The main aim of investigation was to examine the maturity of public between professional and national service soldiers in the Lithuanian Army. Methods used during investigation: questionnaires given for professional and national service soldiers in the Lithuanian Army. 100 professional service soldiers and 100 national service soldiers from various sevice places. According to investigation’s results was established the maturity of public between professional and national service soldiers in the Lithuanian Army and factors, which influence it. The investigation showed that it is showed high attention for training of nurture public. The investigation let to set tendentions of valuables and Weltanshauung by soldier. The values opinion majority’s of soldiers is the same as majority’s stereotypes in the society.

Darbe nagrinėta: darbo pradžioje pateikiami pagrindiniai Lietuvos kariuomenės demokratinės kontrolės istoriniai aspektai, po to pateikiamas šios kontrolės teisinis ir konstitucinis institucionalizavimas. Paskutiniame skyriuje atkreipiamas dėmesys į įvairius kariuomenės demokratinę kontrolę vykdančius subjektus. Darbas užbaigiamas įvertinant aktualias kontolės įgyvendinimo kryptis ir kariuomenės demokratinės kontrolės Lietuvoje iššūkius, atsižvelgiant į Lietuvos patirties kariuomenės demokratinės kontrolės srityje perspektyvas. Darbo tikslas: šio tyrimo tikslas yra apibrėžti kariuomenės demokratinės kontrolės problemas, ypatingai atkreipiant dėmesį į formalių subjektų veiklą šiame procese, t.y. vykdomųjų, įstatymų leidimo ir teisminių organų– valstybės vadovą, Vyriausybę, krašto apsaugos ministrą, parlamentą ir jo komitetą, teisminius organus, taip pat nepriklausomus organus (institucinis aspektas). Taip pat, dėmesys koncentruojamas į karinių tradicijų stoką, kaip kariuomenės demokratinės kontrolės nepakankamai gero veikimo praktikoje prielaidą (socialinis aspektas). Darbo objektas: Lietuvos kariuomenės demokratinės kontrolės turinčios tam tikras bendrus, kartu ir specialius kontrolės požymius tyrimas. Darbe naudoti tyrimo metodai: darbui atlikti naudota teisinių dokumentų, mokslinės literatūros ir informacinių šaltinių sisteminė analizė, dokumentų turinio (content), lyginamosios duomenų analizės, matematinės statistikos, praktinio stebėjimo, analitinis bei apibendrinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Work investigates into: at the begining of work there are given main historical asspects of Lithuanian control of the military. After that there is shown juridical and constitutional institutional of this control. In the last chapter there is noticed different subjects who hand democratic control of the military. The study will conclude with a stock-taking of relevant implementation trends and challenges of democratic control of the military in Lithuania and considered from the perspective of the Lithuanian lessons learned. Purpose of the work: is to define the problem of democratic control of the military, especially the activities of the formal actors concerned in this process, i.e. the executive, legislative and judicial organs – Head of state, Government, Minister of Defence, Parliament and its commitete, judicial organs, respectively other independent organs (institutional aspect). The assiduity concentrated to the lack of military traditions as the assumption of undersell good democratic control of the military effect in practice. The objects of this research: is Lithuanian democratic control of the military with certain general, but specific control characteristics. Research methods used in the work: system analysis of relevant legal documents, scientific literature and information sources, document content analysis, comparative data analysis, mathematical statistics, practical observation as well as the analytical and the generalizing methods. The Lithuanian... [to full text]

