DARBUOTOJO KONSTITUCINIŲ TEISIŲ IR LAISVIŲ APSAUGA SANTRAUKA Šiame darbe keliamas tikslas - remiantis Konstitucija, Darbo kodeksu, kitais darbo teisę reglamentuojančiais teisės aktais, Tarptautinėm sutartim, Tarybos direktyvom, Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimais - atskleisti darbuotojo konstitucinių teisių ir laisvių sampratą, pateikti apsaugos mechanizmą bei apžvelgti Darbo kodekse numatytas garantijas, kurių pagalba ginamos darbuotojų Konstitucinės teisės ir laisvės. Analizuojant darbuotojo konstitucines teises ir laisves, būtina pažymėti, kad Konstitucija yra pagrindinis valstybės įstatymas. Jis įtvirtina svarbiausius valstybės visuomeninius santykius. Konstitucijos, kaip svarbiausio teisės šaltinio, įtaka visam teisėkūros procesui yra labai didelė, jos nuostatos įpareigoja įstatymų leidėją ir kitus teisėkūros subjektus sureguliuoti svarbiausius valstybės visuomeninius santykius laikantis jos nustatytų reikalavimų, tačiau svarbiausia, kad Konstitucijos normos yra privalomos įstatymų leidėjui. Niekas negali peržengti Konstitucijoje suteiktų tautos įgalio¬jimų ir pažeisti asmenų teisių ir laisvių. Tai vienas iš pačių svarbiausių principų kuriant teisinę valstybę ir pilietinę visuomenę. Darbe nagrinėjama darbuotojo konstitucinių teisių ir laisvių apsauga, įgyvendinant teisės normas. Analizuojami trys įgyvendinimo būdai.  Savarankiški individualūs veiksmai;  Savarankiški kolektyviniai veiksmai;  Darbo teisių įgyvendinimas su kompetentingų... [toliau žr. visą tekstą] / PROTECTION OF THE EMPLOYEE'S CONSTITUTIONAL RIGHTS AND FREEDOMS SUMMARY The goal aimed at in the present thesis is on the basis of the Constitution, Labour Code and other legal acts regulating labour legislation, International agreements, Council Directives Resolutions of the Constitutional Code of the Republic of Lithuania to disclose the concept of constitutional rights and freedoms of an employee, to present a mechanism of their protection and to examine guarantees provided for in the Labour Code on the basis of which Constitutional rights of employees are protected. Analysing Constitutional rights and freedoms of an employee it is worthwhile to note that the Constitution is the main law of a country. It secures the main social relations in a state. The influence of the Constitution as of the main source of the law on the law-making process in general is very important and the provisions of it obligate the persons making the laws and other subjects of law making to effect regulation of the main social relations in a country observing the provisions established by but most important is that the norms of the Constitution are mandatory to a law-maker. Nobody may infringe the powers granted by the nation in the form of the Constitution and to violate the rights and freedoms of persons. It is one of the main principles on the basis of which a legal state and a civil society is built. The protection of constitutional rights and freedoms of an employee on the basis of... [to full text]

Darbe buvo sisteminama ir lyginama nacionalinė ir tarptautinė asociacijų laisvę įtvirtinanti teisinė bazė. Apibrėžta asociacijų laisvės sąvoka ir samprata. Išskirtos ir apibūdintos daugialypę asociacijų laisvę sudarančios teisės. Kalbama apie darbuotojų profesines sąjungas, darbdavių atstovų instituto problematiką. Minimos garantijos asmenų atstovams, teisė jungtis į federacijas bei konfederacijas, susirinkimų ir demonstracijų teisės reglamentavimas. Pabrėžiama asociacijų laisvės įtaka kolektyvinių derybų, socialinės partnerystės institutams, streiko galimybei. Trumpai apžvelgiama sistema organizacijų, prižiūrinčių asociacijos laisvės principo tinkamą pritaikymą valstybės lygmeniu. Pristatomi Europos Žmogaus teisių Teismas, Europos Socialinių teisių Komitetas bei Asociacijų Laisvės komitetas, kurio praktikai darbe skiriamas itin didelis dėmesys. Galiausiai akcentuojamas asociacijos laisvės santykinumas bei jo įgyvendinimo ypatumai valstybės tarnyboje, statutinių pareigūnų korpuse bei ginkluotosiose pajėgose. / Legal base enforcing freedom of the national and international associations is systemized and compared in this thesis. The definition and conception of freedom of associations is defined herein, moreover, the rights that constitute multiple freedoms of associations are defined and described. The topic of employees’ trade unions, the institute of employers’ representatives is analyzed. Apart from the regulation of the right to the meetings and demonstrations, guaranties to the representatives of the individuals as well as their right to join federations and confederations are specified herein. Impact of freedom of associations on the collective negotiations, institute of the social partnership and a possibility of the strike are highlighted. The system of the organizations supervising the appropriate application of freedom of associations in the state level is shortly reviewed. European Court of Human Rights, European Committee of Social Rights and Committee on Freedom of Associations are introduced and their practice is given a lot of attention in the current thesis. Finally, the relative nature of freedom of association as well as peculiarities of its realization in the state service, police and the armed forces are emphasized.

