Darbo santrauka Kiekvienoje valstybėje, taip ir Lietuvoje, egzistuoja tam tikra tarpusavyje susijusių baudžiamosios teisės šaltinių visuma, kurią sudaro gausybė ne tik norminių teisės aktų, bet ir kitų įvairių dokumentų, raštų, mokslinių darbų. Vieni jų sprendžiant su baudžiamąją teise susijusį klausimą taikomi tiesiogiai, kiti priešingai – tik aiškina ar konkretina tiesiogiai taikomų teisės normų turinį, prasmę. Todėl svarbu tiksliai žinoti ir apibrėžti Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinius, esamą jų sistemą, dėl kurios, beje, vieningos nuomonės nėra. Teisės teorijoje teisės šaltiniai yra klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, tačiau analizuojamos temos prasme Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai išskirti į dvi dideles grupes, t.y. pirminius ir antrinius baudžiamosios teisės šaltinius, nes taip aiškiau galima atskleisti ir parodyti jų ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę, kadangi kiekvienas subjektas, oficialiai taikantis ar besiremiantis tam tikra baudžiamosios teisės norma, gali lengviau pasirinkti tinkamą elgesio variantą. Taigi, šiame darbe kalbama apie baudžiamosios teisės šaltinio sampratą, rūšis, sistemą bei jų istorinę raidą Lietuvoje. Pati darbo struktūra susideda iš trijų dalių, kurios tarpusavyje yra logiškai susijusios ir viena kitą papildo bei leidžia geriau atskleisti nagrinėjamos temos praktinę reikšmę, nes, pradžioje susitarus kas bus laikoma baudžiamosios teisės šaltiniais bei aptarus jų istorinius formavimosi etapus, lengva suvokti dabartinę... [toliau žr. visą tekstą] / Sources of the Lithuanian Criminal Law SUMMARY The certain whole complex of interdependent of the criminal law consisting not only of a lot of statutory acts but also of other different documents, papers and treatises exists in each country and in Lithuania, too. Some of them are applied directly when a problem related to the criminal law is solved, others on the contrary – only explain and concretize the contents and meaning of rules of law applied directly. Therefore it is important specifically to know and define the sources of the Lithuanian criminal law, the system to which they exist and on which by the way there is no one opinion. The sources of law are classified according to different criteria in the theory of law. However, in the sense of the topic analyzed the sources of the Lithuanian criminal law are divided into two major groups, i.e. primary and secondary sources of criminal law as both theoretical and practical importance of them may be revealed and demonstrated in a more explicit way because each entity officially applying or citing a certain rule of the criminal law more easily choose a proper variant of behavior. Thus, the project deals with the conception, types, system of the sources of the criminal law and also their historical development in Lithuania. The project structure itself consist of three parts that are logically interrelated, complement one another and allow better revealing of the practical importance of the theme analyzed because at the... [to full text]

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai – tai tema savo aktualumu pastaruosius dešimtmečius reikalaujanti pasaulio valstybių, jų įstatymų leidėjų, teisėsaugos institucijų bei baudžiamosios teisės specialistų išskirtinio dėmesio. Nepilnamečių nusikalstamumo lygis daugelyje šalių yra pakankamai aukštas, todėl ši problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra viena iš svarbiausių valstybių vykdomos baudžiamosios politikos dalis, nes nepilnamečiai dėl savo fizinių ir psichinių savybių yra išskirtiniai baudžiamosios justicijos subjektai. Todėl jiems taikomos baudžiamosios teisės poveikio priemonės turi būti skirtos ne tik nepilnametį nubausti, bet ir reintegruoti jį į visuomenę. Lietuvoje reformuojant bausmių sistemą, buvo siekiama nepilnamečiams taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones vietoj įkalinimo. Tačiau nors auklėjamojo poveikio priemonės yra labai svarbios, bet praktikoje vis dar sudaro silpną nepilnamečių baudžiamosios justicijos grandį. Magistro darbe siekiama atskleisti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus tiek pagal Lietuvos, tiek pagal užsienio teisę. Pagrindinis dėmesys skiriamas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sampratai, nepilnamečio, kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto problematikai, baudžiamosios atsakomybės prielaidoms bei tarptautiniams standartams. Darbe taip pat nagrinėjama nepilnamečiams taikomų baudžiamųjų teisinių sankcijų paskirtis, bausmės ir auklėjamojo poveikio... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal liability of juvenile offenders is a relevant issue which requires constant attention of states, legislators, law enforcement institutions and specialists of criminal law. The rate of juvenile delinquency is fairly high, therefore this problem is topical in Lithuania as well as in other countries. Criminal liability of juvenile offenders is one of the most important part of the Lirhuania's pursued criminal policy. Therefore the criminal measures applied to juvenile offender must be imposed not only to punish him, but to reintegrate him to the society. In Lithuania, the central aim of reforms in punishment system was to impose educational measures on juvenile offenders which would be an alternative to imprisonment. However, even though educational measures are considered to be very important, in practice this kind of punishment is not widely applied in the juvenile criminal justice. The purpose of this Master degree paper is to initiate the features of criminal liability of juveniles according to the law of Lithuania and foreign countries. The main attention is given to analyze the conception of juvenile criminal liability, juvenile’s criminal liability subject’s problems, assumptions of criminal liability and international standards. In this Master degree paper also are analyzing legal sanctions applied to juveniles, the features of of penalty and educational sanctions. Criminal liability of juvenile is exceptional. This oneness is related to versatile singularities... [to full text]

Nepilnamečių nusikalstamumo lygis daugelyje šalių yra pakankamai aukštas, todėl ši problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek kitose užsienio šalyse. Dėmesys, kurį Europos visuomenė teikia jaunimo nusikalstamumui, reiškia, kad turi būti rastos veiksmingos reagavimo priemonės, paremtos trimis principais – prevencija, baudžiamosiomis auklėjamosiomis priemonėmis ir nepilnamečių bei jaunų pažeidėjų socialine integracija ar reintegracija. Magistro darbe pasitelkiant įvairius mokslinius metodus siekiama atskleisti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir pagrindinius principus, priežastis, kas sąlygojo ypatingą teisinį reguliavimą, palyginti Lietuvos ir įvairių šalių baudžiamuosius įstatymus, reglamentuojančius nepilnamečių justiciją, išnagrinėti nepilnamečiams taikomų baudžiamųjų teisinių sankcijų paskirtį, bausmės ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo ypatumus. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra išimtinė. Šis išskirtinumas siejamas su visapusiškais jų amžiaus, fiziniais ir psichiniais ypatumais, dėl kurių paaugliams ne visuomet būtina taikyti pačias griežčiausias baudžiamojo poveikio priemones. Kiekvienas konkretus atvejis, svarstant nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti individualizuotas ir iš pradžių pagal galimybes turi būti taikomos alternatyvios, pagalbą teikiančios poveikio priemonės. Daugelyje šalių vyksta baudžiamųjų sankcijų nepilnamečiams ir visos nepilnamečių baudžiamosios justicijos išskyrimas, pirmiausiai pabrėžiant jos... [toliau žr. visą tekstą] / The rate of juvenile delinquency is fairly high, therefore this problem is topical in Lithuania as well as in other countries. The attention European society pays to juvenile delinquency leads to the effective means of response based on three principles – prevention, punitive measures of education and social integration and reintegration of juvenile offenders. The purpose of this Master degree paper is to initiate the peculiarities of criminal responsibility of juveniles and display the main principles and reasons, which condition specific juridical regulation, to compare Lithuanian and foreign criminal law that regulates the juvenile justice, to analyze the purpose of punitive legal sanctions applied to juveniles, to study the peculiarities of prescription of penalty and educational sanctions. To execute the purpose different scientific methods will be invoked. Criminal responsibility of juvenile is exceptional. This oneness is related to versatile singularities of their age, physical and mental health. Regarding these singularities, harsh punishment is not always necessary applied to juveniles. Considering questions of criminal responsibility, every particular case needs to be individualized and firstly the alternative sanctions that provide help and assistance should be applied. Many countries accentuate the punitive sanctions for juveniles and the entire justice of criminal responsibility of juveniles. The specific educational nature is amplified. Educational and not... [to full text]

