Fourth decade of 20th century in Europe can be described as a period of crises of democracy and liberalism. Developement of democracy in newly formated national states in East Central Europe was interrupted by the lack of democratic traditions, intelectuals, of their agrarian society and world economic crises of 1929. Democracy was changed by authoritarism and totalitarism in these states. In the context of economic depression and in the wave of political – ideological radicalization European intelectuals tried to find out solution of this problem. The idea of organic, corporate state which had to be synthesis of liberalism and authoritarism, reborned in their minds. At the beginning of 4 decade new generation of Lithuanian catholic intellectuals started to act in Lithuanian political mind. In that period, after the graduation of Western universities they returned to Lithuania. Relaying on modern European political tendencies and theories they made theoretic solutions to find the ways of modernization of Lithuania. Lithuania at that time was ruled under an authoritarian A. Smetona’s regime. So having no possibility to act in practical politics, they firstly made theoretic offers how to modernize Lithuanian culture and public life. This generation grew up in independent Lithuania, and did not feel any sentiments to postwar democratic euphoria. It was reason why their projects on modern state vision were met warmly by regime and was criticized by the liberals and... [to full text]

1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginė spauda vykdė komunikacinę funkciją švietimo srityje, informavo skaitytojus apie visas pedagoginiame pasaulyje vykstančias problemas ir naujienas, stengėsi reaguoti į visus mokyklą, mokytojus ir mokinius liečiančius einamojo momento klausimus. Nagrinėjamo laikotarpio Lietuvos pedagoginė spauda gali būti ir vienas pagrindinių šaltinių, analizuojant ugdymo mokslo brandą Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti pedagoginės minties sklaidą 1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginėje spaudoje. Uždavinai: 1. Aptarti Lietuvos pedagoginės spaudos atsiradimo aplinkybes; 2. Išnagrinėti pagrindines 1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginėje spaudoje gvildentas ugdymo problemas. Metodas istorinis chronologinis – skirtas 1918-1940 metų edukacinės spaudos raidos ir savitumo analizei Bibliografiniai tyrimai leido išsiaiškinti nagrinėjamo laikotarpio pedagoginės raštijos autorius ir jų darbus, susipažinti su jų straipsniais ir nustatyti darbų vertingumą ugdymo mokslui. Nagrinėjamų straipsnių analizė baigiama ieškant bendrybių. Tam buvo naudojamas apibendrinimo metodas. Šiuo darbu nebuvo siekiama aprėpti visų ugdymo mokslo veikėjų ir jų straipsnių, bet pasirinkti ryškiausi atstovai, rašę įvairiais pedagogikos klausimais cituojami tarpukario laikotarpio pedagoginėje spaudoje, taip pat nagrinėjamu laikotarpiu į ugdymo mokslą įnešę kažką naujo. Cituojamais šaltiniais siekiama atskleisti bei išryškinti ugdymo mokslo problematiką ir ją aptarti. Analizuojant minimo laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą] / In 1918-1940 in the field of education the communicative function was being carried by the pedagogical press of Lithuania, readers were informed about the problems and news in pedagogy, in addition, there was a try to react to all the current affairs related to schools, teachers and students. Analysing the maturity of educational science in Lithuania during the consideration period, the pedagogical press of Lithuania may be considered as one of the main sources. The aim of this work is to analize the spread of pedagogical thought in the pedagogical press of Lithuania in the period of 1918-1940. Goals: 1. To discuss the circumstances of the origin of the pedagogical press in Lithuania. 2. To analyse the main educational problems examined in the pedagogical press of Lithuania of 1918-1940. Historical-chronological method was applied to analyse the development and the distinction of the educational press of 1918-1940. Bibliographical researches revealed the authors and their works on pedagogy of the analysed period, to survey their articles, and to assess the worth of their works to educational science. The analysis of articles is concluded by the search of commonalities. For this purpose, the method of generalization was applied. There was no aim to cover all the persona of educational science and their articles, but the most distinct representatives, who wrote on pedagogical topics and were quoted in the pedagogical press of the interwar period, and ones who brought... [to full text]

