Asociacijos laisvės principas pripažįstamas ne tik daugumos valstybių nacionalinės teisės, bet ir priskiriamas prie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, kurios garantuojamos valstybių įsipareigojimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, laiduojama teisė piliečiams laisvai vienytis į bendrijas. 2009 metais įsigaliojusi Kredito unijų įstatymo redakcija įtvirtino teisinio reguliavimo principą, pagal kurį kredito unijų veikla galima tik toje savivaldybėje, kurioje kredito unija turi registruotą buveinę, bei su ja besiribojančių savivaldybių teritorijoje. Analizuojant Kredito unijos įstatymą ir Konstitucijoje nustatytas normas susiduriama su dilema – ar įstatyme įtvirtintas ribojimas gali būti taikomas. Ar valstybė užtikrina laisvą asmenų jungimasi į asociacijas. Atsižvelgiant į sparčią kreditų unijų plėtrą ir siekiant teigiamos veiklos teikiami įstatymų projektai, kurie neigiamai vertina įsigaliojusį ribojimą. Taip pat darbe aptariama kokiais principais remiamasi sprendžiant nacionalinės bei tarptautinės teisės normų taikymo susikirtimą. Kaip sprendžiamas klausimas dėl asociacijos laisvės principo užtiktinimo nacionalinėje teisėje. Magistrinio darbo tikslas ir uždaviniai yra išanalizuoti teritorinio ribojimo svarbą valstybėje ir kokį poveikį pasikeitęs reglamentavimas atlieka kredito unijoms. Apibendrinus asociacijos laisvės principo turinį įvertinti principo taikymą sąveikaujant nacionalinės bei tarptautinės teisės normoms. Ar asociacijų laisvės principo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of freedom of association is recognized not only just for the majority of national legal systems, but it is also attributed to the fundamental human rights and freedoms as guaranteed by states. In the article 35 of the Constitution of the Republic of Lithuania, states the right of citizens freely to unite to ensure communities. In 2009, the credit unions Act entered into force which laid the legal version of the regulatory principle that credit unions can be only in the municipality in which the Credit Union has its registered office, and with the municipalities which territory is bordering. When we are analysing Credit Unions Act and Constitution established norms together there we face with a dilemma – whether entrenched norm for restriction may be applied. In this case do state ensures freedom of association mergers? The main problem of the credit unions are establishment of new more complicated procedures to found a credit union. For example establishing more restrictive common bond criteria. In general credit unions may unite members upon the following criteria: professional, geographical, work in one company or membership in one organization. Before 2009 credit unions had an ability to chose 2 of these 4 criteria. Now there are not such a possibility. There we have a clash between established restrictive common bonds for credit unions and fundamental principle - the principle of freedom of association In international law the right of everyone to join a... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti linkusių ir nelinkusių savęs žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo įverčių skirtumus ir tarpusavio sąsajas su stresogeninių situacijų įveikos strategijomis. Tiriamieji: šiame tyrime, vykusiam nuo 2008 – 02 – 18 iki 2008 – 10 – 01, dalyvavo 256 laisvės atėmimo vietose esantys asmenys, suskirstyti į dvi – tiriamąją ir lyginamąją – grupes. Iš jų tyrime dalyvavo 81 asmuo, įtrauktas į laisvės atėmimo vietos nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimosi ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, kuriems paskirta sustiprinta individuali priežiūra – minėti asmenys sudaro tiriamąją grupę. Lyginamąją grupę sudarė 176 laisvės atėmimo vietose esantys neįtraukti į šį apskaitos žurnalą asmenys. Tyrimui naudotos HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventary), COPE metodikos. Išvados: nustatyta, jog linkę save žaloti yra jauni asmenys (amžiaus vidurkis – 30 m.), turintys žemesnį išsilavinimą, suimti ar atliekantys bausmę už sunkius, smurtinius nusikaltimus, laikantys save priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Linkusių save žaloti įkalintų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo įverčiai lyginant su įkalintais, bet nežalojusiais savęs asmenimis – aukštesni. Įvertinus tik linkusių save žaloti asmenų grupės depresiškumo, nerimo įverčių išreikštumą pagal laisvės atėmimo vietą nustatyta, jog suimtų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo (tik BDI) įverčiai aukštesni nei nuteistų asmenų grupėje. Tyrime... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research. To survey differences in evaluations of anxiety and depression and links with strategies used to cope with stressful situations of persons in confinement who are tended to injure themselves and those who are not.The object of the research: 256 persons in confinement took part in the research. They were divided into two groups: analyzed and comparative groups. The research was started on the 18th of February, 2008 and ended on the 1st of October, 2008. Analyzed group was made out of 81 person who were tended to injure themselves (all of them belonged to the group of persons in confinement with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves, and were under reinforced supervision). Comparative group was made out of 176 persons in confinement who didn‘t belong to the group with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves. Methods of research were HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventory), COPE methods. Conclusions. The research showed that persons who are tended to kill or injure themselves are young (~ 30 years old), with lower education, arrested or sentenced for violent crimes and those who think that are dependant on alcohol or drugs. Evaluations of anxiety and depression are higher in the group of persons in confinement who are tended to injure themselves. The results of the research showed that evaluations of anxiety and depression (only BDI) are higher in the group of... [to full text]

Tyrimas atliktas administracinės teisės taikymo poveikio įveikiant ekonominio nuosmukio padarinius ţmogaus socialinių ekonominių teisių ir laisvių srityje tema. Pasirinktas tikslas – atskleisti administracines teisės taikymo veiksmingumą ţmogaus socialinėms ekonominėms teisėms ir laisvėms ekonominio nuosmukio metu. Nustatyta, jog administracinės teisės reformavimui ekonominio nuosmukio periodai turi įtaką, tenka pertvarkyti daugelį sferų, kaip pensijų mokėjimą ar socialinės paramos teikimo sąlygas, tvarką, vyksta tam tikra reforma. Teorijos bei praktinių pokyčių teisėkūroje, teismų praktikoje analizė parodė, jog ekonominio nuosmukio patirtis įtikina, kad reikia anksti nustatyti socialinius pokyčius ir numatyti, kokias permainas jie sukels. Tuomet įmanoma sukurti aiškesnę administracinės teisės normas, sureguliuosiančios vieną ar kitą visuomeninį santykį, viziją. Būtina veikti proaktyviai, keisti ţmonių teisinio mąstymo principus. / The theme of the work carried out by application of administrative law, overcoming the effects of the economic crisis on social economic rights and human freedoms. The purpose is to reveal the administrative law on human rights and freedoms of the economic social sector. The reform of administrative law during economic crisis periods must bear the transforming influence of the realms, as the payment of pensions or social assistance relating to conditions, procedures, certain aspects of the reform. Theory and practical analysis of the changes in the legislation, case-law has shown that the economic crisis experience convinces the need for early detection of social change and to provide for the changes they cause. Then it is possible to create clearer rules of administrative law, strengthen one or another public relationship, vision. It is necessary to work to change people's thinking pro-actively, to overthink the legal principles.

Lietuvoje 2008-aisiais metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 8 straipsnio 5 punktas bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18818 straipsnis. Šios įstatyminės normos draudžia naudoti nacistinius ir komunistinius simbolius susirinkimuose, masiniuose renginiuose bei kitaip demonstruoti. Tokiu būdu siekiama apsaugoti demokratinės visuomenės narius nuo nacistinių ir komunistinių okupacinių režimų propagandos, užkirsti kelią kurtis antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Tačiau kai kurie draudžiami simboliai gali būti suprantami ne vien tik kaip nacistiniai ar komunistiniai, todėl ne visais atvejais jų demonstravimas ar naudojimas pažeis svarbias kitų asmenų teises ir laisves. Šio darbo tikslas yra įvertinti, ar šie draudimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintai saviraiškos laisvei. Saviraiškos laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta daugumos demokratinių valstybių konstitucijose bei įvairiose konvencijose, tačiau ji nėra absoliuti. Siekiant įvertinti, ar draudimas demonstruoti nacistinius bei komunistinius simbolius neprieštarauja saviraiškos laisvei, analizuojami principai, kuriais remiantis galima riboti saviraiškos laisvę, taip pat vertybės, kurias siekiama apsaugoti nustatant saviraiškos laisvės apribojimus. Analizuojant principus bei saugomas vertybes, daugiausia remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... [toliau žr. visą tekstą] / In 2008 Lithuanian Parliament enacted new laws prohibiting use of Nazi and Communist symbols during meetings and other mass events or other kinds of demonstration (Article 8(5) of Law on Meetings of Republic of Lithuania and Article 18818 of Administrative Violations Code of Republic of Lithuania). The purpose of this prohibition is to protect members of democratic society from propaganda of Nazi and Communist occupation regimes and to prevent the establishment of organizations that propagates antidemocratic ideas. However, some of the prohibited symbols may be understood