Tiriamoji problema. Šiame darbe gvildenama alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema. Esminis nagrinėjamų bausmių aspektas yra pažeidėjo elgesio kontrolės galimybės laisvėje. Asmens kontrolė laisvėje grindžiama žmogaus gebėjimo keisti savo elgesį idėja. Problemų, padidinančių nusikalstamo elgesio recidyvo riziką sprendimas, pasikeitimas reikalauja iš nuteistojo valios ir pastangų (motyvacijos keistis). Vadinasi, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių poveikis nuteistajam turi sąlygoti jo elgesio pasikeitimą. Tokiu būdu nuteistajam teismo nustatytos individualios alternatyvios laisvės atėmimui bausmės sąlygos (įpareigojimai ir/ar draudimai) turi formuoti atitinkamą jo elgesio kryptį. Paskirtos bausmės sąlygos turėtų pažeidėjui formuoti užduotį spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas ir riboti elgesį, kuris yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema atskleidžiama nagrinėjant jų skyrimo ir vykdymo sąlygų gebėjimą paveikti nusikalstamą elgesį paskatinusius veiksnius ir tokiu būdu mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Analizuojant temą įžvelgiama tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės parinkimo (individualizavimo) ir nuoseklaus taikymo problema. Teismui, sprendžiant alternatyvios laisvės atėmimui bausmės skyrimo klausimą, reikia nustatyti ne tik skiriamos bausmės trukmę, bet ir tinkamumą konkrečiam asmeniui: ar paskirtos sąlygos (jų kiekis ir pobūdis) yra pakankamos, kad būtų... [toliau žr. visą tekstą] / The problem under study. The problem of efficiency of alternative to imprisonment (non-custodial) sanctions is investigated in the present study. The fundamental advantage of this kind of punishment is the possibility to control offenders‘ behavior in the community. This idea is based on the personal ability to change, which depends on an offender‘s will and efforts to change himself and to start solving the problems, which have caused the offending behavior (motivation to change). Therefore, imposed alternative sanctions should affect the changes in offenders‘ behavior. The individual conditions (obligation and/or restrictions) of the sanction, imposed by a court, should direct an offender‘s efforts to change. The problem of efficiency of alternative sanctions is discovered, while studying, how the conditions of imposition and execution of these sanctions could affect the criminogenic factors and, therefore, could reduce recidives of crime. Analyzing these aspects we can observe the problem of individualization of punishment, or finding the appropriate sanction, and the problem of coherent application of the sanction. A court, imposing non-custodial sanction, should not only state a term of its application, but also should decide, if the imposed obligations (their amount and character) are sufficient to supervise the offender in the community. The imposition of non-custodial sanctions to a great extend determs the process of execution of it. Particularly, if the conditions... [to full text]

This diploma thesis deals with the issue of a pecuniary punishment with a focus on the latest amendment in this area made by the Act No. 333/2020 Coll. The aim of this diploma thesis is to provide an analysis of the current legislation of pecuniary punishment, including an analysis of the causes of the low number of pecuniary punishments imposed. For the evaluation of the legislation the author used academic literature, case law and statistical data, while these sources showed that there is still room for improvement of the effective legal regulation. To understand the broader context, the reader will find in the first part general introduction to the issue of a pecuniary punishment. In this part the diploma thesis also deals with the advantages and disadvantages of a pecuniary punishment and analyses practice. The following second part focuses on regulation of pecuniary punishment in the substantial law. It describes the legal requirements for the imposition of a pecuniary punishment, deals with the drawbacks of the daily-fine system and also defines the range of crimes punishable by a pecuniary punishment. The third part deals with the procedural regulation of a pecuniary punishment. In particular, it focuses on the role of the public prosecutor in imposing a pecuniary punishment, draws attention...