KALTINIMO PAKEITIMAS TEISME Santrauka Baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme apribojimas ir kaltinimo keitimo tvarkos nustatymas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribų nustatymas yra grindžiamas ta idėja, kad vienintele ir pagrindine teismo funkcija baudžiamajame procese yra teisingumo vykdymas. Pagal Lietuvos teisės doktriną teismas negali išeiti iš kaltinimo ribų, nustatytų kaltinamajame akte, negali pats formuluoti kaltinimą, negali savarankiškai apsispręsti dėl kaltinamojo statuso suteikimo asmeniui. Nežiūrint į skirtingų nuomonių dėl teismo kompetencijos inicijuoti kaltinimo keitimą į sunkesnį egzistavimą, manyčiau, kad tokia tvarka atitinka funkcijų atskyrimo principą, užtikrina kaltinamojo teisių apsaugą ir tuo pačiu nepažeidžia nukentėjusiojo interesų, kadangi jam, kaip ir prokurorui, suteikta teisė prašyti keisti kaltinimą į sunkesnį ar esmingai skirtingą faktinėmis aplinkybėmis. Teisinio reguliavimo ydingumas įžvelgiamas tame, kad... [toliau žr. visą tekstą] / THE CHANGE OF THE CHARGE IN THE TRIAL Summary The relations of criminal procedure with the law are regulated in such way as legal premises were made to quickly disclose and thoroughly investigate the criminal acts, rightly punish the offenders who committed the criminal acts, also to ensure that no one guiltless of a crime was convicted. It is necessary to seek that the protection of the rights of persons who suffered from the criminal acts was ensured, also, that the rights of persons who committed criminal deeds were not unreasonably restricted. One of the measures for the attainment of this goal is the restriction on the hearing of a criminal case in the court and determination of the indictment changing procedure. The establishment of limits on the hearing of a criminal case in the court is grounded by the idea that the only one and main function of the court in the criminal process is justice administration. According to the Lithuanian law doctrine, the court may not exceed the limits of indictment established in the bill of indictment, may not formulate the indictment by itself, may not independently decide as to granting the defendant status to the person. Irrespective the existence of different opinions regarding competence of the court to initiate the change of indictment into the harder one, I would think that such procedure complies with the principle of function segregation, ensures the protection of defendant’s rights, and at the same time such procedure does not... [to full text]

Santrauka 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Bendrijų teisė tapo sudėtine Lietuvos Respublikos teisės dalimi. Plečiantis baudžiamosios teisės šaltinių sistemai, vienai teisės normai papildant, keičiant kitą ar esant jų konkurencijai, atsiranda objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios lemia galimų teisminių klaidų atsiradimą. Tuo aspektu vis didesnę reikšmę įgyja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialios doktrinos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo vienodos teisminės praktikos formavimas. Darbo tikslas – iš esmės, sistemiškai peržiūrėti jau susiformavusią baudžiamosios teisės šaltinių sistemą, praplečiant ją naujomis teisės šaltinių rūšių formomis, pateikiant Europos Sąjungos teisyno sampratą ir tam tikrus teismų ir policijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ypatumus, inter alia darbe atskleidžiama: 1) semantinė teisės terminijos vartojimo svarba, pateikiami teisės normų šaltinio ir teisinės minties šaltinių atskyrimo kriterijai; 2) Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinių specifika ir juose atsispindėjusios idėjos įvairiuose valstybės ir teisės šaltinių raidos etapuose; 3) atskleidžiama norminių baudžiamosios teisės šaltinių subordinacija ir koreliacija; 4) metodiškai atskleidžiamas įvairių baudžiamosios teisės šaltinių formų turinys, santykis su kitais šaltiniais, pateikiami teisminės praktikos pavyzdžiai, iškeliamos galimos problemos bei jų pašalinimo būdai, atskleidžiama fakultatyvinių baudžiamosios teisės šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary When Lithuania joined the European Union on 1 May 2004, the law of European Communities became an integral part of law of the Republic of Lithuania. While the system of criminal law sources is expanding, whereby one legal norm complements or replaces another or there is a competition between them, objective and subjective reasons which cause the occurrence of potential judicial errors tend to arise. In this respect, the official doctrines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the formation of uniform judicial practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania become increasingly important. The aim of the present thesis is to review in principle the established system of criminal law sources in a systematic manner by expanding it with new forms of kinds of legal sources, presenting the concept of the EU acquis and certain peculiarities of co-operation