Nediskriminacijos principas yra vienas iš svarbiausių žmogaus teisių apsaugos elementų, vertinant jį kartu su visų asmenų lygybės principu yra sukuriami pagrindai gerbti žmogaus orumą ir skiepyti pagarbą jam. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jiems privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Šiame darbe analizuojama diskriminacijos ir lygybės santykis, pateikiama pačios diskriminacijos samprata, trumpai apžvelgiama, kokiuose teisės aktuose, tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose yra įtvirtintas diskriminacijos draudimo principas. Vienas iš draudžiančių diskriminaciją pagrindų yra draudimas diskriminuoti dėl socialinės padėties. Darbe pateikiamas išsamus socialinės padėties suvokimas. Kadangi Lietuvoje teisminės praktikos šioje srityje beveik nėra, todėl teisminės praktikos spragą Lietuvoje iš dalies padeda užpildyti 1998 m. įkurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri nagrinėja gyventojų, patyrusių diskriminaciją, skundus. Straipsnyje nagrinėjamas diskriminacijos draudimas dėl socialinės padėties sudarant, vykdant ir nutraukiant darbo sutartį, išimtys ir garantijos, pagrindžiančios skirtingų sąlygų taikymą darbe. Taip pat pateikiami diskriminaciją patyrusių asmenų teisių gynimo būdai. / The principle of non-discrimination is one of the most important elements of the protection of human rights. Human rights should not be discouraged and give them privileges on the basis of gender, race, nationality, language, origin, social status, religion, beliefs or views. In this work are analysed relations of equality and discrimination, the concept of discrimination, which laws it, international, national is consolidated the principle of non-discrimination. One of the anti-discrimination grounds is the prohibition to discrimination on the grounds of social status. The work present detailed understanding of the social situation. Since there are no such practices in Lithuania, therefore, the case law of Lithuania vacuum to fill and help the Office of the Equal Opportunities Ombudsman, established in 1998, which deals with people who have suffered discrimination complaints. The article research the prohibition to discrimination on the social status the establishment, execution and termination of contract, exceptions and guarantees that justify the different treatment of the work. It gives people who have suffered of discrimination remedies as well.

Žmogaus teisių apsaugos standarto užtikrinimas baudžiamajame procese dėl pačio proceso ir taikomos atsakomybės pobūdžio yra labai svarbus. Poreikis užtikrinti baudžiamojo proceso dalyvių teises pripažįstamas visuotinai. Tai pasireiškia įvairių garantijų, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose įstatymuose, įtvirtinimu. Viena iš tokių procesinių garantijų, įtvirtinta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių baudžiamojo proceso kodeksuose, yra nušalinimo institutas. Deja ši tema beveik neanalizuota teisės moksle, o jei ir analizuota, tai daugiausia teisėjų (teismų) nešališkumo ir nepriklausomumo principų kontekste. Tačiau tai nesumažina jo svarbos. Nešališkumo principo įgyvendinimas neįmanomas neužtikrinus nepriklausomumo. Nepriklausomumas sąlygoja nešališkumą. Visi šie reikalavimai taikomi ne tik teisėjam, bet ir visiems baudžiamojo proceso subjektams, turintiems pareigą būti nešališkais, ne tik teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, bet ir visose baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose. Šiame darbe nušalinimas analizuojamas ne tik kaip institutas, bet ir kaip proceso dalyvių teisė bei pareiga, atskleidžiami šios teisės bei pareigos įgyvendinimo paskirtis, tikslai ir sąlygos. Detaliai analizuojama, kas ir kokia apimtimi gali reikšti nušalinimus, o kada subjektai patys privalo nusišalinti. Analizuojant tiek Europos žmogaus teisių teismo, tiek ir nacionalinių teismų praktiką, siekiama atsakyti į klausimą, ar šios teisės visada įgyvendinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Human rights protection standards in criminal proceedings by reason of the type of the process and the nature of responsibility are very important. The need to ensure the rights of participants in criminal proceedings is universally recognized. It affects the consolidation of various guarantees in international law and national laws as well. One of such procedural guarantees enshrined not only in Lithuania‘s but also in foreign criminal procedure codes is an Institute of the challenge. Although this subject is almost not analyzed in the science of law of Lithuania, and even if analyzed, it is mainly done in the context of the principles of impartiality and independence of the judiciary (courts). However, this does not diminish it‘s importance. Implementation of the principle of impartiality is not possible without ensuring independence. Independence results impartiality. All these requirements apply not only for judges, but for all entities of criminal procedure who are required to be impartial, not only in trial stage, but throughout the investigation and all criminal case proceedings. In this work the challenged is analysed as an Institute and as the right of the parties of criminal process and the obligation of responsible authorities as well, disclosing the purpose, goals and conditions on which the implementation of the challenge is possible. Detailed analysis of who and to what extent could constitute challenged, and when the subjects must disqualify themselves also is... [to full text]