Darbo santykių teisiniu reglamentavimu tiek Lietuvoje, tiek Europos Bendrijoje, tiek ir kitose demokratinėse šalyse siekiama socialiai vertingų tikslų. Tačiau siekdamos įgyvendinti nustatytus tikslus, valstybės pasirenka nevienodą teisinio reguliavimo mechanizmą: vienam jų būdingas griežtai centralizuotas santykių reglamentavimas, kai visus svarbiausius darbo teisinių santykių klausimus sprendžia valstybė, kitas paremtas darbuotojo ir darbdavio interesų derinimu, ieškant kompromiso. Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos sutarties laisvės principo įgyvendinimo ribos Lietuvos darbo teisėje, siekiama įvertinti leidimų ir paliepimų pusiausvyrą sudarant individualią darbo sutartį, kaip vieną pagrindinių darbo teisinių santykių atsiradimo faktorių. Lygiagrečiai analizuojamos ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos nuostatos, siekiant pagrįsti nuomonę, kad Lietuvos darbo įstatymai nustato detalesnį reguliavimą, nei to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai. Keliamos problemos dėl to, kad imperatyviomis darbo teisės normomis ribojant galimybę laisvai pasirinkti darbo sutarties šalį, sutarties formą, rūšį, ribojant galimybę laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, pažeidžiama darbo sutarties šalių teisė susitarti taip, kaip joms yra palankiausia. Darbe laikomasi nuomonės, kad visos darbo sutarties sąlygos - labai asmeniški darbo santykių aspektai, tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio galimybes įtakojantys labai individualiai, todėl siūloma leisti sutarčių laisvės principą... [toliau žr. visą tekstą] / The legal regulation of employment relations both in Lithuania and in the European Community as well as other democratic countries aims at achieving socially beneficial goals. However, in seeking to implement the established goals, states select different mechanisms of legal regulation: one is characterised by a strictly centralised regulation of the relations, when all the most important issues of legal relations of employment are resolved by the State, another is based on the adjustment of interests of the employee and the employer. This master thesis considers the limits of implementation of the principle of freedom of contract in Lithuanian labour law and seeks to evaluate the balance of permissions and orders when concluding an individual employment contract as one of the main factors of emergence of legal relations of employment. The author also analyses the provisions stipulated in the law of the European Union in order to substantiate the opinion that Lithuanian labour laws establish a more detailed regulation than required by legal acts of the European Union. Problems arise due to the fact that the right of parties to an employment contract to reach an agreement in the way most appropriate to them is violated by restricting the possibility of free choice of the country of an employment contract, form and type of the contract through imperative rules of labour law and restricting the possibility of free establishment of mutual rights and duties. The author of the... [to full text]

Laisvės apribojimas – tai kriminalinė bausmė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Laisvės apribojimas yra nauja, savarankiška kriminalinė bausmė, kuri pradėta vykdyti nuo 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujam baudžiamajam įstatymui. Laisvės apribojimas nuo kitų kriminalinių bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, išsiskiria tuo, kad jos taikymo metu netaikoma nuteistojo fizinė izoliacija nuo visuomenės. Magistro darbo tyrimo tikslas – atskleisti ir įvertinti laisvės apribojimo bausmės, įteisintos Lietuvos teisės aktuose, vykdymo racionalumą ir efektyvumą, atsižvelgiant į tarptautinių ir nacionalinių dokumentų nuostatas, taip pat pažangią užsienio valstybių probacijos formų teisinę reglamentaciją ir patirtį jos realizacijos srityje. Šiam darbe buvo išnagrinėta: bausmės paskirtis ir aptartos jos rūšys, laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos; šią bausmę vykdančių institucijų kompetencija; laisvės apribojimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos; atleidimas nuo laisvės apribojimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas; laisvės apribojimo bausmės taikymas nepilnamečiams; šios bausmės pakeitimas kitomis bausmėmis. Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu ir tuo pačiu įrodė, kad alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos (probacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The Penalty of the Restriction of Liberty SUMMARY The restriction of liberty is the criminal penalty, which is imposed by the conviction to the person committed a crime or a penal transgression. The restriction of liberty is new, independent criminal penalty, which was started to perform since the 1 May 2003, after inuring of the new penal law. The restriction of liberty differs from the other criminal penalties, by which the freedom of the convict is restricted, by fact that while applying the penalty, the physical isolation of the convict from the society is not applied. The purpose of analysis of the master work is to reveal and estimate the rationality and efficiency of the penalty of the restriction of liberty, which is valid in the legal acts of Lithuania, considering the rules of the international and national documents, also the advanced legal regulation of the forms of probation of the foreign countries and the experience of its realization. This work analyzed: the purpose of the penalty and its kinds were disputed, the conditions of performing the penalty of the restriction of liberty; the competence of the institutions performing this penalty; the incentive means and punishments applied to the convict serving their sentence of the restriction of liberty; the absolution from the penalty of the restriction of liberty and the appointment of the means of the penal action; the application of penalty of the restriction of liberty to the under-age; the replacement of this... [to full text]

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pateikiamą bausmės apibrėžimą, logiškai – sistemiškai laisvės apribojimo bausmė yra viena iš baudžiamosios teisės nustatytų bausmių, kuri yra skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Šia bausme kaltininkui nustatomos tam tikros pareigos ir jo elgesio galimybes varžantys draudimai bei įpareigojimai. Tai bausmė, kuria siekiama kontroliuoti nusikaltusį asmenį ir kartu suteikti jam pagalbą. Laisvės apribojimo bausmė Lietuvoje yra pakankamai nauja, savo atsiradimu (2003 m.) ji užpildė iki tol buvusią vidutinio griežtumo bausmių tuštumą. Tai vienintelė bausmė, kurios turinys gali priklausyti ir nuo teismo proceso dalyvių, tai yra, teismas gali paskirti ir įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus. Darbas susidaro iš trijų pagrindinių dalių: laisvės apribojimo bausmės sampratos, jos vykdymo tvarkos ir sąlygų aptarimo bei problemų, kylančių laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, apžvalgos. Pirmojoje dalyje trumpai aptariama laisvės apribojimo bausmės bei jos vykdymo paskirtis, vieta bausmių sistemoje, atvejai, kada ji gali būti taikoma. Pažymėtina, kad nuo pat savo atsiradimo laisvės apribojimas skiriamas vis dažniau, jo taikymas, lyginant visų skiriamų bausmių procentinę dalį, nuo 2004 m. išaugo daugiau nei du kartus. Taip pat aptariamas laisvės apribojimo bausmės turinys, jo nesilaikymo pasekmės. T. Mackevičius išskiria dvi bausmės dalis – bendruosius apribojimus, skiriamus visiems nuteistiesiems... [toliau žr. visą tekstą] / According to the definition of penalty given by the Penal Code of Lithuanian Republic, the restriction of liberty is, logically and systemically, one of the penalties stated by Penal Law, which may be assigned by tribunal sentence to a person who committed crime. With this penalty the sentenced is charged by some obligations, duties and prohibitions which limit his behavior. The target of this penalty, is both to control and assist the sentenced. The Restriction of Liberty is pretty young in Lithuania, and with its appearance (in 2003) it has been covered the lack of middle severity penalties. This penalty is the only one which might depend on the attendant to the trial, which means that the court may sentence even non-codified obligations or prohibitions. The present work is divided in three main parts: the concept of Restriction of liberty, the path of execution and the discussion of its conditions and the review of the problems during the execution of the penalty. In the first part it is briefly discussed the purpose penalty of the restriction of liberty and the target of its execution, its collocation in the system of penalties, the cases in which it is applicable. It is to be remarked that since its introduction, the restriction of liberty it has been applied more and more frequently: since 2004, its application has more than doubled. Also it is discussed the essence of the restriction of liberty and the outcomes of incompliance to its prescriptions. T. Mackevičius... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama nuteistųjų asmenų teisinės padėties instituto istorinė raida ir veiksniai, darantys įtaką šio instituto turiniui. Detaliai atskleidžiama nuteistųjų asmenų teisinės padėties samprata ir struktūra Lietuvos ir Rusijos bausmių vykdymo teisės teorijoje, įstatymuose ir atskirų mokslininkų darbuose bei pateikiami autoriaus siūlymai dėl galimo nuteistųjų asmenų teisinės padėties apibrėžimų tobulinimo. Nemažai dėmesio skiriama bausmių vykdymą reguliuojančių nacionalinių, užsienio šalių ir tarptautinių teisės aktų analizei, kiek jie susiję su nuteistųjų asmenų teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, ir pateikiami pasiūlymai dėl kai kurių nacionalinių teisės aktų turinio tobulinimo. Atskiruose darbo skyriuose atskleidžiama, kokią įtaką nuteistųjų asmenų teisinės padėties turinys ir jo įgyvendinimo formos turi bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos procesams. Taip pat pateikiamas kitų mokslo šakų – kriminologijos, sociologijos bei psichologijos – nusikalstamo elgesio vertinimas, kuris itin svarbus įtvirtinant nuteistųjų teisinę padėtį, organizuojant jų reabilitaciją ir adaptaciją jiems išėjus į laisvę. / In the present Master’s work, there is analysed the institute of legal status of convicts, its historical development and factors, making influence on the contents of the present institute. There is revealed in detail the concept and the structure of legal status of convicts in the theory of penal law, laws and in different scientific studies of Lithuania and of Russia. Also, there are provided suggestions regarding possible improvement of the definitions of legal status of convicts. Plenty of attention is assigned to analysis of national and foreign and international law acts regulating implementation of punishments, considering their relationship with personal rights, freedoms and duties of the convicted people. There are also provided suggestions regarding improvement of contents of some national law acts. In different chapters of the work, there is revealed the impact of contents of legal status of convicts and its implementation forms on the processes of implementation of punishments and re-socialisation of convicts. Also, there is provided assessment of criminal conduct by other branches of science – criminology, sociology and psychology. Such assessment is especially important consolidating legal status of convicts, organising their rehabilitation and adaptation, when they return to free life.

Lietuvos bausmių vykdymo sistemos reformą lėmė pasikeitimai visuomenės gyvenime, rinkos ekonomika, Lietuvos tarptautiniai santykiai ir narystė tarptautinėse organizacijose bei poreikis keisti bausmių vykdymo sistemos statusą bei pavaldumą, humanizuoti nuteistųjų asmenų bausmės vykdymo sąlygas, sukurti efektyvų nuteistųjų asmenų integracijos į visuomenę procesą bei efektyviai administruoti bausmių vykdymo sistemai skiriamas lėšas. Buvusi uždara sovietinė pataisos įstaigų sistema nebeatitiko Europos šalių bausmių vykdymo standartų, neužtikrino pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo, elgesio su įkalintais asmenimis minimalių taisyklių. Naujausias Lietuvos teisinės sistemos, kartu ir bausmių vykdymo sistemos, reformos etapas – tai naujų baudžiamųjų įstatymų įsigaliojimas 2003 m. gegužės 1 d. Rengiant naujuosius Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, buvo vadovaujamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Europos kalinimo įstaigų taisyklėse išdėstytais principais. Bausmių vykdymo sistemos reformos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvai vis dar būdingas dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Tokia situacija kelia abejonių dėl pačios laisvės atėmimo bausmės efektyvumo. Tai paskatino atlikti išsamesnę... [toliau žr. visą tekstą] / The reforms in the system of execution of sentences in Lithuania were determined by the changes in the life of society, market economy, international relationships of Lithuania and membership in international organizations as well as the need to change status and jurisdiction of the system of execution of sentences, make the conditions of execution of sentences of convicted persons more human, to create a more efficient process of integration of convicted persons into society and to effectively administrate the funds allocated to the system of execution of sentences. The former closed system of Soviet correctional institutions no longer complied with the standards of execution of sentences in the European countries, it did not ensure the right to exercise the basic human