between courts and the police in the European Union, inter alia the paper reveals: 1) the semantic importance of the use of legal terminology and criteria for distinguishing sources of legal norms and sources of legal thought; 2) specifics of criminal law sources of the Republic of Lithuania and ideas reflected in them during various stages of the evolution of the state and legal sources and priorities of changed protected legal values in the new Criminal Code of the Rpulic of Lithuania; 3) subornation and correlation of standard sources of criminal law; 4) the content of different forms of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama viena iš svarbiausių baudžiamosios teisės kategorijų - baudžiamosios atsakomybės samprata ir jos realizavimo formos. Temos aktualumą lėmė naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimas, kuriame yra pateiktas naujas baudžiamojo poveikio priemonių institutas, atnaujinta bausmių sistema bei kiti institutai, kurie yra susiję su baudžiamosios atsakomybės samprata. Baudžiamosios atsakomybės sampratos pateikimui, buvo išnagrinėti teisės literatūroje pateikti baudžiamosios atsakomybės apibrėžimai, buvo aptarta pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momento, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai. Taip pat buvo aptarta baudžiamosios atsakomybės samprata teisinių, filosofiniu aspektu. Magistro darbe taip pat buvo nagrinėjama baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos: skiriant bausmę ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Siekiant šio tikslo buvo nagrinėjami bausmės ir teistumo institutai, analizuojama baudžiamojo poveikio (nepilnamečiams – auklėjamojo poveikio) priemonių paskyrimas ir šių priemonių santykis su baudžiamąja atsakomybe, bei priverčiamųjų medicinos priemonių institutas. Magistro darbo pabaigoje pateikiamos išvados dėl baudžiamosios atsakomybės sampratos ir jos realizavimo formų. / One of the most important categories of criminal law - criminal responsibility and the forms of its realization - has been investigated in this master's theses. A new criminal code that has recently come into force, which includes a new institution of penal means, a renewed system of punishment and other institutions related to the conception of criminal responsibility, has predetermined the importance of the topic. For the presentation of the conception of criminal responsibility, the definitions of the criminal responsibility given in the literature of law have been investigated, a standpoint concerning the starting point of criminal responsibility as well as the basics of prosecution have been discussed. The conception of criminal responsibility both in legal and philosophic aspect has been analysed, as well. In the theses, the forms of the implementation of criminal responsibility, both with and without the punishment, have also been discussed. For this purpose, the institutions both of punishment and previous conviction, the impact of penal measures imposition (educative - on minors) and the relation of these measures to the criminal responsibility, and also the institution of compulsory medical measures have been analysed. In the concluding part of the master's theses, the conclusions about the criminal responsibility and its implementation forms are presented.

The dissertation analyses a new theme which has not yet been analysed in Lithuanian research and makes an attempt to reveal the theoretical foundations of the institute of reopening a criminal case. The object of the dissertation is the nature of the institute of the reopening of criminal proceedings, the historical development of this institute, the purposes, features, the existing grounds for the reopening of a case, types, specialness of the types, procedure for the reopening of a criminal case, and the place of the reopening of a criminal case among other forms of control over court judgments. The research has been carried out along two directions.. The first has analysed the theoretical grounds of the institute of reopening a criminal case. The second has evaluated both the norms of the Code of Criminal Procedure which regulate the reopening of a criminal case and the resultant court practice, the analysis of which has determined some of the theoretical conclusions. The research has conformed the hypothesis that the appropriate conception of the reopening of a criminal case as an extraordinary form of control over court judgment and the facultative stage of criminal process enables to safeguard both the lawful expectations of the parties to the process and a fair trial. A comprehensive analysis of the institute of reopening of a criminal case has also determined a more general proposition that a balanced system of