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, atsiradus privačiai nuosavybės teisei, iširus bendruomeninei žemėvaldai, atsirado ir pradėjo vystytis servituto teisės institutas, kuris yra reikalingas tam, kad būtų galimybė įgyvendinti savininko teises normaliomis sąnaudomis, net prieš kito savininko valią. Šio teisės instituto ekonominė reikšme taip pat yra labai svarbi. Be servituto dažnai nebūtų įmanoma, pavyzdžiui, įrengti vandentiekio ar iškasti melioracijos griovio svetimoje žemėje. Esant tokiai situacijai, iškyla būtinumas sureguliuoti šiuos santykius teisės normomis ir nustatyti servitutus. Atsižvelgiant į ekonominį šių santykių aktualumą, svarbus tampa ne tik tinkamas teisinis reglamentavimas, bet ir teisės normų taikymas bei aiškinimas, siekiant tiksliai apibrėžti atskirų teisės institutų santykiuose dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, su tuo susijusiai rizikas, siekiant minimizuoti neigiamus padarinius. Šio magistro darbo tyrimo objektas – servituto nustatymo teisinis reguliavimas bei jo ypatumai. Šiame magistriniame darbe analizuojami teisės aktai reglamentuojantys servituto nustatymą. Pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja servituto nustatymą yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris nustato servituto sąvoką, turinį, rūšis, nustatymo būdus, servituto pabaigą. Priklausomai nuo servituto nustatymo būdo ar turinio analizuojami ir kiti įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas... [toliau žr. visą tekstą] / After the restoration of Lithuanian independence, the emergence of private ownership, communal land tenure breakup, emerged and began to develop a servitude Law Institute, which is necessary in order to implement the owner‘s rights under normal cost, even against the will of another owner. The economic value of this Law Institute is also very important. Without servitude is often not possible, for example, to install plumbing or drainage ditch dug in a strange land. In this situation, there is a need to regulate these relations with rules of law and to set the servitudes. Because of the economic relevance of this relationship, not only the legal regulation becomes important, but also very important is the application of the law and interpretation in order to specify the relations between involved subjects‘ rights and responsibilities, with the associated risks in order to minimize adverse impacts. The research subject of this thesis is the legal regulation of the determining the servitude and its features. In this master thesis there is analyzed the legislation regulating determining the servitude. The main act which regulates the determining the servitude is the Civil Code of the Republic of Lithuania, which establishes the concept of servitude, the content, types, determining methods, the end of servitude. Depending on the method of determining the servitude or content, there are analyzed other laws, such as the Land Law of the Republic of Lithuania, the Land Reforms Law of... [to full text]

Santrauka Lyčių lygybės lygaus darbo užmokesčio ir vienodo požiūrio principų srityje nagrinėjimas Europos Sąjungos ir Lietuvos mastu svarbus tiek teoriniu, tiek ir praktiniu atžvilgiu. Pastaruoju metu šioje srityje pastebima Europos Sąjungos antrinės teisės aktų atnaujinimo tendencija. 2005 m. spalio 5 d. suėjo Direktyvos 2002/73/EB iš dalies keičiančios Lyčių lygybės direktyvą įgyvendinimo terminas. 2006 m. liepos 5 d. priimta direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija), kodifikuojanti ir atnaujinanti Lygaus darbo užmokesčio ir Lyčių lygybės direktyvas. Šiame darbe Europos Sąjungos lyčių lygybės principas nagrinėjamas lygaus darbo užmokesčio principo ir vienodo požiūrio principo (kiek jis yra susijęs su darbo santykiais) kontekste. Lygaus darbo užmokesčio principas reiškia, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. Vienodo požiūrio principas darbo santykių srityje – tai moterų ir vyrų lygybės principas su darbu ir profesine veikla susijusiose srityse, įskaitant įsidarbinimą, paaukštinimą pareigose, profesinį mokymą, darbo sąlygas, prie kurių priskiriamos ir atleidimo iš darbo sąlygos. Šiame darbe analizuojamas esamas Europos Sąjungos lyčių lygybės principo reglamentavimas lygaus darbo užmokesčio ir vienodo požiūrio principų srityje... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Gender Equality under EC Law: the Principles of Equal Payment and Equal Treatment and their Implementation in the Republic of Lithuania Analyzing of gender equality under the law of European Community and Lithuania is important both from theoretical and practical point of view. The recent tendency of European Union gender equality principle is renewal of the secondary legislation. On 5 July, 2006 was issued the directive on the implementation of the principle of equal opportunities and equal treatment of men and women in matters of employment and occupation (recast), which renews and codifies Equal pay and Equal treatment directives. The principle of gender equality of the European Community is analyzed in the sphere of equal pay and equal treatment (as much as it is related with the matters of employment) in this work. The principle of equal pay means that each member state is obliged to ensure that the principle of equal pay for male and female workers for equal work or work of equal value would be applied. The equal treatment principle in the sphere of employment is equal treatment for men and women as regards access to employment, including promotion, vocational training, and working conditions, including dismissal. This work analyze the regulation of equal payment and equal treatment principles in the European Community, also the practice of European Court of Justice related with the various aspects of these principles. Besides, the implementation and effect of... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjamas sutuoktinių lygiateisiškumo principo apribojimas, pasireiškiantis turto padalijimu nelygiomis dalimis nutraukiant santuoką. Darbe atskleidžiama nukrypimo nuo lygių dalių principo nutraukiant santuoką instituto esmė, analizuojamos pagrindines jo teorinės ir praktinės problemos, nurodomi galimi jų sprendimo variantai. Remiantis Lietuvos ir užsienio valstybių teismų praktika nagrinėjami pagrindai, kuriais remiantis turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. Nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis, tai įstatymo įtvirtinti pagrindai leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Be minėtų pagrindų teismui yra suteikta teisė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo pripažinti ir kitas svarbias aplinkybes. Dažniausiai teismų praktikoje pasitaikantys pagrindai yra nelygus indėlis įgyjant turtą, sutuoktinio kaltė, sutuoktinio veiksmai, kuriais sumažintas bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas ir pan. Kiekvienu atveju būtina ne tik nurodyti, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, bet ir nurodyti, kokius įstatymo saugomus interesus tai apsaugos, ir kiek nukrypimas nuo lygių dalių principo yra tikslingas ir būtinas. Nukrypimo nuo lygių dalių principo atvejų analizė pateikiama per glaudžiai su nagrinėjama tema susijusius klausimus, tokius kaip sutuoktinių lygiateisiškumas, dalytino turto nustatymo problema ir kitus. Taip pat atskirai aptariami nukrypimo nuo lygių dalių principo... [toliau žr. visą tekstą] / Masters’ work analyses limitations to the principle of equality between spouses, evidenced by unequal division of marital property in case of divorce. The work reveals the essence of the institute of deviation from the principle of equitable distribution upon dissolution of marriage, it likewise analyses the main theoretical and practical problems arising out of the latter institute, notes the ways of possible solutions. Lithuanian and foreign countries’ jurisprudence is referred to when considering the grounds for dividing and distributing marital property in unequal parts. Interests of minor children, health of a spouse or his/her economic circumstances are the grounds for the deviation from the principle of equitable distribution of marital assets as set forth by law. The court is entitled to deviate from the aforementioned principle on other than enumerated grounds, if it holds that different circumstances are material to the case. The grounds most commonly found in jurisprudence are unequal contribution to the acquisition of marital property, fault of a spouse, actions on the part of a spouse diminishing the value of marital assets, etc. Each time for the court in charge of the case it is necessary to prove both, the ground for the deviation from the principle of equitable division of marital property, and refer to specific interests protected by law, define how justifiable and essential the deviation is. The analysis of deviation from the principle of equitable division... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje yra aptariama sutarties laisvės principo įtaka papildomoms darbo sutarties sąlygoms. Nagrinėjama, kiek darbo sutarties šalys yra laisvos, nustatydamos darbo sutarties turinį, ir kokiu būdu ši teisė gali būti ribojama. Darbo sutarties sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas dėl kelių priežasčių, kurios yra aptariamos antrojoje darbo dalyje. Darbo sutarties sudarymo momento nustatymas, sąlygų keitimo tvarka, papildomų darbo sutarties sąlygų reglamentavimas įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir įtvirtinimas darbo sutartyje yra nagrinėjami darbe. Trečioji dalis skirta aptarti konkretiems atvejams, kai darbuotojas ir darbdavys gali bendru sutarimu darbo sutartyje įtvirtinti tam tikras sąlygas, tokias kaip išbandymas, mokymų išlaidų atlyginimas, konkurencijos ribojimas, komercinė paslaptis, intelektinė nuosavybė ir kt. Aiškinamasi, ar visi minėti susitarimai gali būti įtvirtinti kaip papildomos darbo sutarties sąlygos. Taip pat aptariamas minėtų susitarimų turinys, įtvirtintas ne tik darbo, bet ir kitų teisės šakų norminiais aktais, kuriais gali remtis darbo sutarties šalys. Taigi viso darbo tikslas, pasitelkiant sutarties laisvės principą, darbo sutarties sąlygų skirstymo ypatybes, bei aptariant pasirinktas darbuotojo ir darbdavio bendru susitarimu priimamas sąlygas, atskleisti papildomų darbo sutarties sąlygų įtvirtinimą ir reikšmę darbo teisėje. / To start with, the first part of the work is about the freedom of the employment contract, which takes effect on the additional terms of employment contract. What is more, the main question of this part is how much of competence have the parties in making contract. The distribution of terms of employment contract is important for some reasons, such as the moment of employment contracts conclusion, exchange of terms (conditions), it’s regulation in the legal statements and in contract. In addition, the third part is about concrete agreements between employer and employee, which are – prohibition of competition, obligation of secrecy, intellectual property and others. All in all, all parts are connected by noticing the importance of arranging the terms of the individual employment contract, because of it’s compulsory for the parties.

Teisės principų ir teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje klausimas yra itin aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, kur pastebima vis didesnė sociologinio – realistinio poveikio įtaką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtuose sprendimuose (nutartyse) teisės principų taikymas yra plačiai paplitęs. Teisės principai yra taikomi kaip priemonė teisės spragoms užpildyti bei kolizijoms šalinti. Jų vaidmuo ypač reikšmingas teisės normų aiškinimo procese, kuris yra neatsiejamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vykdomos, teismų praktikos vienodinimo, funkcijos. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pastebima, kad teisės principai dažniausiai yra taikomi tada, kai normose įtvirtinto reguliavimo nepakanka ir reikia papildomų argumentų teismo sprendimui pagrįsti. Teisės principai, kurių turinį iš esmės sudaro teisinės moralės dalykai, atlieka jėgos, įpareigojančios laikytis galiojančių teisinių taisyklių, vaidmenį. Šiuo metu teismams yra suteiktos itin plačios erdvės teisės principų interpretacijai. Teisinio reglamentavimo stoka taikant teisės principus suponuoja skirtingą jų aiškinimą bei taikymą, kas sąlygoja prieštaringos teismų praktikos formavimą., kurios vienodinimas yra išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prerogatyva. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suteiktos prasmės teisės principams priklauso konkrečios teisės normos turinys. Tai leidžia teigti, kad neapibrėžtos teisės principų ribos įstengia pakeisti valstybės priimtas ar sankcionuotas... [toliau žr. visą tekstą] / The question of legal rules and the legal principles application in the Lithuanian Supreme Court’s Practice is especially urgent in contemporary society where sociological – realistic influence is taking more important place. In the Lithuanian Supreme Court’s judgements the application of the legal principles is widespread. The legal principles are used to mend the gaps of law and to climinate collisions. Their role is especially important in the process of explaining the legal norms which is a part of the Lithuanian Supreme Court’s functions to make court’s practice the same. Analysing the Lithuanian Supreme Court’s Practice it was noticed, that the legal principles are mostly used when there is insufficient regulation of the legal norms. Moreover, it is necessary to have additional arguments to ground the judgement. These arguments are the legal principles, which content consists of legal morality. Today the Courts have wide rights to interpretate the legal principles. Lack of legal regulation applying the legal principles grounds the variety of different explanation and application. All this is the reason of contradictory formation of Court’s Practice. The Lithuanian Supreme Court’s prerogative is to make the judgement the same. The certain content of the legal norms depends upon the Lithuanian Supreme Court’s interpretation. All this claims that the boundaries of the principles are able to change common legal norms. These legal norms gaide the society. The role of the... [to full text]