Nepriklausomybės kovų laikotarpiu savos kariuomenės kūrimas neturėjo reikiamo populiarumo visuomenės akyse, savanorių pagrindu organizuota Lietuvos kariuomenė sunkiai galėjo apginti valstybės sienas ir įtvirtinti valstybingumą. Nemaža dalis pašauktų vyrų karo tarnybon stojo nenoriai, slapstėsi, bėgo į užsienį. Lietuvos kariuomenę palikdavo mažiausiai kas penktas-šeštas mobilizuotas ar pašauktas vyras. Bendras Lietuvos kariuomenės dezertyrų skaičius 1919-1920 m. viršijo 20 000. Didelis pabėgimų iš karo tarnybos karių skaičius buvo sąlygotas, tiek išorinių, tiek vidinių aplinkybių – išorės priešų grėsmė, karių paruošimo ir aprūpinimo klausimas, tautinių kadrų trūkumas, tautinės savivokos problema. Įgimtas neigimas valdžios ir antimilitarizmas atsispindėjo ir vykdant mobilizacijas - nemaža dalis pašauktų vyrų karo tarnybon stojo nenoriai, slapstėsi, bėgo į užsienį. Nuo tarnybos bandė išsisukti kas trečias- ketvirtas pašauktas krašto vyras (26-35 %). Daliai Lietuvos gyventojų buvo sunkiai suvokiamas valstybingumo siekis. Nemaža dalis lietuvių tarnavo Lenkijos kariuomenėje - buvo užverbuoti Vokietijos belaisvių stovyklose arba mobilizuoti Lenkijos valdžios. 1920 m. I pusmetį padažnėjo Lenkijos kariuomenės karių perbėgimai į lietuvių pusę. 48% visų Lenkijos kariuomenės perbėgelių lietuvių fronte buvo mobilizuoti iš Suvalkų, Vilniaus ir Gardino apskričių. Nepriklausomybės kovų dezertyravusių karių socialinė priklausomybė buvo pakankamai marga - tai buvo skirtingo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / The founding of own army in the years of Wars of Independence was not considered as a necessity for a society, and the volunteer forces of Lithuanian army was poorly organized and could hardly defend the frontiers of the country and consolidate its autonomy. A great number of men did not want to join the army, so were hiding or running away to foreign countries. Every five – six mobilized or called up men refused to join the Lithuanian army. The number of Lithuanian army deserters in years 1919 – 1920 exeeded 20.000. This fact was determined by both interior and exterior reasons: the threat from external enemies, the army preparation and maintenance problems, the lack of national recruiters, the absence of national and political consciousness. Inherent negation of authority and anti – militarism during mobilization was men's prevalent attitude. Every three – four men (26 - 35%) tried to evade th military service. The great part of lithuanians did not realized the significance and necessity of independence. One part of lithuanian men were recruited in the German prisoner – of – war camps or mobilized by the government of Poland and served in the Polish army. In the first half – year of 1920 the great number of soldiers who had gone over to Lithuanian army was noticed. 48% of all Polish army men who had deserted were mobilized from the districts of Suvalkai, Vilnius and Gardin. Deserters in the War if Independence were of different age, different social status and... [to full text]

Tyrimo tikslas – pateikti apibendrintą Lietuvos kariuomenės įvaizdžio formavimo modelį išnagrinėjus organizacijos įvaizdžio formavimo teorinę medžiagą ir atlikus Šiaulių miesto gyventojų bei Lietuvos kariuomenės karių/civilių darbuotojų anketinę apklausą. Baigiamajame darbe išnagrinėta organizacijos įvaizdžio sąvoka, aptarti pagrindiniai įvaizdžio formavimo elementai. Taip pat pateikti užsienio ir Lietuvos autorių sudaryti modeliai susiję su organizacijos įvaizdžio kūrimu bei pateikiamas sudarytas apibendrintas Lietuvos kariuomenės įvaizdžio valdymo modelis. Patvirtinama hipotezė, kad Lietuvos kariuomenė vis dar formuoja teigiamą ir šiuolaikišką įvaizdį. / Work aim – to create the general Lithuanian Armed Forces image formation model after analyzing the organization’s image formation theoretical material and performing the questioner research with Siauliai city citizens and Lithuanian Armed Forces soldiers and civilian workers. Final work analyzes the organization’s image concept, and discusses the main image formation elements. Also presented foreign and Lithuanian authors models that are related to image creation and presented a designed general Lithuanian Armed Forces image formation model. The hypothesis is proved that Lithuanian Armed Forces is still forming a positive and modern image.

