Šiame darbe apibrėžiama palankios šeimai politikos sąvoka, išanalizuojamos pagrindinės palankios šeimai politikos priemonės ir jų taikymo galimybės Lietuvoje. Darbe siekiama atskleisti darbdavių požiūrį į darbuotojų, auginančių vaikus, šeimos ir darbo sferų derinimą. Pagal Barnett (1999) suformuotus teorinius darbo ir šeimos sąveikos modelius, darbe mėginama įrodyti, jog Lietuvoje darbdaviai remiasi požiūriu, kad darbuotojai turi palikti šeimos problemas už darbovietės ribų. Palankios šeimai politikos sąvoka darbe apibrėžiama kaip visuma priemonių, padedančių asmenims derinti darbo ir šeimos sferas. Šių priemonių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valstybės vykdomos valdžios sprendimų, bet ir nuo darbdavių požiūrio, motyvacijos taikyti palankios šeimai politikos priemones darbovietėse. Palanki šeimai politika yra įgyvendinama tuomet, kai taikomas visas komplektas priemonių, nukreiptų į šeimos ir darbo derinimo galimybes. Kuriant bei vykdant palankią šeimai politiką, susiduriama su lyčių, ypač moterų, lygybės klausimais, todėl priemonės turi būti nukreiptos į tai, kad visiems asmenims būtų suteiktos vienodos galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Autorės atlikto tyrimo kiekybiniai apklausos rodikliai rodo gana teigiamą darbdavių požiūrį palankios šeimai politikos priemonių atžvilgiu, tačiau gauti kokybiniai rezultatai išryškina neigiamas darbdavių nuostatas į darbuotojų darbo ir šeimos derinimo sunkumus. Remiantis gautais kokybiniais duomenimis, taip pat galima daryti... [toliau žr. visą tekstą] / This study defines the concept of family-friendly policy, also analyzes the means of family-friendly policy and the practice of their implementation in Lithuania. Further more this work reveals the attitude of employers towards exertions of employees with children to reconciliation work and family. According Barnett (1999) theory of interaction model of work and private life this study verifies the hypothesis that employers want their employees leave their family problems out of work boundaries. Family-friendly policy is understood as those that facilitate a better work and family balance for individual employees. The implementation of means of family-friendly policy depends on legislative either the attitude and motivation of employers to build family-friendly workplace. Only the whole package of measures with great emphasis on gender equality can be an effective response to the conflict of work and family spheres. The quantitative data of author made survey shows fairly friendly attitude of employers towards family-friendly policy. Despite that, the qualitative results of the survey highlighting negative attitude of employers to in reconciliation of work and private lives of the employees. According to the finding it is worth to mention employers’ belief that generally women are required of the family-friendly workplace. It verifies the patriarchal attitude of employers to the gender roles in the family.

Moterų socialinė-ekonominė situacija Lietuvos kaime Santrauka Šiame magistro darbe atkreipiamas dėmesys į moterų situaciją teritoriniu aspektu, t. y. į kaimo vietovėse gyvenančias moteris. Gyvenimas kaime turi tam tikrą specifiką: nors kaime mažesnė oro tarša, vaizdingesnis kraštovaizdis, platesnė erdvė, visgi šioms vietovėms būdinga prastesnė socialinė infrastruktūra, mažesnės profesinės karjeros ir užimtumo galimybės, labiau komplikuotas susisiekimas ir pan. Kaimo moterų tema dar nėra plačiai išnagrinėta mokslinėje literatūroje, tad pateikiami duomenys yra nepakankamai išsamūs, gana fragmentiški. Dažniausiai minimas gilesnis kaimo moterų skurdas, prastesnės gyvenimo sąlygos, didesni darbo krūviai, pasyvesnis dalyvavimas socialinėje bei kultūrinėje veikloje, didesni jaunų, labiau išsilavinusių moterų migracija į miestą. Dėl šių priežasčių kaime gyvenančioms moterims kyla didesnis pavojus atsidurti socialinėje atskirtyje. Pagrindinis darbe keliamas tikslas – išanalizuoti Širvintų rajono kaimo moterų socialinę-ekonominę situaciją atskleidžiant socialinius-ekonominius veiksnius turinčius didžiausią poveikį kaimo moterų padėčiai bei labiausiai sąlygojančius socialinę atskirtį. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą Širvintų rajone buvo vykdomas tyrimas apklausiant kaime gyvenančias darbingo amžiaus moteris. Apklausai atlikti buvo sudaryta anketa. Siekiant išsiaiškinti kaimo moterų socialinę-ekonominę situaciją buvo naudojami 7 ją charakterizuojantys veiksniai: užimtumas, pajamų... [toliau žr. visą tekstą] / Socio-Economic Situation of Women in Countryside of Lithuania Summary This master‘s dissertation is focused on the situation of women from the territorial point of view, therefore women living in rural areas are emphasized here. Life in such areas has it‘s own particularity: air pollution is extended to a lesser degree, landscape is more picturesque and wider spread of nature – all those factors are typical of countryside. On the other hand, worse social facilities, less employment and career possibilities, complicated means of communication are more applicable in rural than in urban areas. The subject of rural women is not fully explored in scientific literature yet that’s why given information is not enough circumstantial and quite fragmentary. Topical issues usually dealt are poverty among rural women, bad living conditions, high workload, passive participation in social and cultural activities, increased young and educated women migration to cities. Because of these reasons women living in rural areas are facing a bigger probability to experience social exclusion. The main objective in this dissertation is to analyze socio-economic situation of rural women in Širvintos region revealing socio-economic factors which have a big impact on situation of rural women and determine a social exclusion. With the view of implementation of proposed object, there was an empirical research carried out and employable rural women were polled in Širvintai region. There was a questionnaire... [to full text]