rights and freedoms, minimal regulations of treatment of imprisoned persons. The most recent phase of the reform of the Lithuanian legal system, together with the system of execution of sentences is the coming into force of the new criminal laws on May 1, 2003. Upon preparing the new Penal Code of the Republic of Lithuania and the Penal Executional Code of the Republic of Lithuania was implemented following the principles laid down in the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, in the European Convention for the Prevention of Torture and Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, in the regulations of European imprisonment institutions. During the reform of the... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama garantija, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo būdas, yra palyginti nesenas reiškinys teisėje, tačiau labai dažnai naudojamas, ypač ekonominio sunkmečio sandūroje. Kaip parodė sąvokų analizė, įžvelgiama garantijos apibrėžimo akivaizdžių skirtumų, tačiau savo esmę ji išlaiko ir tarnauja kaip užtikrinamoji priemonė prievolei įvykdyti. Juo labiau, kad sutarčių laisvės principas leidžia garantijos institutą visiškai modifikuoti. Palyginamoji bendrosios ir kontinentinės teisės analizė parodė, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje neturime tokių garantijas išduodančių institucijų kaip savitarpio garantijų institucijos, nevyriausybinių organizacijų, privačių asmenų garantijų institucijų. Tačiau pagrindiniais garantijas išduodančiais subjektais visgi išlieka bankai, kurių garantijos pagrinde naudojamos tarptautinėje prekyboje ir tarnauja kaip užtikrinimo, ir kaip pagalbinė atsiskaitymo priemonė, savo prasme būdama bene patikimiausia. Interviu su UniCredit Bank banko garantijų specialistu metu paaiškėjo, jog Lietuvoje daugiausia problemų kyla iki išduodant garantiją, o bendrojoje teisinėje sistemoje – jau išdavus garantiją. Negalima nepaminėti privačių asmenų išduodamų garantijų, kadangi jos civiliniuose-komerciniuose santykiuose ekonominio sunkmečio akivaizdoje taip pat tampa dažnu apsaugos mechanizmu. Tačiau problema buvo keliama vykdant pagrindinę prievolę kreditoriui skolininko ir garanto bankroto atvejais. Paaiškėjo, kad kreditorius turi daugiausia... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master work was consider a guarantee as an obligation enforcement method which is a relatively recent phenomenon in the law, but is very often used, in particular economic hardship junction. As shown by the analysis of concepts, there were obvious differences in the definition of a guarantee, but it retains its essence and serves as a measure of guarantee to fulfill the obligation. Moreover, the freedom of contract policy allows safeguards institute fully modified. Comparison of continental and common law analysis showed that the Lithuanian national law do not have the authority to issue such guarantees as a mutual guarantee institutions, NGOs, private security agencies. However, the main guarantees of the issuing entity still remains the banks, which guarantees mainly used in international trade and serves as collateral, and as the legal tender, its sense being perhaps the most reliable. Interview with UniCredit Banker, the Bank Guarantee specialist revealed that most problems arise Lithuania to issuing a guarantee as in the common legal system - after the issuing this type of security. It is necessary to mention guarantees issued by individuals as in the face of economic hardship they are also becoming frequent security mechanism in civil-commercial matters. However, the problem was caused by the primary obligation to the creditor when the debtor and the guarantor goes bankruptcy. It appears that the creditor has the greatest potential the obligation to be fulfilled... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje yra aptariama sutarties laisvės principo įtaka papildomoms darbo sutarties sąlygoms. Nagrinėjama, kiek darbo sutarties šalys yra laisvos, nustatydamos darbo sutarties turinį, ir kokiu būdu ši teisė gali būti ribojama. Darbo sutarties sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas dėl kelių priežasčių, kurios yra aptariamos antrojoje darbo dalyje. Darbo sutarties sudarymo momento nustatymas, sąlygų keitimo tvarka, papildomų darbo sutarties sąlygų reglamentavimas įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir įtvirtinimas darbo sutartyje yra nagrinėjami darbe. Trečioji dalis skirta aptarti konkretiems atvejams, kai darbuotojas ir darbdavys gali bendru sutarimu darbo sutartyje įtvirtinti