Postmodernusis XXI amžius yra lydimas visuomenės transformacijų, apimančių naujas socialines, ekonomines, politines ir kt. konfliktines situacijas ir grėsmes, besikėsinančias į kiekvienos valstybės (visuomenės, atskiro individo) saugumą ir stabilumą. Nacionalinio saugumo objektai bei subjektai yra tarpusavyje susiję, o jų pažeidžiamumas stabdo darnią ir visapusišką šalies raidą. Todėl nacionalinio saugumo klausimai ir problemos turi būti traktuojamos ir sprendžiamos holistiškai. Šalies ginkluotosios pajėgos, kurių branduolį sudaro Lietuvos kariuomenė, yra integrali visuomenės dalis, atspindinti visai visuomenei būdingas nuostatas ir vertybes. Profesionalių, visapusiškai išsilavinusių, motyvuotų, turinčių tvirtas pilietines ir patriotines nuostatas karininkų ugdymas yra efektyvus bei veiksmingas nacionalinio saugumo užtikrinimo būdas, nes kovos dėl ekonominių, politinių, teritorinių ir kitų įtakos sferų buvo, yra ir bus nuolatiniai kiekvienos visuomenės palydovai. Nauji postmodernios visuomenės bruožai: nuolatinės transformacijos, globalizacija, informacinių technologijų sklaida ir modernizacija, viršnacionalinių struktūrų įsitvirtinimas formuoja naujus tiek visuomeninio, tiek karinio ugdymo tikslus, formas ir funkcijas, sąlygoja naujus reikalavimus šiuolaikiniam kariui, pvz., tokius kaip identifikacija ne su tautos, valstybės, bet žmonijos gynėjo vaidmeniu. Todėl karininkų ugdymas Lietuvos karo akademijoje yra kompleksinis ir sisteminis procesas – karinių, universitetinių... [toliau žr. visą tekstą] / Postmodern XXI century is conducted by social transformations, involved new social, economical, political and etc. Conflict situations and threats, invading each state (society‘s, separate person) safeness and stability. Objects of national security are interdependent, and their vulnerability brakes harmoniously and versatile national development. Therefore questions and problems about national safeness must be treated and solved holistically. State’s armament, which nucleus is Lithuanian armed forces, is integral unit of society, reflective whole community typical attitudes and valuables. The education of professional, comprehensively educated, motivated, having strict public and patriotic attitudes. Postmodern century involves permanent transformations, globalization, modernization, transnationalisation, new social and military education tasks, shapes and functions and determines new requirements for modern soldier. This new educational tasks have changed the identity of soldier, i.e. his role and identification with the defender of the people became more obvious. Therefore education of officers in Military Academy of Lithuania is complex and systematic process – military, academical studies and commander – leader training adjustment to train professional, social and human value and expertise. The testing of cadets’ consciousness has been provided in General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania. The tasks of this testing were to determine the cadets’... [to full text]

1934 m. antrojoje pusėje įvyko dideli pasikeitimai Lietuvos kariuomenės vadovybėje. Kariuomenės vadu tapęs plk. ltn. Stasys Raštikis ryžtingai ėmėsi reformuoti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kurios iki to laiko buvo gana apleistos ir prastai paruoštos karui. Pagal parengtą ir 1935 m. pradžioje priimtą kariuomenės modernizacijos planą, visas reorganizacijos procesas turėjo užtrukti septynerius metus, o tam numatyta skirti iš viso 175 mln. Lt. Kariuomenės modernizacijos laikotarpiu (1935 – 1940) gana nuosekliai vyko įvairūs pertvarkymai. Tai nebuvo tik karių apginklavimas moderniais ginklais. Šio proceso metu iš pagrindų sutvarkyta kariuomenės teisinė bazė, išleista daug naujų įstatymų, reformuota kariuomenės organizacinė struktūra. Karių mokymas tapo gerokai intensyvesnis, įdiegtos naujos mokymo priemonės ir programos leidusios tobulinti karių žinias. Visose mokyklose nuo pradinių iki aukštųjų pradėtas dėstyti karinis rengimas ir sustiprintas fizinis lavinimas. Didžioji dalis reformoms skirtų lėšų buvo išleistos apginkluojant kariuomenę, todėl sustiprintos praktiškai visos ginklo rūšys. / Great changes occured in the Lithuanian Army headquarters in the second half of the 1934‘s. Assigned as an army commander, Lieutenant Colonel Stasys Rastikis started to reform the army forces which had been abandoned and poorly prepared for the actions of war. According to the army modernization plan designed in 1935, the reorganization was to last up to seven years and the price for the process called for about 175 millions of litas. During the period of modernization (1935 – 1940) the process itself was going quite consecutively. It hasn‘t been only a renewal of armament, for there has been made some serious changes in the basis of law, many laws has been issued, reorganized the structure of the army. The training courses has intensified, methods of training and new programs were designed which increased the knowledge of soldiers.