not only as of Nazis or Communists, therefore they would not breach fundamental rights and freedoms of other members of the society. Freedom of expression is one of the fundamental human rights. It is mentioned in most constitutions of most democratic states and international conventions. However, freedom of expression is not absolute. In order to be restricted it has to meet some requirements. The requirements are being analyzed in this master project according to provisions of the Constitution of Lithuanian Republic and the European Convention on Human Rights and case-law regarding freedom of expression of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the European Court of Human Rights. Laws prohibiting demonstration of Nazi and Communist symbols are being compared to some other European states’ laws of the same function. The purpose of this master project is to evaluate whether the... [to full text]

Iki 2003 m. LR BK normose buvo numatytas, tik žmogaus laisvės pasirinkti buvimo vieta varžymas. Tuo tarpu kėsinimasis i žmogaus laisvę pasirinkti, elgesio varianta LR BK išvis nebuvo reglamentuotas. 2003 m. įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui, jo 148 str. buvo numatyta nauja nusikalstamos veikos sudėtis - žmogaus veiksmų laisvės varžymas. Naujas požiūris į žmogaus laisvę atitiko visuomeninių santykių realijas ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, tačiau šios normos taikymas tapo problematiškas dėl jos naujumo ir požymiu neaiškumo. Šiame darbe atskleidžiama žmogaus veiksmu laisvės samprata įvairiu istoriniu laikotarpiu. Pateiktas šios sampratos filosofinis ir teisinis aiškinimas. Aptariamos teisinės žmogaus veiksmų laisvės sampratos ištakos, teisinio apibrėžtumo būtinumas ir įstatyminis šios sampratos reglamentavimas, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, bei tarptautiniuose teisės aktuose. Nurodomi žmogaus veiksmų laisvės sampratos teisinio reglamentavimo trūkumai Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbe pateikta šiuo metu galiojančios LR BK 148 str. normos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizė. Šios normos teisinio vertinimo ypatumai atskleisti analizuojant ryšius su kitomis, savo sudėties požymiais panašiomis nusikalstamomis veikomis. Normos teisinio įvertinimo problemos aptariamos ne tik moksliniu, teisminiu aiškinimu, tačiau panaudota ir teismų praktikos pavyzdžiai. Darbe pateikta žmogaus veiksmų laisvės varžymo normos... [to full text] / Until the year 2003, only the restriction on a person’s freedom to choose the place of residence was provided for in the Criminal Code of the Republic of Lithuania, whereas the infringement of a person’s freedom of action was not regulated at all. In 2003, when the new Criminal Code became effective, a new criminal act – the restriction on a person’s freedom of action was established in Article 148 of the Code. A new approach towards the freedom of a person was in line with the currently existing public relations and international Lithuanian covenant but the application of this norm was quite complicated due to the fact that it was new and its elements were not clearly defined. This paper reveals the understanding of a person’s freedom of action in various historical periods. A philosophical and legal definition and explanation of this concept is presented here. The beginnings of legal understanding of a person’s freedom of action, the necessity for a legal definition and statutory regulation of this concept not only in the Lithuanian but also in foreign criminal laws and international legal acts are discussed. The shortcomings of legal regulation of the concept of a person’s freedom of actions in the Lithuanian criminal laws are highlighted. The analysis of objective and subjective elements of the norm, stipulated in the currently effective Article 148 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, is presented in this paper. The specific features of legal appraisal... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas klausimas – ar teismas gali įpareigoti šalis sudaryti sutartį? Lietuvos teisės doktrinoje tai mažai nagrinėtas klausimas dažniausiai apsiribojama, tokios teismų teisės konstatavimu ir toliau nesigilinama į detales, trūksta konkrečiai apibrėžtos sistemizuotos šio klausimo analizės, tad darbo tikslas ir būtų – išanalizuoti teismo galimybę įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje pateikiama sutarčių laisvės principo samprata, bei jo ribojimo galimybės. Vienas iš grieščiausių šio principo ribojimų - teismui suteikta teisė įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Toks ribojimas įstatymų pagrindu galimas tik esant įstatymo imperatyvioms nuostatoms įtvirtinančioms tokią teisę ir kai pati šalis įsipareigoja sudaryti sutartį. Teisės doktrina išskiria dar vieną sutarčių laisvės principo ribojimo aplinkybę – sąžiningumo principo pažeidimas nesudarius sutarties. Antroje pagrindinėje darbo dalyje ir yra nagrinėjama teismo galimybė įpareigoti šalis sudaryti sutartį šių