. Tyrimo metodai: Mokslinės – teorinės literatūros analizė ir ekspertinis vertinimas. Svarbiausios išvados Turizmo sektorius yra svarbus šalies ekonomikai ir turi daug reikšmės tiek regioniniu tiek nacionaliniu lygmeniu, todėl svarbu didinti šio sektoriaus konkurencingumą. Tinkamai pritaikytas e-turizmas lemia įvairius teigiamus pokyčius įmonėse, kurie turi daug įtakos didinant įmonių konkurencingumą, o tai lemia turizmo sektoriaus konkurencingumą. Paplitęs požiūris ir su juo susiję veiksmai, kad technologinis (kur įeina ir e-turizmas) ir ekologinis aspektai yra nelabai svarbūs turizmo sektoriaus konkurencingumui, gali... [toliau žr. visą tekstą] / Object- E-tourism in tourism sector Aim - to examine the usage of e-tourism to increase the competitiveness of tourism sector.

Darbo objektas – filantropija turizmo sektoriuje. Darbo tikslas – ištirti filantropijos panaudojimą turizmo sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti filantropijos sampratą ir jos raidą. 2. Atskleisti filantropijos panaudojimo ypatumus. 3. Išnagrinėti filantropijos reikšmę turizmo sektoriuje. 4. Atlikti filantropijos poveikio turizmo sektoriui ekspertinį vertinimą. Pagrindinės išvados: • Filantropija gali būti apibrėžiama kaip dosnumas, labdaringa veikla ir už tai nesiekiama jokios materialinės naudos. • Filantropija turi nemažą reikšmę turizmo sektoriui, kadangi teikiama finansinė pagalba skurdžioms šalims ar įvairioms lankytinoms vietoms gali pritraukti vis daugiau turistų. Visame pasaulyje yra nemažai įmonių, kurios užsiima filantropine veikla turizmo sektoriuje, o taip pat yra įkurta daugybė labdaros fondų skirtų turizmo sektoriui. • Ekspertinis vertinimas parodė, kad įmonių filantropijos panaudojimas naudingesnis turizmo sektoriuje negu asmeninis filantropijos panaudojimas. Didėjanti laisvalaikio svarba, demografija, smulkiųjų verslo įmonių vyravimas turizmo sektoriuje, technologijos ar susirūpinimas turizmo poveikiu taip neįtakoja filantropijos panaudojimo kaip tarptautinių krizių poveikis. Turizmo sektoriuje svarbiausia finansinė parama. Filantropijos panaudojimas turizmo sektoriuje yra naudingesnis, kada labdara ar parama teikiama tiesiogiai iš pačios kompanijos negu iš tam tikro įkurto fondo. Įmonės, užsiimdamos filantropine veikla turizmo sektoriuje gauna... [toliau žr. visą tekstą] / -.

Darbo problema: kaip apgyvendinimo įstaigose vyksta personalo kvalifikacijos tobulinimas? Darbo tikslas: įvertinti apgyvendinimo įstaigų personalo kvalifikacijos tobulinimą. Darbo objektas: personalo kvalifikacijos tobulinimo vertinimas. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti turizmo sektoriaus sampratą išskiriant apgyvendinimo subsektoriaus reikšmę jame. 2. Išskirti personalo vaidmens esmę turizmo sektoriaus organizacijose, 3. Atskleisti personalo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo reikšmę organizacijai, 4. Nustatyti apgyvendinimo įstaigų personalo kvalifikacijos tobulinimą, išskiriant jo būtinumą. Darbo rezultatai ir išvados: 1. Pagal tarptautinio NACE klasifikatoriaus veiklas, turizmo sektorius skirstomas į dar smulkesnius sektorius (subsektorius): apgyvendinimo įmonės, sveikatingumo įmonės ir kelionių agentūros bei ekskursijų organizatoriai. Turizmo subsektoriai veikia vienas kitą, tokiu būdu konkuruodami tarpusavyje, tačiau diždžiausia turizmo sektoriaus pažanga pastebima plėtojant apgyvendinimo paslaugas. 2. Turizmo sektoriuje teikiamos paslaugos priklauso nuo jame dirbančio personalo. Organizacijos, dirbančios turizmo sektoriuje, teigiamai veikia šalies ekonominį augimą, skatina eksportą bei užimtumą. Šis sektorius yra priklausomas nuo jame dirbančio personalo, kitaip dar vadinamų žmogiškųjų išteklių, kurie yra laikomi kaip vieni sunkiausiai pasiekiamu ar visai nepasiekiamu, turizmo sektoriaus organizacijų konkurenciniu pranašumu. 3. Personalo dėka įgyvendinama organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of the work: how personnel qualification improvement proceeds in accommodation institutions? Objective of the work: assession of personnel qualification improvement in accomodation institutions. Object of the work: evaluation of personnel qualification improvement. Tasks of the work: 1. To present the conception of tourism sector and highlight the value of accommodation subsector in it. 2. To highlight the essence of the personnel role in organizations of tourism sector. 3. To reveal personnel qualification improvement and training essence for the organization. 4. To ascertain perfection of personnel in accommodation institutions distinguishing its great necessity. Results and conclusions of the work: 1. According to the international NACE classification of activities, tourism sector is subdivided into even smaller sectors (sub-sectors): accommodation institutions, health and travel agencies and tour organizers. Subsectors of tourism interacts with each other, in this way have intercompetition, however, the biggest progress in tourism sector is noticable in developement of accommodation services. 2. The quality of services in tourism sector depends on the personnel in that sector. Organizations of tourism sector possitively effects country's economic growth, promotes exports and employment. This sector depends on the personnel of that sector (human resources) which is considered as a hardly achievable or even unachievable competitive advantage of such organizations... [to full text]