XX a. 3-iajame dešimtmetyje Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo įgyvendinimui buvo naudojamas Varėnos poligonas, kurio buvo atsisakyta 1931 m. įsteigus Gaižiūnų poligoną. Pastarasis poligonas buvo įkurtas Vyriausiojo štabo viršininko gen. št. plk. P. Kubiliūno ir kariuomenės inspektoriaus plk. O. Urbono pastangomis. Netoli nuo Jonavos miesto steigiamam poligonui reikalingi žemės plotai buvo išperkami iš privačių savininkų pagal specialiai tam parengtus įstatymus, kurių įgyvendinimas buvo vykdomas per visą poligono funkcionavimo laikotarpį. Įkūrus Gaižiūnų poligoną buvo suformuota administracinė įstaiga – poligono komendantūra, užtikrinusi karinės teritorijos tinkamą funkcionavimą ir priežiūrą. Karinių pratybų laikotarpiu, kuris buvo skiriamas gegužės – rugsėjo mėnesiais, poligone veikė jo vadovybė ir štabas, atlikę organizacines pratybų funkcijas. Gaižiūnų poligono įrengimo darbai buvo orientuoti į teritorijos parengimą vadovaujančio personalo darbui ir karių gyvenimo sąlygų sudarymą bei pritaikymą karinių pratybų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, poligono teritorijoje buvo atliekami medžių kirtimo ir žemės drenavimo darbai, susisiekimo infrastruktūros sutvarkymas, buvusių pastatų remontas bei naujų įvairios paskirties pastatų statyba buvo įrenginėjamos šaudyklos. Šie poligono įrengimo darbai buvo atliekami per visą Gaižiūnų poligono funkcionavimo laikotarpį, t. y. iki 1939 m. spalio 31 d., kuomet patvirtinus poligono perleidimą Sovietų Sąjungos kariams, buvo nurodyta poligono... [toliau žr. visą tekstą] / “Gaižiūnai firing range of the first army of the Republic of Lithuania in 1930–1939” Varėna firing range was used to realization of combat training of Lithuanian army in the 3rd decade of XX century. It was refused in 1939 when Gaižiūnai firing range was established. It was founded by chief of staff general colonel P. Kubiliūnas and army inspector colonel O. Urbonas. The necessary territories for near Jonava city founded range were redeemed from private owners by special prepared law implementation of which was filled during whole period of working of firing range. Founding the Gaižiūnai firing range an administrative office – commandant headquarter of firing range vouchsafed the right working and supervision of military territory. In period of military exercises which was named in May – September, command and staff operated in range which performed functions of organizational exercises. Installation work of Gaižiūnai firing range was oriented to preparation of territory for work of managing staff, making of living conditions of soldiers and fitting of military exercises. In this context deforestation, land drainage works, transaction of transport infrastructure, repair of previous buildings and construction of new buildings of various purposes and shooting-ranges were made in the territory of range. The installation work was made during whole period of working of Gaižiūnai range until the 31st of October 1939, when transfer of range to Soviet soldiers was confirmed, it was... [to full text]

Nusikalstamumo, drausmės pažeidimų ir kriminologinės prevencijos teisinis reglamentavimas Lietuvos kariuomenėje tema aktuali, nes karių padaromos veikos sulaukia didelio susidomėjimo visuomenėje. Taip pat ši tema nėra plačiai išnagrinėta. Tyrimo problema - apibendrintos informacijos apie nusikalstamumą ir drausmės pažeidimus Lietuvos kariuomenėje stygius. Tyrimo objektas - socialiniai procesai Lietuvos kariuomenėje bei teisės pažeidimų kontrolė ir reglamentavimas. Tikslas - analizuoti nusikaltimų ir drausmės pažeidimų Lietuvos kariuomenėje procesus ir jų teisinį reglamentavimą bei pateikti siūlymus padėsiančius pagerinti situaciją nusikalstamumo ir drausmės pažeidimų Lietuvos kariuomenėje prevencijos tobulinimo srityje. Magistro baigiamojo darbo uždaviniai: 1) atskleisti Lietuvos kariuomenės veiklos bei nusikalstamumo ir drausmės pažeidimų Lietuvos kariuomenėje teisinio reglamentavimo pobūdį, žvelgiant per istorinio konteksto prizmę; 2) apibūdinti institucijas, tiriančias nusikaltimus ir drausmės pažeidimus Lietuvos kariuomenėje, bei atskleisti jų vaidmenį šiame procese; 3) analizuoti kriminologinę nusikalstamumo ir drausmės pažeidimų charakteristiką Lietuvos kariuomenėje 2009-2011 m. laikotarpiu. / The theme – The Legal Regulation of Criminality, Disciplinary Violations and Criminological Prevention in Lithuanian Military is really relevant due to the public interest for deed acts which are committed by the military personnel. This theme is not examined widely. The problem of this research defines the lack of summarized information about criminality and disciplinary violations in Lithuanian military. Research object – the social processes in Lithuanian military, the control and legal nature of law violations. The aim of this research is to analyze the processes and legal regulation of criminality and disciplinary violations in Lithuanian military and to give some suggestions how to ensure effective prevention tools for these activities. The tasks of Master’s Work are these: 1) to reveal legal regulation of Lithuanian military activity, also criminality and disciplinary violations in the military; thought historical view; 2) to describe institutions, whose are investigating the crimes and disciplinary violations in Lithuanian military and to enclose their role in this process; 3) to analyze the criminological characteristic and disciplinary violations in Lithuanian military during the period of 2009–2011.