Darbe analizuojama salonų kultūros raiška tarpukario Kaune, bei šio kultūrinio proceso tęstinumas, laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo pasiekiant mūsų dienas. Tarpukario intelektualų gyvensenos ir kūrybos persipynimai lėmė, jog susiformavo gyvybinga ir intelektuali miesto atmosfera. Šioje kultūrinėje terpėje vykęs inteligentų bendravimas sąlygojo ir salonų kultūros reiškinio atsiradimą. Tyrime remiamasi nuostata, kad kultūra ir visuomenė sudaro vientisą sistemą. Kultūra yra tyrinėjama per išreikštas ir užfiksuotas asmenines patirtis, bendrines viešo elgesio normas, meninius procesus. Todėl tarpukario Kauno salonų kultūra yra laikoma tik esminius klasikinio salono bruožus išlaikiusia, tačiau jau XX amžiaus žmonių bendravimui būdinga tradicija. Salonų kultūra yra nusakoma, kaip savita visuomenės komunikavimo forma bei ideologinį brandumą liudijantis procesas. Salonų apraiškų tąsa atpažįstama ir pasibaigus lietuviškojo tarpukario epochai. Tiek tarpukariu, tiek praradus valstybingumą salonų kultūros apraiškos turtino Kauno miestą, formavo inteligentijos tradicijas ir tapo būtinu visuomeninio gyvenimo atributu. Tai tampa svarbus argumentas salonų kultūrą laikyti paveldėta nematerialiąja Kauno miesto istorijos dalimi. / The aim of these Master theses is to analyze the expression of Salon culture and continuity of this cultural process in interwar Kaunas. Interlaced lifestyle and creativity of interwar intellectuals determined the formation of lively and highbrowed atmosphere in the city. Communication of intellectuals in this cultural environment also determined the rise of Salon culture phenomenon. In this research culture and society compose one entire system and it is explored through expressed and fixed personal experiences, common public conventions, processes of arts. Therefore the culture of interwar Kaunas is considered not just as the one which kept essential classic Salon characteristics, but it is also a typical communication tradition of XX century’s society. The culture of Salons is defined as distinctive social communication form also as attesting process of ideological maturity. The continuance of Salons manifestation is recognized in later periods, after ending of Lithuanian interwar epoch. In interwar period as well as when statehood was lost, the manifestation of Salon culture enriched the city of Kaunas, formed traditions of intellectuals and became essential attribute of social life. This is a very important argument taking into consideration that culture of Salons is non – material part of Kaunas city history.

1918–1940 m. alytiškių laiko leidimo būdai ir pramogos turėjo savų ypatumų. Galima teigti, jog netgi susiklostė savotiškos laisvalaikio leidimo tradicijos. Greta to pramogos ir laisvalaikis šiame tyrime yra specifinis žiūros kampas, per kurį galima naujai pamatyti laikmečio visuomenės kultūrą, gyvenseną, estetinius, meninius ir istorinius procesus. Lokalios kultūros tyrimas padeda išgryninti dar nepastebėtas laikmečio charakteristikas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Alytuje organizuotos pramogos ir laisvalaikis socialiniame miestelėnų gyvenime vien jau per renginius reiškėsi labai įvairiai ir plačiai. Dalis siūlomų pramogų atspindėjo laikmečio politiką – populiarinti visa, kas susiję su tautine lietuvių kultūra. Tiriama tema atskleidė, jog Alytuje trečiojo dešimtmečio pradžioje kultūrinių-pramoginių renginių spektras viešojoje erdvėje didesniąja dalimi apsiribojo vargonininkų ir parapijų chorų veikla. Tai gali byloti, jog gyventojai buvo ganėtinai konservatyvūs, nebuvo masiškų pramogų poreikio. Ketvirtajame dešimtmetyje alytiškių muzikinių pramogų diapazoną praplėtė keletas egzistavusių chorų: „Visuomenės choras”, šaulių rinktinės, Darbo Rūmų Alytaus klubo chorai bei ulonų pulko dūdų orkestras. Žvelgiant į Alytų iš valstybės muzikinio gyvenimo pozicijų, Alytus buvo provincija, kurioje retais atvejais buvo galima pasimėgauti respublikinių chorų repertuaru – užfiksuota vos treji atvejai. Galimas daiktas, jog Alytuje masiškesnio pobūdžio renginiams didele kliūtimi buvo... [toliau žr. visą tekstą] / In 1918-1940. Alytus time authorization methods and systems have their own characteristics. It can be argued that even arose a sort of leisure tradition. In addition to the entertainment and leisure time in this study is specific surveillance angle, through which you can see a new era of public culture, lifestyle, aesthetic, artistic and historical processes. Local culture study helps purify even unnoticed era characteristics. The investigation revealed that in Alytus organized entertainment and leisure in social life, the townsfolk, not least through the events manifested in many different ways and wide. Some attractions offered reflected the era policies - to promote all that is related to the ethnic Lithuanian culture. The survey revealed the theme of the third Alytus early cultural-entertainment spectrum of public space was limited to the higher part of the parish organist and choir activities. This may indicate that the population has been relatively conservative, did not die in large entertainment needs. In the fourth decade of Alytus musical entertainment has broadened the range of a few choirs existed: "Public choir, small teams of Labour's Irkutsk club Uhlans Regiment choirs and brass band. Looking to Alytus from the state of musical attitudes, Alytus was a province which in rare cases it was possible to enjoy the Republican repertoire - recorded just three cases. It is possible that the types of events in Alytus masiškesnio major obstacle was lack of technical... [to full text]

