Bootstrapping plays a vital role in the life of small and medium-sized enter-prises. By providing a large variety of financing alternatives bootstrapping ensures the existence of entrepreneurship, even though, too less attention is paid to bootstrapping in the specific literature. Therefore, the master thesis strives to eliminate the gaps in the theory by bringing new insights in the field of bootstrapping.The purpose of the master thesis is to investigate the usage of boot-strapping methods and understand the main motives for using these methods from a sectorial and cross-national point of view.In order to accomplish the purpose, the research has been carried out among travel agencies and tour operators (both belonging to the tourism sector) from Sweden, Latvia and Romania by conducting 11 semi-structured interviews, as well as by collecting 50 internet-mediated questionnaires.Empirical findings were analyzed and interpreted through the 4-category Model that was created for gaining a deeper understanding of the phenom-ena of bootstrapping. Results showed that there is a certain trend in the usage of bootstrapping methods within the tourism sector. Thus, seek-ing out best conditions possible with supplier/s and obtaining payments in advance from customer are recognized to be the most important bootstrap-ping techniques for the travel agencies and tour operators. Moreover, it was found that the main motive for bootstrapping is cost reduction. In addi-tion, the results revealed that there are no significant differences in the usage of bootstrapping methods and in the motivation that lay behind bootstrapping from a cross-national point of view.

Tema: E-turizmo panaudojimas turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti. / The usage of e-tourism to improve the competitiveness of the tourism sector. / Lukoševičiūtė D. / Mokslinis vadovas: prof. dr. Navickas V. Lietuvos kūno kultūros akademija, Sporto edukologijos fakultetas, Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedra. – Kaunas, 2011. – 52 p. Tyrimo objektas – E-turizmas turizmo sektoriuje. Tyrimo tikslas – Ištirti e-turizmo panaudojimą turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikai. 2. Išnagrinėti turizmo sektoriaus konkurencingumą lemiančius veiksnius. 3. Atskleisti e-turizmo pritaikymo įmonėje veiksnius. 4. Apžvelgti e-turizmo panaudojimo būdus turizmo įmonių konkurencingumui didinti. 5. Atlikti e-turizmo panaudojimo turizmo įmonių konkurencingumui ekspertinį vertinimą. Tyrimo metodai: Mokslinės – teorinės literatūros analizė ir ekspertinis vertinimas. Svarbiausios išvados Turizmo sektorius yra svarbus šalies ekonomikai ir turi daug reikšmės tiek regioniniu tiek nacionaliniu lygmeniu, todėl svarbu didinti šio sektoriaus konkurencingumą. Tinkamai pritaikytas e-turizmas lemia įvairius teigiamus pokyčius įmonėse, kurie turi daug įtakos didinant įmonių konkurencingumą, o tai lemia turizmo sektoriaus konkurencingumą. Paplitęs požiūris ir su juo susiję veiksmai, kad technologinis (kur įeina ir e-turizmas) ir ekologinis aspektai yra nelabai svarbūs turizmo sektoriaus konkurencingumui, gali... [toliau žr. visą tekstą] / Object- E-tourism in tourism sector Aim - to examine the usage of e-tourism to increase the competitiveness of tourism sector.

Turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių pramonės šakų, kai kurioms šalims tai vienintelis būdas gauti pajamas. Turizmas kuo toliau tuo svarbesnis ne tik žmonėms, bet ir šalims – pritraukiami didesni turistų srautai, gaunamos didesnės pajamos padeda tapti šaliai konkurencingesne. Tam, kad turizmo sektorius būtų konkurencingas, svarbu įvertinti įvairius faktorius, kurie didina sektoriaus konkurencingumą. Etnocentrizmas šiame darbe bus pritaikomas turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti – bus bandoma išsiaiškinti kaip jis veikia būtent šį sektorių, kokios galimybės padidinti sektoriaus konkurencingumą pasitelkus šį reiškinį. / -.