tam tikras sąlygas, tokias kaip išbandymas, mokymų išlaidų atlyginimas, konkurencijos ribojimas, komercinė paslaptis, intelektinė nuosavybė ir kt. Aiškinamasi, ar visi minėti susitarimai gali būti įtvirtinti kaip papildomos darbo sutarties sąlygos. Taip pat aptariamas minėtų susitarimų turinys, įtvirtintas ne tik darbo, bet ir kitų teisės šakų norminiais aktais, kuriais gali remtis darbo sutarties šalys. Taigi viso darbo tikslas, pasitelkiant sutarties laisvės principą, darbo sutarties sąlygų skirstymo ypatybes, bei aptariant pasirinktas darbuotojo ir darbdavio bendru susitarimu priimamas sąlygas, atskleisti papildomų darbo sutarties sąlygų įtvirtinimą ir reikšmę darbo teisėje. / To start with, the first part of the work is about the freedom of the employment contract, which takes effect on the additional terms of employment contract. What is more, the main question of this part is how much of competence have the parties in making contract. The distribution of terms of employment contract is important for some reasons, such as the moment of employment contracts conclusion, exchange of terms (conditions), it’s regulation in the legal statements and in contract. In addition, the third part is about concrete agreements between employer and employee, which are – prohibition of competition, obligation of secrecy, intellectual property and others. All in all, all parts are connected by noticing the importance of arranging the terms of the individual employment contract, because of it’s compulsory for the parties.

Šiame magistro darbe analizuojamas preliminariosios sutarties instituto dinamiškas aiškinimas ir taikymas Lietuvos teismų praktikoje pastarąjį dešimtmetį trukusiu laikotarpiu. Autorė pabrėžia esmines su preliminariąja sutartimi susijusias problemas, pateikia teismų pozicijų vertinimus, problemų sprendimo variantus. Darbe nustatomi privalomi preliminariosios sutarties elementai ir jos turinio sąlygos. Yra akcentuojama, kad preliminariosios sutarties šalys turi įvardinti esmines pagrindinės sutarties sąlygas, tarp kurių neabejotinai turi atsispindėti pagrindinės sutarties dalykas. Chronologiškai pateikiamas ir įvertinamas mokėjimo, atliekamo pagal preliminariąją sutartį, aiškinimo nenuoseklumas teismų praktikoje ir prieinama prie išvados, kad pinigų perdavimas pagal preliminariąją sutartį negali būti laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms. Priešingai, pinigų perdavimu yra parodomas šalies ketinimų rimtumas. Dar daugiau, pabrėžiama, jog avanso sąlygos numatymas preliminariojoje sutartyje negali būti pagrindu preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine, jeigu iš susitarimo turinio galima spręsti apie aiškią šalių valią sudaryti preliminariąją sutartį. Be to, darbe sprendžiamas civilinės atsakomybės rūšies probleminis klausimas. Atliktos teismų praktikos analizės pagrindu atskleidžiama nuostolių, atlygintinų pažeidus preliminariąją sutartį, apimtis. Pažymima, kad jie apima ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Šios... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s thesis analyzes the dynamic interpretation and application of the institute of a preliminary agreement in Lithuanian court practice within recent decade. The author emphasizes the substantial problems concerning the preliminary agreement; introduces the evaluation of the positions made by the courts, versions of the solution of the problems. Obligatory elements and conditions of the content of the preliminary agreement are set in this thesis. It is emphasized that the parties of the preliminary agreement must specify the essential conditions of the main agreement, among which, undoubtedly, the object of the main agreement must be pointed out. Inconsistency of interpretation of the payment made pursuant to the preliminary agreement in the court practice is chronologically introduced and evaluated and conclusion is drawn that the transfer of money made pursuant to the preliminary agreement does not fail to meet the requirements of mandatory provisions of law. On the contrary, the seriousness of the intention of the party is indicated by the transfer of money. Moreover, it is emphasized that the set condition of the advance payment in the preliminary agreement cannot be the base to qualify it as the main agreement if the content of the agreement solely shows that the parties are in favour to conclude the preliminary agreement. In addition, the problematic issue concerning civil liability is analyzed. On the basis of the analysis of the court practice the author... [to full text]