Darbo objektas: tarpkultūriniai skirtumai turizmo sektoriuje. Darbo tikslas: ištirti tarpkultūrinių skirtumų raišką turizmo sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti tarpkultūrinių skirtumų sąvoką ir ypatumus turizmo sektoriuje; 2. Atskleisti tarpkultūrinių skirtumų ir turizmo sektoriaus tarpusavio sąveiką; 3. Atlikti tarpkultūrinių skirtumų raiškos turizmo sektoriuje ekspertinį vertinimą. Pagrindinės išvados: Darbe bandoma aprėpti tarpkultūrinių skirtumų raišką visame turizmo sektoriuje, pažvelgiant į problemas iš įvairių rakursų. Ekspertinio tyrimo rezultatų analizė suteikia galimybę naujai pamatyti tarpkultūrinių skirtumų raišką turizmo sektoriuje, padidinti sektoriaus konkurencingumą, gerinti gyvenimo kokybę įvairiuose lygiuose. Taigi, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kelionės pasirinkimui daugiausiai reikšmės turi materialinė padėtis, finansinės galimybės, o kiti veiksniai, tarp jų ir tarpkultūriniai skirtumai, yra antraeiliai. Prioritetiniai tarpkultūrinius skirtumus sąlygojantys veiksniai yra kultūros istorija, kultūros individualumas. Reikšmingiausias turistų poreikis, tenkinamas per tarpkultūrinius skirtumus turizmo sektoriuje, yra pažintinis/atradimo džiaugsmo. Svarbiausias kultūrinis skirtumas, sąlygojantis turizmo sektoriaus vystymąsi, yra draudimai, kurie stabdo turizmo sektoriaus vystymą. Labai svarbus veiksnys, turintis reikšmės konfliktų formavimuisi turizmo sektoriuje dėl tarpkultūrinių skirtumų, yra infrastruktūra lankytojams. O pagrindiniai veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / -.

Turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių pramonės šakų, kai kurioms šalims tai vienintelis būdas gauti pajamas. Turizmas kuo toliau tuo svarbesnis ne tik žmonėms, bet ir šalims – pritraukiami didesni turistų srautai, gaunamos didesnės pajamos padeda tapti šaliai konkurencingesne. Tam, kad turizmo sektorius būtų konkurencingas, svarbu įvertinti įvairius faktorius, kurie didina sektoriaus konkurencingumą. Etnocentrizmas šiame darbe bus pritaikomas turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti – bus bandoma išsiaiškinti kaip jis veikia būtent šį sektorių, kokios galimybės padidinti sektoriaus konkurencingumą pasitelkus šį reiškinį. / -.