Magistriniame darbe aptariamas tarpukario laikotarpis ir analizuojami tuo laikotarpiu rašyti M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje saugomi laiškai ir rankraščiai. Tai - K. Petrausko laiškai žmonai E. Žalinkevičaitei-Petrauskienei; susirašinėjimas tarp Kipro, jo brolio Miko Petrausko ir Elenos; gerbėjų „meilės laiškai“; amžininkų laiškai Kiprui; susirašinėjimai tarp laikmečio inteligentijos. Kaip pagalbinė medžiaga, leidžianti plačiau atskleisti temos aktualumą buvo pasirinkti ir A. ir P. Galaunių namuose esantys laiškai bei rankraščiai. Laiškai padeda atskleisti to meto žmonių mąstymą, pasaulėžiūrą bei problemas, susijusias su nacionalumo paieškomis, politika, kultūra ir žmonių jausmais. / The paper defines the interwar period, the period letters and manuscripts which are preserved at M. and K. Petrauskai Lithuanian Music Museum. Among them - K. Petrauskas’ letters to his wife E. Žalinkevičaitė-Petrauskienė; correspondence between Kipras, his brother Mikas Petrauskas and Elena; “love letters” from Kipras’ admirers; letters of the contemporaries to Kipras; correspondence between the interwar intelligentsia. The helpful material also includes letters and manuscripts from Galaunė Family Museum, which allows to reveal the topicality of the analyzed subject. The letters help us to explore the subtleties by revealing the people’s mindset, worldview and problems of the era, which are connected with searching for identity, politics, culture and people’s feelings.

Šio magistrinio darbo objektas yra Lietuvos kariuomenės karininko Stasio Zaskevičiaus (1892–1968) refleksija apie 1918 – 1945 m. Lietuvos politinio – visuomeninio gyvenimo įvykius. Šią refleksiją autorius pateikia memorialinėje studijoje „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“, kuri leidžia sužinoti ir analizuoti autoriaus politines pažiūras, požiūrį į svarbius Lietuvai istorinius įvykius. Magistriniame darbe buvo formuluojama tokia tyrimo problema – kuo pasižymi St.Zaskevičiaus memorialinėje studijoje atsispindinčios autoriaus politinės pažiūros ir požiūris į istorinius įvykius. Darbo tikslas – remiantis antruoju ir trečiuoju St. Zaskevičiaus memorialinės studijos „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“ sąsiuviniais, ištirti ir aprašyti St. Zaskevičiaus požiūrį į Lietuvos istorijos įvykius 1918 – 1945 m. Rengiant darbą buvo išsikelti tokie du uždaviniai: 1) įvertinti St.Zaskevičiaus požiūrį į nepriklausomos Lietuvos politinį – visuomeninį gyvenimą 1918 – 1940 m.; 2) išanalizuoti St.Zaskevičiaus požiūrį į Antrojo pasaulinio karo įtaką Lietuvos politiniam ir visuomeniniam gyvenimui; 3) įvertinti St. Zaskevičiaus santykį su dabartine istoriografija; Mokslinis darbo naujumas yra tas, kad tiesiogiai nagrinėtas St. Zaskevičiaus rankraštinis palikimas, t.y. pirminis egodokumento plačiąja prasme tipo šaltinis, kuris dar nebuvo jokiu pavidalu publikuotas, todėl memorialinė studija „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“ niekada nebuvo bent kiek išsamiau analizuota ir vertinta moksline ar istorine... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is a reflection of Lithuanian army officer Stasys Zaskevičius (1892–1968) about political - social life in Lithuania in 1918 – 1945. The author provides a reflection in a memorial study "One year in our nation’s life“, allowing to learn and analyze the author’s political views, views on important historical events. Research problem of this master thesis was formulated in this way – what are characteristics of St.Zaskevičius’ political views and approach to historical events reflected in memorial study. This master thesis is archaeographycal analysis basicly dedicated to St. Zaskevičius manuscript’s exploration. The goal of the work – with reference to the second and third parts of St. Zaskevičius memorial study “One year in our nation’s life”, explore and describe St. Zaskevičius approach to historical events in Lithuania 1918 – 1945. There are two objectives: 1) to evaluate St.Zaskevičius approach of independent Lithuania’s political - social life in 1918 - 1940; 2) to analyze St.Zaskevičius approach of the Second World War impact on the Lithuania’s political and social life; 3) to evaluate St. Zaskevičius views relation with conpemporary historiography.