Temos aktualumas: savižalos realizavimas žymiai pablogina nuteistų ir suimtų asmenų somatinę, socialinę ir psichinę sveikatos būklę, sveikata ir gyvybė netenka aukščiausių vertybių prasmės. Be to, laisvės atėmimo sistema patiria nemažai materialinių nuostolių. Savęs žalojimas laisvės atėmimo vietose sudaro didžiąją dalį bendro traumatizmo (48 %). Tampa aiškus poreikis įsigilinti į save žalojančių nuteistųjų ir suimtųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, problemas, nustatyti tokio elgesio priežastis, kad tolesniais tyrimais galima būtų numatyti nagrinėjamo reiškinio prevencijos galimybes. Pagal 2001 metais priimtą Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatymą [1], viena iš slaugos funkcijų yra užtikrinti sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Temos naujumas – iki šiol mūsų šalyje slaugos tiek teorija, tiek praktika neskyrė deramo dėmesio nuteistųjų ir suimtųjų, kurie yra visuomenės dalis, psichinei bei socialinei priežiūrai. Taip pat jokių subjektyvių tyrimų ar straipsnių, tiriančių bei aiškinančių nuteistų ir suimtų asmenų savižalos motyvus, nėra. Darbo tikslas – išanalizuoti nuteistų ir suimtų asmenų savižalos laisvės atėmimo vietose motyvus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti su savižala susijusius medicininius statistinius duomenis ir kitus dokumentus, siekiant įvertinti tiriamo reiškinio dinamiką; nustatyti veiksnius, turinčius didžiausios įtakos nuteistų ir suimtų asmenų savižalai; nustatyti dažniausius nuteistų ir suimtų asmenų savižalos... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the theme: self-injury realization considerably aggravates the somatic, social and psychical condition of the convicted and arrested persons; health and life are devalued. Furthermore, the imprisonment system incurs considerable financial loss. Self-injury consist the largest part of the total traumatism in the imprisonment institutions (48 per cent). There is a need to explore the problems of the self-injured convicted and arrested persons at the imprisonment institutions; to find the causes of such behaviour in order to determine the prevention possibilities by the further researches of this phenomenon. According to the Law on Nursing Practice of the Republic of Lithuania [1] issued in 2001, one of the functions of nursing is to ensure the physical, mental and social care of the healthy and ill persons. Originality of the theme: until now, in the theory and practice of nursing in our country there was no sufficient attention to the mental and social care of the convicted and arrested persons who are a part of the society. There are also no subjective researches or publications on the convicted and arrested persons’ self-injury motives. Goal of the thesis: to analyse the motives of self-injury of the convicted and arrested persons. Tasks of the thesis: To analyse the medical statistic data and other documents related to the self-injury in order to assess the dynamics of the phenomenon and to find the factors having the most considerable influence on self-injury... [to full text]

Šio darbo tikslas yra aptarti mokslinėje literatūroje įvairių autorių pateikiamą požiūrį į laisvės atėmimo bausmę, atlikti dokumentų, statistinių duomenų, susijusių su laisvės atėmimo bausme, analizę bei išsiaiškinti kokybiniame tyrime dalyvavusių ekspertų nuomonę apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą, vykdymą Lietuvoje, kitas su laisvės atėmimu susijusias problemas Lietuvoje. Pirmoje magistro darbo dalyje analizuojama ir aptariama norvegų kriminologo N. Christie, prancūzų filosofo ir sociologo M. Foucault, olandų mokslininkų H. Bianchi ir L. Hulsmano, britų mokslininko S. Coheno bei Lietuvos mokslininkų – G. Švedo, G. Sakalausko, A. Gavėnaitės – požiūriai į baudžiamąją sistemą, laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės skyrimą bei vykdymą. Pristatomos Lietuvoje veikiančios įkalinimo įstaigos. Analizuojami dokumentai, statistiniai duomenys, susiję su laisvės atėmimo bausmės skyrimu, vykdymu Lietuvoje. Antroje magistro darbo dalyje aptariami savarankiškai atlikto kokybinio tyrimo „Ekspertų požiūris į laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir vykdymą Lietuvoje“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ekspertų nuomonę apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą, vykdymą Lietuvoje, rezultatai ir pateikiama jų analizė. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas struktūruoto interviu metodas. Tyrimo atranka atlikta remiantis sniego gniūžtės principu. Šio tyrimo metu buvo atlikti 8 interviu su ekspertais, dirbančiais srityje, susijusioje su laisvės atėmimo bausme. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to discuss the attitude of various authors towards imprisonment, to analyze documents and statistical data concerning the imprisonment and to find out the opinion of experts who participated in qualitative survey about imprisonment realization in Lithuania and other problems concerning this issue. In the first part of this work there is the analysis and discussion about attitudes of Norwegian criminologist N. Christie, French philosopher and sociologist M. Foucault, Netherlands scientists H. Bianchi and L. Hulsman, British scientist S. Cohen and Lithuanian scientists G. Švedas, G. Sakalauskas, A. Gavėnaitė towards the penalty system, imprisonment and its realization. The confinement institutions working in Lithuania are introduced. Documents and statistical data concerning imprisonment realization in Lithuania are analyzed. In the second part of this work the results of self-dependent made qualitative survey „The Critical Analysis of Imprisonment in Lithuania“ are discussed that should help to find out the opinion of experts about imprisonment realization in Lithuania and the analysis of these results is presented. Structured interview method was chosen to do an empirical survey. The survey sample was done applying the principles of „snowball“. Throughout this survey 8 interviews with experts who work in the sphere of imprisonment were taken. The results of this survey showed that experts think imprisonment is necessary, however the degree of... [to full text]

Istorinė architektūrinė ir urbanistinė Laisvės alėjos visuma yra susiformavusi per tris istorinius laikotarpius: gubernijos (1847-1918), tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1990). Kiekvieną šių laikotarpių atspindi skirtingos urbanistinės ir architektūrinės transformacijos, formuojančios įvairialypę Laisvės alėjos vizualinę aplinką. Jos unikalumas – tai nuolat kintantis bendras vaizdas. Tad šioje kaitoje svarbu yra išsaugoti ne tik unikaliausius kiekvienos epochos urbanistinius ir architektūrinius bruožus, bet ir nematerialųjį paveldą - bendras gatvės kultūrines ir dvasines prasmes, kaip esminius reikšminius šios vietos identifikatorius. Laisvės alėjoje šiuo metu į Kultūros vertybių registrą yra įtraukta 19 pavienių ir kompleksinių objektų. Tai sudaro mažiau kaip 1⁄5 visų joje esančių pastatų, formuojančių vientisą perimetrinį abiejų gatvės pusių užstatymą. Tad juridiškai įteisintos vertybės atspindi tik dalį Laisvės alėjos, kaip kultūrinės vertybės, verčių. Todėl šio darbo pirmame skyriuje, remiantis šiuolaikinės paveldosaugos dokumentais ir lyginant juos su LR paveldo apsaugos dokumentais, suformuojama platesnio pobūdžio vertinimo sistema, pagal kurią pastatai įvertinami urbanistinėje, fasadinėje, tūrinėje-erdvinėje ir socialinėje dimensijose, siekiant atskleisti jų tapatumo, kontekstualumo, architektūros meninę ir retumo vertes. Pritaikius šią vertinimo sistemą kiekvienam Laisvės alėją formuojančiam architektūriniam elementui, atsiskleidė ir dominuojančios visos... [toliau žr. visą tekstą] / Historic architectural and urbanistic entirety of Laisvės avenue had been formed over three historic periods: government (1847-1918), interwar period (1918-1940) and Soviet times (1940-1990). Each of these periods is reflected by distinct urbanitics and architectural transformations shaping mixed visual environment of Laisvės avenue. Its uniqueness lies in the overall view of constant change. Therefore, such change should preserve not only unique urbanistic and architectural features of each era, but also the intangible heritage – the general meanings of street culture and spirit, as essential and relevant identifiers of this site. There are 19 separate and complex objects from Laisvės avenue included in the Register of Cultural Values. This makes less than 1⁄5 of all the buildings located in the avenue, which form an integral perimetrical development of both street parts. Thus, legally enforced values reflect only a part of values of Laisvės avenue, as a cultural treasure. Given that, the first part of this paper, with reference to the documents of modern heritage protection and comparing them with those of the heritage protection of the Republic of Lithuania, creates a broader assessment system, on the basis of which the buildings are evaluated in the urbanistic, façade, volume-spatial dimensions in pursuance of their identity, contextuality values, as well as artistic and rarity values of architecture. Upon the application of the given system on each architectural element... [to full text]

Konstitucinis skundas – tai tam tikra teisinė priemonė, suteikianti asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės, kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti verifikuoti viešosios valdžios sprendimus. Nėra vieno, universalaus konstitucinio skundo modelio, tinkančio visoms valstybėms, todėl kiekviena valstybė, apmąstanti šio instituto įtvirtinimo savoje teisinėje sistemoje reikalingumą, naujai turi išskirti konstitucinio skundo modelių esminius bruožus ir įvertinti jų privalumus bei trūkumus. Diskusijos dėl konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisės sistemoje jau peraugo į realius įstatymo leidėjo darbus: suformuota darbo grupė konstitucinio skundo modelio koncepcijos projektui parengti. Tačiau nors plačiai svarstomas šio instituto įtvirtinimo pagrįstumas, dar nevyksta diskusija dėl konkretaus modelio ar specialių jo požymių privalomumo Lietuvos teisės sistemoje. Šiame darbe analizuojama kuo išsiskiria ir kuo panašūs yra konstituciniai skundai skirtingose Europos valstybėse. Svarstant koks konstitucinio skundo modelis geriausiai tiktų Lietuvai darbe analizuojami Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Vengrijos valstybių konstitucinio skundo modeliai. / The individual constitutional claim – is a certain legal measure, which gives a chance to a person, who believes that his constitutional rights and freedoms are violated, to apply to the Constitutional Court and ask for verification of decisions of public authority. The only one, universal juridical model of the individual constitutional complaint suited to all States doesn’t exist. Every State thinking of necessity to institute such legal measure into its legal system, has over again to identify and set apart the constitutive features of different juridical models of the constitutional complaint and to evaluate their merits and demerits. Discussion whether the constitutional complaint has to be instituted or not in the Lithuanian legal system has grown into the real actions of legislator: the work group for preparing the draft of conception of the Lithuanian constitutional complaint has been organized. Despite the fact that legitimacy of institute of constitutional complaint is under extensive consideration, concrete juridical model of the constitutional complaint or binding technical elements in the Lithuanian legal system are still not under discussion. Similarities and differences of the European juridical models of the constitutional complaint are analyzed in this work.