trijų aplinkybių kontekste. Aplinkybė, pačios šalies įsipareigojimas sudaryti sutartį (preliminariosios sutarties sudarymas), nors ir yra įtvirtinama įstatyme kaip veiksnys ribojantis sutarčių laisvės principą, tačiau teismas negali įpareigoti šalių sudaryti jokios preliminariosios sutarties, nes ši prarastų savo paskirtį. Esant įstatymui numatančiam teismui galimybę įpareigoti šalis sudaryti sutartį, teismas beabejo ir turi šią teisę... [toliau žr. visą tekstą] / The issue is analyzed in the master’s thesis whether the court can obligate the parties to conclude the contract. It is a kind of issue which has been hardly analyzed in the juridical doctrine of Lithuania; it is mostly restricted to stating such a right of the courts and it is not gone into further details; there is a lack of certainly defined systemized analysis of this issue; therefore the purpose of this thesis would be to analyze a possibility of the court to obligate the parties to conclude the contract. The work consists of three main parts. In the first part, the concept of the contract freedom principle and possibilities of its limitation are presented. One of the strictest limitations of this principle is a right given to the court to obligate the parties to conclude the contract. This limitation on a basis of the laws is only possible in case of imperative regulations of the law which consolidate this right and in case the party itself obligates to conclude the contract. The juridical doctrine distinguishes one more circumstance of limiting the contract freedom principle – infringement of the honesty principle without concluding the contract. In case the court obligates the parties to conclude the contract, it is both important to follow the balance principle of the parties’ interests and reasonably intervene in the contractual relations, as otherwise the state can have tortuous responsibility because of harm done to the people by illegal actions of the courts in... [to full text]

„Informacinės visuomenės kūrimo kliūtys ir perspektyvos Afrikos šalyse“ Darbo objektas – Afrikos šalys lokalios, regioninės ir pasaulinės Informacinės visuomenės kontekste. Darbo tikslas – atskleisti Informacinės visuomenės kūrimo kliūtis bei perspektyvas Afrikos šalyse. Darbo uždaviniai: atskleisti Globalios Informacinės visuomenės apibrėžimą, vystymo kryptis ir kūrimo prioritetus; pateikti Afrikos šalių IV kūrimo ištakas ir iniciatyvas; įvertinti dabartinę Afrikos kontinento padėtį Informacinės visuomenės sudedamųjų dalių kontekste; atlikti Afrikos šalių IV lyginamąjį tyrimą. Naudojantis duomenų analizės ir lyginamuoju šalių sugretinimo metodais prieita prie išvados, kad Informacinės visuomenės kūrimas Afrikos šalyse taps evoliuciniu judėjimu pirmyn, jei šalys įveiks Tūkstantmečio plėtros tikslais konstatuotas vystimosi kliūtis ar bent jau pradės produktyviai dirbti jų įveikimo link. Informacinės visuomenės sąvoka yra kompleksiška, ji paima demokratinius principus, žmogiškuosius išteklius ir Informacijos Komunikacijos technologijų situaciją bei naudojimą šalyje. Jei vienos iš šių sudedamųjų dalių nėra, nepavyks sukurti pilnavertės Informacinės visuomenės. Tyrimo rezultatai rodo, kad Afrikai trūksta harmoningo vystimosi, nes daugelyje šalių stinga vieno, dviejų ar net visų Informacinės visuomenės sudedamųjų dalių. Viena pagrindinių kliūčių harmoningam vystimuisi – lokaliniai karai ir konfliktai. Šalys, kurios per paskutinius dešimtmečius patyrė lokalinius karus ar konfliktus... [toliau žr. visą tekstą] / Towards Information society in Africa: obstacles and prospects (summary) One of the main strategic goals for every country in Information age, or probably the main – is building Information society, as achievements in this area are the main, which separate one state from another. Depending on it, all states are divided as most developed, developing and least developed. Therefore underlying goal for every state is not only to catch developing speed, but more – to seek for its own contribution in the work of creating new value society. Recently, Global community initiated building “Information society for all”. It means, for all states, regions and individuals. These goals invite to eliminate Digital Divide, helping “information poor” to take advantages of “Digital opportunity”. Main purpose of this work is to look at the situation of “information poor” in Africa continent as building of Information society is seen as opportunity to foster their development. Work theme is “Towards Information society in Africa countries: obstacles and prospects”. Main goal is to highlight obstacles and prospects of building Information Society in Africa. Tasks: to highlight definition, development trends and priorities of Global Information society; to present Information society building origins and initiatives of Africa countries; to measure present status of Information society in Africa regarding complex Information society concept; to carry a comparative research of Africa Information... [to full text]