The purpose of this work is indicating System Dynamics Approach to be an appropriate tool for analysis of policies suggested for local sectors. Local sectors are very important for stability of the country&rsquo / s economy as well as welfare of the local community. Therefore, feasible and effective policies should be created and implemented in order to contribute to the local sectoral development. But before any policy implementation, policy analysis is required on to evaluate whether effectiveness and feasibility would be ensured in alternative policies. In this study, firstly the issues of Local Sectoral Dynamics and Policies are examined and specifically, the situation in Alanya Tourism Sector is studied. Afterwards, in accordance with policy analysis steps, problems of Alanya Tourism Sector are detailed and alternative policies that would aid in solution of the problem are idenfined. For evaluation of alternative policies, Dynamics of Alanya Tourism Sector are modeled by System Dynamics approach and the &lsquo / Formal Model&rsquo / is implemented in Stella 9.0.1. The model is simulated for all policy alternatives and the policy outcomes of each alternative are forecasted. Finally the performance of each policy are evaluated using the previously established criteria and combined policies having more superior outcomes than the present ones are created.

Turizmas – vienas prioritetinių sektorių, skatinančių socialinę, kultūrinę, ekonominę pažangą. Tai atviros šalies įvaizdis, paslaugų sferos plėtojimas, geresnis šalies infrastruktūros naudojimas, ryšių su kitais ekonomikos sektoriaus stiprėjimas, darbo efektyvumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas. Šiuo metu Lietuvoje sparčiai plečiasi turizmo sektorius, didėja turistines paslaugas teikiančių įmonių skaičius. Todėl kvalifikuotų šios rūšies specialistų poreikis taip pat didėja. Aštrėjanti konkurencija Lietuvos turizmo sektoriuje, skatina turizmo įmones vis didesnį dėmesį skirti turizmo rinkos vartotojų poreikių tenkinimui, siekti efektyvesnio turizmo produkto pardavimo. Kaip ir kitų paslaugų turizmo paslaugų kokybės pagrindiniu veiksniu tampa profesionalūs darbo ištekliai. Tačiau susiduriama su viena iš problemų – žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos trūkumu. Siekiant efektyviau ruošti turizmo specialistus, Kauno miesto turistinėse įmonėse buvo atliktas tyrimas, kuriuo norėta išsiaiškinti, kokių žinių, kompetencijų, įgūdžių reikia turizmo srities darbuotojams. Gauti tyrimo rezultatai tik patvirtina, kad mokymo įstaigos, ruošdamos turizmo specialistus turi mokyti ne tik profesinės kvalifikacijos. Kartu su teoriniais specialybės dalykais, daugiau dėmesio būtina skirti kalbų mokymui, mokant bendravimo, reikia ugdyti rimtą požiūrį į darbą, motyvaciją, atsakingumą, pareigingumą, sąžiningumą, iniciatyvumą, nes būtent šios savybės nulemia darbuotojo tolimesnes karjeros galimybes... [to full text] / Tourism is one of the sectors of highest priority, stimulating social, cultural, and economic progress. It forms the image of an open country, expands public services, permits to better use the infrastructure of a country, strengthens relations with other sectors of economy, increases the labour effectiveness, and creates new working places. In today’s Lithuania, the tourism sector is expanding with a great velocity; the number of enterprises giving services for tourists is rapidly increasing. Therefore, the need for specialists with qualifications in this field is increasing as well. The competition in Lithuanian tourism sector is getting more and more strained every day, forcing, thus, tourist companies to pay greater attention to the fulfilment of tourism market users’ demands, to strive for the sell of tourist products in a more effective way. Just like in other fields of economy, the professional human resources show a tendency to play a key role in providing quality tourist services. Nevertheless, one problem still remains – the qualifications of human resources are not sufficient. In pursuance of the objective to prepare tourism experts, it has been carried out a survey of tourist companies working in Kaunas City. The purpose of this survey was to establish what kind of knowledge, competence, skills are necessary for the people working in the sphere of tourism. The results have demonstrated that schools, which prepare tourism specialists, have to transfer to their... [to full text]