Šio magistrinio darbo objektas – draudimo piktnaudžiauti teise institutas civiliniame procese. Teismų perkrovimas ir ilgas bylų nagrinėjimas yra vienas iš pagrindinių indikatorių, parodančių, jog draudimo piktnaudžiauti teise doktrina nėra įgyvendinama tinkamai. Dažnai pamirštama, jog šio instituto reglamentavimas yra dvilypis - reguliuojamas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų, todėl klystama jį aiškinant ir taikant. Siekiant atskleisti draudimo piktnaudžiauti procesu prigimtį ir esmę, magistro darbas pradedamas nuo šio principo taikymo ir aiškinimo civilinėje teisėje. Pabrėžiama, kad nepiktnaudžiavimas teise yra visų kitų principų tobulas derinys, o tam, kad konstatuoti piktnaudžiavimą teise, pakanka įrodyti bent vieną ryškų piktnaudžiavimo teise elementą, įtvirtintą CK 1.137 straipsnio 3 dalyje. Remiantis dokumentų analizės, loginiu, sisteminiu, lingvistiniu, teleologiniu, istoriniu ir lyginamuoju metodais, pagrindinėje magistro darbo dalyje analizuojami teisės normose nustatyti ir teismų praktikos bei doktrinos aiškinami tokie klausimai kaip piktnaudžiavimo teise sampratos ypatumai civiliniame procese, subjektai, kurie gali būti pripažinti piktnaudžiaujantys procesinėmis teisėmis, galimi piktnaudžiavimo būdai ir priemonės, skirtos kovoti su jais. Šiame magistro darbe daroma išvada, kad konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir, pavyzdžiui, atsisakyti ginti įgyvendinamą teisę, pakanka remiantis objektyviais kriterijais nustatyti piktnaudžiavimo teise... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the institute of abuse of rights in civil procedure. The overload of the courts and the slowness of the process – is one of the litmus papers, which points out that the doctrine of abuse of rights is not implementing properly. Frequently it is forgetting, that the regulation of this institute is dual – consists of material and procedural legal norms, thus it is mistaking when interpret or apply it. In order to bring to the light the nature of abuse of procedural rights, first of all the conception of this institute in civil law is presented. A great attention is paid to the conclusions that non-abuse of rights is the ideal combination of the other principles and one proven clear element of the definition of abuse of right (Civil Code 3.317 article 3 part) is sufficient to state that it is the case of abuse of right. On the basis of analysis of documents, logical, systematic, linguistic, teleological, historic and comparative methods, the following questions of abuse of rights established by the laws or determined by jurisprudence and case law are analyzed in the main part of this master thesis: the peculiarity of the conception of abuse of process, who can abuse, what are the ways of abuse and the remedies to prevent it. Referring to the findings of the research it is concluded that to prove the elements on the grounds of the objective criterions is sufficient to state abuse of procedural right and, for example, to refuse to protect the... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojamas preliminariosios sutarties instituto dinamiškas aiškinimas ir taikymas Lietuvos teismų praktikoje pastarąjį dešimtmetį trukusiu laikotarpiu. Autorė pabrėžia esmines su preliminariąja sutartimi susijusias problemas, pateikia teismų pozicijų vertinimus, problemų sprendimo variantus. Darbe nustatomi privalomi preliminariosios sutarties elementai ir jos turinio sąlygos. Yra akcentuojama, kad preliminariosios sutarties šalys turi įvardinti esmines pagrindinės sutarties sąlygas, tarp kurių neabejotinai turi atsispindėti pagrindinės sutarties dalykas. Chronologiškai pateikiamas ir įvertinamas mokėjimo, atliekamo pagal preliminariąją sutartį, aiškinimo nenuoseklumas teismų praktikoje ir prieinama prie išvados, kad pinigų perdavimas pagal preliminariąją sutartį negali būti laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms. Priešingai, pinigų perdavimu yra parodomas šalies ketinimų rimtumas. Dar daugiau, pabrėžiama, jog avanso sąlygos numatymas preliminariojoje sutartyje negali būti pagrindu preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine, jeigu iš susitarimo turinio galima spręsti apie aiškią šalių valią sudaryti preliminariąją sutartį. Be to, darbe sprendžiamas civilinės atsakomybės rūšies probleminis klausimas. Atliktos teismų praktikos analizės pagrindu atskleidžiama nuostolių, atlygintinų pažeidus preliminariąją sutartį, apimtis. Pažymima, kad jie apima ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Šios... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s thesis analyzes the dynamic interpretation and application of the institute of a preliminary agreement in Lithuanian court practice within recent decade. The author emphasizes the substantial problems concerning the preliminary agreement; introduces the evaluation of the positions made by the courts, versions of the solution of the problems. Obligatory elements and conditions of the content of the preliminary agreement are set in this thesis. It is emphasized that the parties of the preliminary agreement must specify the essential conditions of the main agreement, among which, undoubtedly, the object of the main agreement must be pointed out. Inconsistency of interpretation of the payment made pursuant to the preliminary agreement in the court practice is chronologically introduced and evaluated and conclusion is drawn that the transfer of money made pursuant to the preliminary agreement does not fail to meet the requirements of mandatory provisions of law. On the contrary, the seriousness of the intention of the party is indicated by the transfer of money. Moreover, it is emphasized that the set condition of the advance payment in the preliminary agreement cannot be the base to qualify it as the main agreement if the content of the agreement solely shows that the parties are in favour to conclude the preliminary agreement. In addition, the problematic issue concerning civil liability is analyzed. On the basis of the analysis of the court practice the author... [to full text]

Darbo tikslas yra išanalizuoti veiklos procesų modeliavimo metodus ir sukurti konkrečios viešosios paslaugos (Motinystės pašalpa) teikimo “vieno langelio” principu modelį ir kompiuterizavimo projektą. Šiam tikslui pasiekti, yra iškelti tokie uždaviniai: 1. Apibrėžti vieno langelio (vieno kontakto), viešųjų paslaugų ir el. viešųjų paslaugų sąvokas; 2. Išanalizuoti informacinės visuomenės plėtros strateginio plano, susijusio su elektronine valdžia tikslus; 3. Pateikti viešųjų paslaugų, teikiamų informacinėmis technologijomis esamos būklės analizę; 4. Išanalizuoti “vieno langelio” principu teikiamų viešųjų paslaugų modelių pavyzdžius; 5. Remiantis valdomų procesų modelio formaliomis taisyklėmis, suformuoti paslaugos teikimo “vieno langelio” principu metodiką; 6. Pagal šią metodiką sukurti konkrečios viešosios paslaugos reinžinerijos modelį; 7. Sumodeliuoti kompiuterizuotą nagrinėjamos paslaugos, teikiamos “vieno lagelio” principu aplinką; 8. Pateikti išvadas. Darbe nagrinėjami viešųjų paslaugų vykdymo procesai. Konkrečiai analizuojama viešoji paslauga, teikianti motinystės pašalpą. Darbo tikslas yra sumodeliuoti “vieno langelio” principu veikiančią paslaugą, naudojant valdomų procesų modelį. Remiantis valdomų procesų modelio formaliomis taisyklėmis, buvo sudaryta metodika teikti viešąsias paslaugas “vieno langelio” principu. Pagal šią metodiką buvo sukurtas konkrečios viešosios paslaugos (Motinystės pašalpa) proceso reinžinerijos modelis, teikiantis nagrinėjamą paslaugą “vieno... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this work is to analyse managing process models and to create a one shop model for concrete public service (Maternity pension). To reach this goal there were set such tasks: 1. Define the concepts of „one shop“, public service and e-service; 2. To analyse the goals of the development of e-sociaty; 3. To represent the analysis of the preasant situation of e-services; 4. To analyse the existing examples of „one shop“ model; 5. To make the methodology of public service provision by „one shop“ model; 6. With reference to the methodology to create the service process reengineering model; 7. To design the computerized environment of the concrete service; 8. To give the conclusions. In this work the performances of service proceses are analyzed. The concrete public service, „Maternity pension“ is analyzed. The purpose of this work is to develop the service, working as a „One-Shop“ model, using Data Flow Diagram (DFD) notation and the Managing Process model. With reference to DFD formal rules, the independent proceses of present situation are marked out as an operating loop. Transforming the existing model in such a way, we get a regular service performance of „One-Shop“ model. Also the examples of service modeling and transformation are introduced. As a result there were made the service process reengineering methodology. With reference to this methodology there was created the one shop model of concrete service. This methodology can be used for any public service... [to full text]