the forms of control over a court judgment is dependant... [to full text] / Daktaro disertacijoje tyrinėjamas iki šiol Lietuvoje netyrinėtas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas, bandoma išgryninti ir atskleisti šio instituto sampratą. Disertacinio tyrimo objektas – baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teisinė prigimtis, istorinė raida, tikslai, požymiai, pagrindai, dėl kurių atnaujinama byla, rūšys, rūšių ypatumai, atnaujinimo procedūra bei baudžiamosios bylos atnaujinimo vieta kitų teismų sprendimų kontrolės formų sistemoje. Mokslinis tyrimas atliktas dviem kryptimis. Pirma, analizuoti baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai. Antra, vertintos baudžiamosios bylos atnaujinimą reguliuojančios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir jų pagrindu besiklostanti teismų praktika, kurios analizė vėlgi leido atskleisti ir suformuoti kai kurias teorines išvadas. Tyrimo metu pasitvirtino hipotezė, kad tinkamas baudžiamosios bylos atnaujinimo kaip išimtinės (ekstraordinarinės) teismų sprendimų kontrolės formos ir išimtinės (neprivalomos) baudžiamojo proceso stadijos suvokimas leidžia užtikrinti teisėtus proceso šalių lūkesčius bei sąžiningą baudžiamąjį procesą. Kompleksinė baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto analizė nulėmė ir bendresnį teiginį, kad teismų sprendimų kontrolės formų sistemos harmoningas funkcionavimas priklauso nuo to, kaip yra, konstruojant teisės normas, derinamos tarpusavyje visos esamos baudžiamajame procese teismų sprendimų kontrolės formos: nei viena iš jų neturi dubliuoti ar perimti kitos formos... [toliau žr. visą tekstą]

Tenka pripažinti, jog juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė vis dar kelia daugybę problemų bei palieka daug neatsakytų klausimų. Dėl šios priežasties, magistro darbe, visų pirma analizuojama juridinio asmens, kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto, problema. Pristatomos įvairių teisės mokslininkų nuomonės šiuo klausimu. Aptariamos pagrindinės juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinos. Be abejo, skirta dėmesio juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatų ištakoms. Atlikta išsami Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio analizė. Pateiktas, tame straipsnyje numatytų, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygų komentaras. Taipogi atskleidžiama juridinio asmens kaltės nustatymo problema. Magistro darbe analizuojamos juridiniams asmenims taikomos bausmės ir badžiamojo poveikio priemonės. Aptariama konkrečių bausmių veiksmingumo problematika bei pateikiami pavyzdžiai iš teismų praktikos. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami tam tikri pasiūlymai Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui. / Man muss anerkennen, dass die strafrechtliche Verantwortlichkeit juristischer Personen für litauischen Juristen noch sehr problematisch ist. Darum versuche ich in der Magisterarbeit noch einmal überzeugen, dass solche Verantwortlichkeit sinnvolle Sache ist. In der Arbeit habe ich unterschiedliche Standpunkte und Meinungen zu diesem Thema beschrieben. Danach bespricht man die Schuldfähigkeit der juristischen Person und grundlegende Lehren. In der Abschlussarbeit gibt es auch ausführliche Analyse 20 Artikel des litauischen Strafgesetzbuches. Selbstverständlich gibt es hier auch ein kurzer historischer Überblick. In der Magisterarbeit analysierte ich Sanktionsmittel gegen juristische Person im geltenden Strafrecht. Am Ende der Abschlussarbeit habe ich entsprechende Schlussfolgerungen gemacht. Natürlicherweise entwickelte ich einige konkrete Vorschläge für den Gesetzgeber, wie man jetzige Situation verbessern kann.

Criminal offences against human health violate one of the most important values protected by the Criminal Law – people’s health. This Final Theses Health Disturbances/ bodily injuries and Criminal Liability for them presents a detailed analysis of the structures of health disturbances, measures of criminal liability for these acts, and main problems that arise after the new Criminal Code of the Republic of Lithuania has come into force. The main objective of the Theses is to reveal the problems related to the qualification of health disturbances and criminal liability for them as the new Criminal Code of the Republic of Lithuania has raised a number of novelties both by the introduction of a new concept Health Disturbances/bodily injuries and reformation of the penalty imposing provisions. The Theses distinguish the following problems: delimitation of criminal acts and their qualification after the changes of the Criminal Law, penalty imposition and application of other provisions related to the execution of criminal liability in the court practice.