Šio magistrinio darbo objektas yra Lietuvos kariuomenės karininko Stasio Zaskevičiaus (1892–1968) refleksija apie 1918 – 1945 m. Lietuvos politinio – visuomeninio gyvenimo įvykius. Šią refleksiją autorius pateikia memorialinėje studijoje „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“, kuri leidžia sužinoti ir analizuoti autoriaus politines pažiūras, požiūrį į svarbius Lietuvai istorinius įvykius. Magistriniame darbe buvo formuluojama tokia tyrimo problema – kuo pasižymi St.Zaskevičiaus memorialinėje studijoje atsispindinčios autoriaus politinės pažiūros ir požiūris į istorinius įvykius. Darbo tikslas – remiantis antruoju ir trečiuoju St. Zaskevičiaus memorialinės studijos „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“ sąsiuviniais, ištirti ir aprašyti St. Zaskevičiaus požiūrį į Lietuvos istorijos įvykius 1918 – 1945 m. Rengiant darbą buvo išsikelti tokie du uždaviniai: 1) įvertinti St.Zaskevičiaus požiūrį į nepriklausomos Lietuvos politinį – visuomeninį gyvenimą 1918 – 1940 m.; 2) išanalizuoti St.Zaskevičiaus požiūrį į Antrojo pasaulinio karo įtaką Lietuvos politiniam ir visuomeniniam gyvenimui; 3) įvertinti St. Zaskevičiaus santykį su dabartine istoriografija; Mokslinis darbo naujumas yra tas, kad tiesiogiai nagrinėtas St. Zaskevičiaus rankraštinis palikimas, t.y. pirminis egodokumento plačiąja prasme tipo šaltinis, kuris dar nebuvo jokiu pavidalu publikuotas, todėl memorialinė studija „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“ niekada nebuvo bent kiek išsamiau analizuota ir vertinta moksline ar istorine... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is a reflection of Lithuanian army officer Stasys Zaskevičius (1892–1968) about political - social life in Lithuania in 1918 – 1945. The author provides a reflection in a memorial study "One year in our nation’s life“, allowing to learn and analyze the author’s political views, views on important historical events. Research problem of this master thesis was formulated in this way – what are characteristics of St.Zaskevičius’ political views and approach to historical events reflected in memorial study. This master thesis is archaeographycal analysis basicly dedicated to St. Zaskevičius manuscript’s exploration. The goal of the work – with reference to the second and third parts of St. Zaskevičius memorial study “One year in our nation’s life”, explore and describe St. Zaskevičius approach to historical events in Lithuania 1918 – 1945. There are two objectives: 1) to evaluate St.Zaskevičius approach of independent Lithuania’s political - social life in 1918 - 1940; 2) to analyze St.Zaskevičius approach of the Second World War impact on the Lithuania’s political and social life; 3) to evaluate St. Zaskevičius views relation with conpemporary historiography.

This study comprises the basic of Heraldy and Military insignia of the Lithuanian Armed Forces and the other signs used in the Military. The first part of the study introduces the evolution of the military insignia used at the interwar time by Lithuanian Military Corps and nowadays modern Military insignia as well. Military Heraldy describes and represents the kind of Military Forces, Military corps, specialization even the country that the Military corps belong to. Also reflects the short details of country’s history and culture. Taking the artistical approach understanding of the Military insignia is related to the fine arts (painting, sculpture and graphics) to art of computer graphics (scanning, installation, composition) and communication (information delivery). Insignia of the Lithuanian Armed Forces are created according the rules of Heraldy and confirmed by the commission of the Lithuanian Heraldy. Second part of the study analyses the cumulate material by the angle of the assumption of art cognition. Creation of the Military insignia requires deep knowledge and of art and good skills in practice. Such as tune-up of metal and colour, detail compositions are highly required. Colours and metals are usually selected regarding the Military inheritance. If the Military corps are named on the name of one of the great duke’s of Lithuania, than the colours and metals are taken from the duke’s family blazon. Third part of the study describes the pedagogical experiment... [to full text]