Darbo objektas – filantropija turizmo sektoriuje. Darbo tikslas – ištirti filantropijos panaudojimą turizmo sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti filantropijos sampratą ir jos raidą. 2. Atskleisti filantropijos panaudojimo ypatumus. 3. Išnagrinėti filantropijos reikšmę turizmo sektoriuje. 4. Atlikti filantropijos poveikio turizmo sektoriui ekspertinį vertinimą. Pagrindinės išvados: • Filantropija gali būti apibrėžiama kaip dosnumas, labdaringa veikla ir už tai nesiekiama jokios materialinės naudos. • Filantropija turi nemažą reikšmę turizmo sektoriui, kadangi teikiama finansinė pagalba skurdžioms šalims ar įvairioms lankytinoms vietoms gali pritraukti vis daugiau turistų. Visame pasaulyje yra nemažai įmonių, kurios užsiima filantropine veikla turizmo sektoriuje, o taip pat yra įkurta daugybė labdaros fondų skirtų turizmo sektoriui. • Ekspertinis vertinimas parodė, kad įmonių filantropijos panaudojimas naudingesnis turizmo sektoriuje negu asmeninis filantropijos panaudojimas. Didėjanti laisvalaikio svarba, demografija, smulkiųjų verslo įmonių vyravimas turizmo sektoriuje, technologijos ar susirūpinimas turizmo poveikiu taip neįtakoja filantropijos panaudojimo kaip tarptautinių krizių poveikis. Turizmo sektoriuje svarbiausia finansinė parama. Filantropijos panaudojimas turizmo sektoriuje yra naudingesnis, kada labdara ar parama teikiama tiesiogiai iš pačios kompanijos negu iš tam tikro įkurto fondo. Įmonės, užsiimdamos filantropine veikla turizmo sektoriuje gauna... [toliau žr. visą tekstą] / -.

Darbo objektas: tarpkultūriniai skirtumai turizmo sektoriuje. Darbo tikslas: ištirti tarpkultūrinių skirtumų raišką turizmo sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti tarpkultūrinių skirtumų sąvoką ir ypatumus turizmo sektoriuje; 2. Atskleisti tarpkultūrinių skirtumų ir turizmo sektoriaus tarpusavio sąveiką; 3. Atlikti tarpkultūrinių skirtumų raiškos turizmo sektoriuje ekspertinį vertinimą. Pagrindinės išvados: Darbe bandoma aprėpti tarpkultūrinių skirtumų raišką visame turizmo sektoriuje, pažvelgiant į problemas iš įvairių rakursų. Ekspertinio tyrimo rezultatų analizė suteikia galimybę naujai pamatyti tarpkultūrinių skirtumų raišką turizmo sektoriuje, padidinti sektoriaus konkurencingumą, gerinti gyvenimo kokybę įvairiuose lygiuose. Taigi, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kelionės pasirinkimui daugiausiai reikšmės turi materialinė padėtis, finansinės galimybės, o kiti veiksniai, tarp jų ir tarpkultūriniai skirtumai, yra antraeiliai. Prioritetiniai tarpkultūrinius skirtumus sąlygojantys veiksniai yra kultūros istorija, kultūros individualumas. Reikšmingiausias turistų poreikis, tenkinamas per tarpkultūrinius skirtumus turizmo sektoriuje, yra pažintinis/atradimo džiaugsmo. Svarbiausias kultūrinis skirtumas, sąlygojantis turizmo sektoriaus vystymąsi, yra draudimai, kurie stabdo turizmo sektoriaus vystymą. Labai svarbus veiksnys, turintis reikšmės konfliktų formavimuisi turizmo sektoriuje dėl tarpkultūrinių skirtumų, yra infrastruktūra lankytojams. O pagrindiniai veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / -.