Darbo objektas – naujų tarporganizacinių ryšių formavimasis Lazdijų rajono turizmo sektoriuje. Darbo tikslas – atskleisti (ištirti) naujų tarporganizacinių ryšių formavimosi procesus Lazdijų rajono turizmo sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti tarporganizacinių ryšių sampratą; 2. Išanalizuoti tarporganizacinių ryšių formas bei modelius; 3. Atlikti Lazdijų rajono turizmo sektoriaus SSGG analizę tarporganizacinių ryšių formavimosi kontekste. 4. Atlikti tarporganizacinių ryšių formavimosi Lazdijų rajono turizmo sektoriuje ekspertinį vertinimą. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, ekspertinis vertinimas, SSGG analizė. Pagrindinės darbo išvados: Siekiant išsiaiškinti tarporganizacinių ryšių formavimosi aspektus, buvo atliktas Lazdijų rajono turizmo sektoriaus ekspertinis vertinimas. Lazdijų rajono turizmo sektoriaus ekspertų vertinimo metu nustatyta, kad didžiausią įtaką apsisprendimui kurti, įsitraukti į tarporganizacinių ryšių formavimosi procesą turi vidiniai organizacijos veiksniai, t.y. organizacijų filosofija ir vertybės bei vadovo pozicija ir siekiai. Reikia pažymėti, kad Lazdijų rajono turizmo sektoriaus atstovams labiausiai priimtinos partnerystės, klasterio bei tinklo bendradarbiavimo formos, mažiausiai – sąveikavimas konkuruojant bei integracinis bendradarbiavimas. Tikėtina, kad ekspertams apie žemesniais balais įvertintas tarporganizacinių ryšių formas ir jų veikimo principus trūksta informacijos. Ekspertų vertinimo duomenimis nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The object - the formation of new interorganizational connections in the tourism sector of Lazdijai district. The aim - to explore processes of the formation of new interorganizational connections in the tourism sector of Lazdijai district. Objectives: 1. To analyze the concept of interorganizational connections; 2. To analyze forms and types of the interorganizational connections; 3. To perform SWOT analysis of Lazdijai district’s tourism sector in the context of the formation of the interorganizational connections. 4. To accomplish expert evaluation of the formation of Lazdijai district’s tourism sector‘s interorganizational connections. Methods: analysis of scientific literature, expert evaluation, SWOT analysis. The main conclusions: In order to elucidate aspects of the formation of interorganizational connection was performed expert evaluation of Lazdijai district’s tourism sector. During Lazdijai district’s tourism sector’s expert evaluation was found that the greatest influence on the decision to develop, to become involved in the process of the formation of interorganizational connection have organization’s internal factors, i.e. organizational philosophy and values, and leader’s position and aspirations. It should be noted that the most acceptable to representatives of Lazdijai district‘s tourism sector is partnership, cluster and network forms of cooperation, at least acceptable –interaction competition and integrational cooperation. It is likely that the experts... [to full text]

Šiame darbe suformuluotos turizmo sektoriaus ir lankstaus darbo laiko sąsajos, išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai darbo laiko, turizmo kaip paslaugų verslo aspektai bei atlikta palyginamoji Lietuvos ir Norvegijos turizmo sektoriaus įmonių darbuotojų požiūrio į lankstų darbo laiką analizė. Išsamiai analizuojamos atskiros lankstaus darbo laiko formos dažniausiai taikomos turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, atskleidžiami svarbiausi darbuotojų poreikiai šiuolaikinėje kompanijoje bei pateikiamos priemonės lankstaus darbo laiko įgyvendinimui turizmo įmonėse, suformuluojamas tai atitinkantis modelis. Darbo objektas – Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūris į lankstų darbo laiką. Darbo tikslas – palyginti Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūrį į lankstų darbo laiką. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti lankstaus darbo laiko formų taikymą turizmo sektoriaus įmonėse teoriniu aspektu. 2. Aprašyti pagrindines priemones, kurių turėtų imtis turizmo sektoriaus įmonės siekiant įvesti lankstų darbo laiką. 3. Palyginti Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūrį į lankstų darbo laiką. 4. Sudaryti lankstaus darbo laiko taikymo turizmo sektoriaus įmonėse modelį. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pateikiamos turizmo kaip paslaugų sektoriaus sąsajos su lanksčiomis darbo laiko formomis bei žmogiškųjų resursų skatinimo esmė, kaip pagrindinis darbuotojų motyvavimo veiksnys siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This paper formulates the link between the tourism sector and flexible hours, analyses and systematizes theoretical as well as practical aspects of working hours and tourism as a service business provided by various Lithuanian and foreign authors, and carries out different types of flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. The papaer also gives a detailed analysis of different types of flexible working patterns which are the most common in tourism enterprises, reveals the most important needs of employees in contemporary enterprises, presents the means to implement flexible working hours in tourism enterprises, and, on basis, formulates a suitable model. Paper object. Employees attitudes toward flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. Aim of the paper. To compare employees attitude towards flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. Paper objectives: 1. To provide the theoretical analysis of the implementation of various types of flexible working patterns in tourism enterprises. 2. To describe the factors which are essential in the implementation of flexible working hours in the tourism sector companies. 3. To compare the employees attitudes towards flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. 4. To formulate the model of the implementation of flexible working hours in tourism enterprises. This paper consist of three parts. The first part presents the link... [to full text]