Tiriamoji problema. Šiame darbe gvildenama alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema. Esminis nagrinėjamų bausmių aspektas yra pažeidėjo elgesio kontrolės galimybės laisvėje. Asmens kontrolė laisvėje grindžiama žmogaus gebėjimo keisti savo elgesį idėja. Problemų, padidinančių nusikalstamo elgesio recidyvo riziką sprendimas, pasikeitimas reikalauja iš nuteistojo valios ir pastangų (motyvacijos keistis). Vadinasi, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių poveikis nuteistajam turi sąlygoti jo elgesio pasikeitimą. Tokiu būdu nuteistajam teismo nustatytos individualios alternatyvios laisvės atėmimui bausmės sąlygos (įpareigojimai ir/ar draudimai) turi formuoti atitinkamą jo elgesio kryptį. Paskirtos bausmės sąlygos turėtų pažeidėjui formuoti užduotį spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas ir riboti elgesį, kuris yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema atskleidžiama nagrinėjant jų skyrimo ir vykdymo sąlygų gebėjimą paveikti nusikalstamą elgesį paskatinusius veiksnius ir tokiu būdu mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Analizuojant temą įžvelgiama tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės parinkimo (individualizavimo) ir nuoseklaus taikymo problema. Teismui, sprendžiant alternatyvios laisvės atėmimui bausmės skyrimo klausimą, reikia nustatyti ne tik skiriamos bausmės trukmę, bet ir tinkamumą konkrečiam asmeniui: ar paskirtos sąlygos (jų kiekis ir pobūdis) yra pakankamos, kad būtų... [toliau žr. visą tekstą] / The problem under study. The problem of efficiency of alternative to imprisonment (non-custodial) sanctions is investigated in the present study. The fundamental advantage of this kind of punishment is the possibility to control offenders‘ behavior in the community. This idea is based on the personal ability to change, which depends on an offender‘s will and efforts to change himself and to start solving the problems, which have caused the offending behavior (motivation to change). Therefore, imposed alternative sanctions should affect the changes in offenders‘ behavior. The individual conditions (obligation and/or restrictions) of the sanction, imposed by a court, should direct an offender‘s efforts to change. The problem of efficiency of alternative sanctions is discovered, while studying, how the conditions of imposition and execution of these sanctions could affect the criminogenic factors and, therefore, could reduce recidives of crime. Analyzing these aspects we can observe the problem of individualization of punishment, or finding the appropriate sanction, and the problem of coherent application of the sanction. A court, imposing non-custodial sanction, should not only state a term of its application, but also should decide, if the imposed obligations (their amount and character) are sufficient to supervise the offender in the community. The imposition of non-custodial sanctions to a great extend determs the process of execution of it. Particularly, if the conditions... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas laisvės atėmimo bausmės, kaip vienos iš dažniausiai teismo skiriamų bausmių, įtaka pakartotiniam nusikalstamumui bei jos atlikimo metu asmeniui taikomų pataisos priemonių teisiniai ir praktiniai aspektai, jų veiksmingumas ir efektyvumas, siekiant asmens pataisymo bei pakartotinio nusikalstamumo tikimybės išvengimo. Pirmajame skyriuje analizuojama bausmės paskirtis ir esmė, pagrindiniai tikslai, kuriuos bausmei kelia įstatymų leidėjas. Apžvelgiamos bausmės teorijos, kurios įvairiais istoriniais laikotarpiais kėlė daugiausia diskusijų mokslininkų tarpe ir formavo dabartinę bausmės sampratą. Taip pat įvertinamas teismų vaidmuo skiriant bausmes ir įgyvendinant teisingumo principą. Antrajame skyriuje apžvelgiamas laisvės atėmimo bausmės formavimasis istorijos tėkmėje, skirtingų kalinimo sistemų įtaka dabartinei kalinimo sistemai. Šiame skyriuje taip pat analizuojamos pataisos priemonės, taikomos laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, jų teigiami aspektai bei pagrindiniai trūkumai ir sąsaja su pakartotiniu nusikalstamumu. Trečiajame skyriuje analizuojamos problemos, su kuriomis susiduria laisvės atėmimo bausmę atlikę ir į laisvę išėję asmenys, įvertinamos jų pačių pastangos siekiant sėkmingos adaptacijos visuomenėje bei formuojant visuomenės požiūrį į juos. Ketvirtasis skyrius skirtas trumpai laisvės atėmimo bausmės alternatyvų apžvalgai, dabartinės jų būklės įvertinimui bei galimiems pokyčiams ateityje. Apibendrinant nagrinėtas... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master final work is to reveal the influence of inprisonment on repeated criminality. It is important to analyse and evaluate all the corrective elements of the inprisonment that are used in the penitentiaries, because the behavior of the prisoner usually depends on it. Also it is important to identify how do all these elements can help prisoners to change and do not commit crimes any more. The first chapter analyses the main purposes of the penalty that exists nowadays and the influence on it of all the theories of the punishment that used to exit in the past. Also this chapter contains the importance of the judge in the penalty commited process. The second master's final work chapter talks about the formation of the inprisonment as it is nowadays and about the efficiency of all it‘s corrective programs in order to avoid repeated criminality. The third section is dedicated to all the difficulties that prisoners usually confront with after the inprisonment, not only because of the fault of the negative position of the sočiety, but because of their behavior as well. The fourh chapter reveals us all the positive and negative aspects of the alternatives for the inprisonment, that exist in Lithuania nowadays and about the opportunity to apply something new in that system in order to avoid repeated criminality. To sum up everything that was written in the master‘s final work at the end of it we made conclusions, in... [to full text]

SANTRAUKA Profesinių sąjungų teisinis statusas svarbus ne tik pačiai profesinei sąjungai kaip savarankiškam subjektui, ne tik kaip darbuotojų atstovui, bet ir kaip organizacijai, darančiai įtaką teisės aktų leidybai ir dalyvaujančiai politiniuose procesuose. Šio darbo įžangoje nurodomas temos aktualumas, originalumas ir naujumas, pagrindinis tikslas, tyrimo objektas bei metodai, naudota literatūra. Darbą sudaro trys skyriai: I Profesinių sąjungų padėtis, II Profesinių sąjungų statusas kolektyviniuose darbo santykiuose, III Profesinių sąjungų statusas individualiuose darbo santykiuose. I skyrių sudaro šešios dalys. Svarbiausia trumpai aptarti profesinės sąjungos teisinio statuso raidą, naudojant istorinį metodą, lyginant šios organizacijos statuso kitimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Asociacijos laisvės principą, kuris yra tarptautiniu mastu pripažintas kaip vienas iš pamatinių svarbiausių principų, įtvirtintas pagrindiniam Lietuvos teisės akte – LR konstitucijoje ir sudarantis įstatyminį pagrindą kurtis profesinėms sąjungoms. Norint atskleisti šio darbo temą, analizuojama profesinės sąjungos samprata ir pagrindiniai bruožai, atskleidžiantys šios organizacijos statusą ir vietą darbo teisės sistemoje. Steigimo ir registravimo procedūros trūkumai, reglamentavimo nesutapimai. Kadangi profesinė sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, disponuojantis savo turtu, tai ne mažiau svarbus klausimas – turto padalijimas tarp profesinių sąjungų, atkūrus... [toliau žr. visą tekstą] / The legal status of the trade unions SUMMARY The legal status of the trade unions is essential not only in its capacity of an independent body or the one of an employees representative but also as to an organization that affects the legislative acts issuance and participates in the political process. The opening part of this paper covers this topic’s actuality, originality and novelty, its main objective, research domain and methods and the literature referred to. The paper is comprised of three parts: 1. The Trade Union Status; 2. The Trade union Status in relation to collective labor; 3. The trade Union Status in relation to individual labor. The first part consists of six sections. It is important to discuss in short the evolution of a trade union legal status using historical methodology and comparing the changes of this organization’s status both in Lithuania and internationally. The freedom of associations recognized internationally as one the major principles is affirmed in the fundamental legislative act of Lithuania – the Constitution of Lithuania - which forms the basis to set up trade unions. In order to outline this topic the analysis of the concept and main characteristics elaborates on the organization’s status and place in the labor law system. Founding and registration procedures drawbacks as well as regulations’ inconsistencies are also covered by this analysis. Since the trade unions being a juridical organization with limited civil responsibilities dispose... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuotas nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo ir diferencijavimo procesas. Teorinėje darbo dalyje (1 – 2 skyriai) nagrinėta klasifikavimo ir diferencijavimo sąvokų prasmė ir paskirtis, jų vieta teisės aktų sistemoje, klasifikavimo ir diferencijavimo proceso reikšmė tarptautinėje erdvėje. Antrojoje praktinėje-metodologinėje dalyje (3 – 4 skyriai) analizuojamos praktinės teisės aktų taikymo problemos nuteistųjų klasifikavimo ir diferencijavimo srityje, šių procesų praktinė svarba nuteistųjų pataisai, pateikiami pasiūlymai. Taip pat atlikta respondentų apklausa, siekiant išsiaiškinti ar pakankamas yra nuteistųjų diferencijavimo proceso teisinis reglamentavimas, kokios jo tobulinimo galimybės. Apklaustos dvi respondentų grupės – nuteistieji laisvės atėmimu bei pataisos namuose dirbantys pareigūnai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. / The author in this Master‘s work analyzing the process of the classification and differentiation of imprisonment convicts. At the first half of this work (1 – 2 sections) author is researching the meaning and purpose of classification and differentiation notions, their place in the system of enactments and law, the significance of classification and differentiation process at the international level of law. At the second, practical – methodological part of the work (2 – 4 sections) author analyzing practical problems in use of classification and differentiation enactments, researching the practical importance of these processes reaching the correction of convicts, giving the suggestions and solutions. Also author is giving the material of the survey accomplished by him, on purpose to find out the problems of differentiation process enactment, also to find out what are the possibilities of the refinement of this process. At the end of the work author is taking the conclusions and suggestions.

Disertaciniame darbe siekiama, remiantis bausmių vykdymo teisės ir kitų mokslų pasiekimais, lyginamuoju metodu išanalizuoti nuteistųjų teises Lietuvos ir Prancūzijos pataisos įstaigose bei jų realizaciją, įvertinti, ar nuteistųjų teisių reglamentacija ir įgyvendinimas abiejose valstybėse atitinka tarptautinių normų reikalavimus žmogaus teisių srityje, taip pat nustatyti teisinio reguliavimo ir praktinio teisės normų realizavimo trūkumus ir pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl nuteistųjų teisių pataisos įstaigose reglamentavimo ir realizavimo tobulinimo. / In the dissertation work one aims to analyze via comparative method the rights of convicts in Lithuanian and French correctional institutions according to the achievements of sentence law and other sciences, their realization, to evaluate whether the rights regulation of convicts and implementation in both states meet the requirements of international norms in human right sphere, and also to determine the drawbacks of legal regulation and practical law norm realization and to present conclusions and suggestions for improvement of regulation and realization of convict rights in correctional institutions. / Le but de cette recherche – par une méthode comparative se référant aux réalisations du droit de l’exécution des peines et d’autres sciences – est d'analyser les droits et les obligations des condamnés dans les établissements pénitentiaires en Lituanie et en France et leur réalisation, juger si la réglementation et la réalisation des droits et des obligations des condamnés dans les deux États dans le domaine des droits de l’homme correspond aux exigences des normes internationales, également, déterminer les défauts de la régulation juridique et de la réalisation pratique des normes juridiques et présenter des conclusions et des propositions relatifs à la réglementation des droits et des obligations dans les établissements pénitentiaires et le perfectionnement de leur réalisation.

Diese Magisterarbeit beschäftigt sich mit der Analyse des deutschen Konstitutionalismus im 20. Jhr. In dieser Arbeit wird kurzer Exkurs über die ersten deutschen Reichsverfassungen von 1849 und 1871 gemacht, sowohl die verfassungsgebende Prozesse des 20. Jhrs. und historische Voraussetzungen für die Entstehung von Weimarer Verfassung im Jahr 1919 und des Grundgesetzes im Jahr 1949, ihre Bedeutung und Einfluss auf den Konstitutionalismus des 20. Jhrs. analysiert.