ABSTRACT Title: Manager’s perspectives within Tourism Alliances: the cases of Hälsingland and Finnforest Level: Final assignment for Master Degree in Business Administration Authors: Michele Salvati and Anna Skouri Supervisor: Maria Fregidou-Malama Date: 2013 - May Aim: This study investigates the most important advantages and disadvantages of being a member of tourism alliances. Furthermore, this project illuminates the importance of the experience within the alliance. Specifically, we investigate if the experience affects manager’s perception to be a member of an alliance.  Method: It has been adopted quantitative and qualitative method. Data were collected from two alliances located in Sweden: Hälsingland Tourism and Finnforest; through questionnaires to the tourism organizations that belong to each alliance. Furthermore, we did face to face interviews to the Managers of the alliances and to the advisors of Coompanion who worked for the creations of the alliances. Finally, data were analyzed with Microsoft Excel. Results& Conclusions: Sharing knowledge is the most important advantage to be a member of a tourism alliance. On the other hand the cooperation with weak and unequal partner is the most important disadvantage to be a member of a tourism alliance. Additionally, it was found out that the experience affects the manager’s perceptions. Suggestions for future research: As far as the financial support from the municipalities plays a key role in the creation and survival of tourism alliances, future studies could be conducted in that field. Contribution of the thesis: It is essential for tourism managers to understand and value the importance of the alliance before joining or creating a network. Furthermore, it was emerged that tourism alliances give benefits for the creation of tourism destination. Key words: Tourism sector, strategic alliances, tourism alliances, tourism sector, experience, tourism managers.

In the sustainable tourist sector today, there is a wide margin of loss in small and medium-sized enterprise (SMEs) because of a poor control in logistical expenses. In other words, acquired goods are note being sold, a scenario which is very common in tourism SMEs. These SMEs buy a number of travel packages to big companies and because of the lack of demand of said packages, they expire and they become an expense, not the investment it was meant to be. To solve this problem, we propose a Predictive model based on sentiment analysis of a social networks that will help the sales decision making. Once the data of the social network is analyzed, we also propose a prediction model of tourist destinations, using this information as data source it will be able to predict the tourist interest. In addition, a case study was applied to a real Peruvian tourist enterprise showing their data before and after using the proposed model in order to validate the feasibility of proposed model.

Šiame darbe suformuluotos turizmo sektoriaus ir lankstaus darbo laiko sąsajos, išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai darbo laiko, turizmo kaip paslaugų verslo aspektai bei atlikta palyginamoji Lietuvos ir Norvegijos turizmo sektoriaus įmonių darbuotojų požiūrio į lankstų darbo laiką analizė. Išsamiai analizuojamos atskiros lankstaus darbo laiko formos dažniausiai taikomos turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, atskleidžiami svarbiausi darbuotojų poreikiai šiuolaikinėje kompanijoje bei pateikiamos priemonės lankstaus darbo laiko įgyvendinimui turizmo įmonėse, suformuluojamas tai atitinkantis modelis. Darbo objektas – Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūris į lankstų darbo laiką. Darbo tikslas – palyginti Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūrį į lankstų darbo laiką. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti lankstaus darbo laiko formų taikymą turizmo sektoriaus įmonėse teoriniu aspektu. 2. Aprašyti pagrindines priemones, kurių turėtų imtis turizmo sektoriaus įmonės siekiant įvesti lankstų darbo laiką. 3. Palyginti Lietuvos ir Norvegijos turizmo įmonių darbuotojų požiūrį į lankstų darbo laiką. 4. Sudaryti lankstaus darbo laiko taikymo turizmo sektoriaus įmonėse modelį. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pateikiamos turizmo kaip paslaugų sektoriaus sąsajos su lanksčiomis darbo laiko formomis bei žmogiškųjų resursų skatinimo esmė, kaip pagrindinis darbuotojų motyvavimo veiksnys siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This paper formulates the link between the tourism sector and flexible hours, analyses and systematizes theoretical as well as practical aspects of working hours and tourism as a service business provided by various Lithuanian and foreign authors, and carries out different types of flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. The papaer also gives a detailed analysis of different types of flexible working patterns which are the most common in tourism enterprises, reveals the most important needs of employees in contemporary enterprises, presents the means to implement flexible working hours in tourism enterprises, and, on basis, formulates a suitable model. Paper object. Employees attitudes toward flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. Aim of the paper. To compare employees attitude towards flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. Paper objectives: 1. To provide the theoretical analysis of the implementation of various types of flexible working patterns in tourism enterprises. 2. To describe the factors which are essential in the implementation of flexible working hours in the tourism sector companies. 3. To compare the employees attitudes towards flexible working hours in Lithuanian and Norwegian tourism enterprises. 4. To formulate the model of the implementation of flexible working hours in tourism enterprises. This paper consist of three parts. The first part presents the link... [to full text]