Disertacijoje kompleksiškai teisiniu lyginamuoju rakursu nagrinėjamas vienas iš bausmių vykdymo teisės institutų – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Disertacija apima visapusišką lygtinio paleidimo tyrimą nuo jo teorinio iki praktinio realizavimo pažinimo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo samprata Lietuvos moksle nėra atskleista, o šio instituto taikymo ir turinio teisinis reguliavimas ne visuomet užtikrina sėkmingą nuteistųjų resocializaciją. Taigi, disertaciniame tyrime modeliuojama lygtinio paleidimo teisinė sąvoka, taip pat jame pateikiama nauja skyrimo pagrindų ir vykdymo tvarkos, pagrįstos nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kriminogeninių veiksnių (poreikių) vertinimu ir efektyvia nuteistųjų resocializacija, koncepcija. Šiame mokslo darbe nagrinėjama lygtinio paleidimo sąvokų ir rūšių įvairovė, jam būdingi elementai, identifikuojama vieta teisės sistemoje, nagrinėjama raida, analizuojama institucinė lygtinio paleidimo taikymo sistema, jo skyrimo apimtis ir pagrindai, o taip pat kriterijų vertinimo metodai, nuteistųjų, lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų, priežiūra (socialinė reabilitacija ir kontrolė, elektroninis monitoringas), jų teisinė padėtis, tiriami šiuolaikiniai jų priežiūros modeliai, ir galiausia – teisinių santykių, susijusių su lygtiniu paleidimu, pasibaigimo ypatumai bei ankstesnis nuteistųjų atleidimas nuo lygtinio paleidimo priežiūros. Disertaciniame darbe taip pat išskiriami lygtinio paleidimo požymiai ir jis atribojamas nuo... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral dissertation presents complex comparative legal analysis of parole release from correctional institutions. The thesis encompasses versatile parole research from theoretical to practical realization recognition. It is necessary to highlight, that neither parole conception within Lithuanian doctrine is not disclosed, nor national legal regulation of parole doesn’t warrant successful offender’s rehabilitation. Regarding these issues the novel theoretic definition of parole as well as original legal parole model reasoned on risk and need assessment and efficient offender’s rehabilitation is proposed in the thesis. The diversity of parole definitions and types, components, it’s place in the legal system, historical genesis, institutional system, extent and grounds of application, evaluation methods of decision making criterions, offender supervision (social rehabilitation and control, electronic monitoring), legal status of parolees (their obligations and rights), and finally, – the revocation of parole are analyzed in this study, also the implementation of early discharge from active supervision of parolees is examined in the research. The main features of parole and differences between similar legal institutes – parole and early discharge from punishment are highlighted in the thesis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pateikiamą bausmės apibrėžimą, logiškai – sistemiškai laisvės apribojimo bausmė yra viena iš baudžiamosios teisės nustatytų bausmių, kuri yra skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Šia bausme kaltininkui nustatomos tam tikros pareigos ir jo elgesio galimybes varžantys draudimai bei įpareigojimai. Tai bausmė, kuria siekiama kontroliuoti nusikaltusį asmenį ir kartu suteikti jam pagalbą. Laisvės apribojimo bausmė Lietuvoje yra pakankamai nauja, savo atsiradimu (2003 m.) ji užpildė iki tol buvusią vidutinio griežtumo bausmių tuštumą. Tai vienintelė bausmė, kurios turinys gali priklausyti ir nuo teismo proceso dalyvių, tai yra, teismas gali paskirti ir įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus. Darbas susidaro iš trijų pagrindinių dalių: laisvės apribojimo bausmės sampratos, jos vykdymo tvarkos ir sąlygų aptarimo bei problemų, kylančių laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, apžvalgos. Pirmojoje dalyje trumpai aptariama laisvės apribojimo bausmės bei jos vykdymo paskirtis, vieta bausmių sistemoje, atvejai, kada ji gali būti taikoma. Pažymėtina, kad nuo pat savo atsiradimo laisvės apribojimas skiriamas vis dažniau, jo taikymas, lyginant visų skiriamų bausmių procentinę dalį, nuo 2004 m. išaugo daugiau nei du kartus. Taip pat aptariamas laisvės apribojimo bausmės turinys, jo nesilaikymo pasekmės. T. Mackevičius išskiria dvi bausmės dalis – bendruosius apribojimus, skiriamus visiems nuteistiesiems... [toliau žr. visą tekstą] / According to the definition of penalty given by the Penal Code of Lithuanian Republic, the restriction of liberty is, logically and systemically, one of the penalties stated by Penal Law, which may be assigned by tribunal sentence to a person who committed crime. With this penalty the sentenced is charged by some obligations, duties and prohibitions which limit his behavior. The target of this penalty, is both to control and assist the sentenced. The Restriction of Liberty is pretty young in Lithuania, and with its appearance (in 2003) it has been covered the lack of middle severity penalties. This penalty is the only one which might depend on the attendant to the trial, which means that the court may sentence even non-codified obligations or prohibitions. The present work is divided in three main parts: the concept of Restriction of liberty, the path of execution and the discussion of its conditions and the review of the problems during the execution of the penalty. In the first part it is briefly discussed the purpose penalty of the restriction of liberty and the target of its execution, its collocation in the system of penalties, the cases in which it is applicable. It is to be remarked that since its introduction, the restriction of liberty it has been applied more and more frequently: since 2004, its application has more than doubled. Also it is discussed the essence of the restriction of liberty and the outcomes of incompliance to its prescriptions. T. Mackevičius... [to full text]