Darbe analizuojama salonų kultūros raiška tarpukario Kaune, bei šio kultūrinio proceso tęstinumas, laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo pasiekiant mūsų dienas. Tarpukario intelektualų gyvensenos ir kūrybos persipynimai lėmė, jog susiformavo gyvybinga ir intelektuali miesto atmosfera. Šioje kultūrinėje terpėje vykęs inteligentų bendravimas sąlygojo ir salonų kultūros reiškinio atsiradimą. Tyrime remiamasi nuostata, kad kultūra ir visuomenė sudaro vientisą sistemą. Kultūra yra tyrinėjama per išreikštas ir užfiksuotas asmenines patirtis, bendrines viešo elgesio normas, meninius procesus. Todėl tarpukario Kauno salonų kultūra yra laikoma tik esminius klasikinio salono bruožus išlaikiusia, tačiau jau XX amžiaus žmonių bendravimui būdinga tradicija. Salonų kultūra yra nusakoma, kaip savita visuomenės komunikavimo forma bei ideologinį brandumą liudijantis procesas. Salonų apraiškų tąsa atpažįstama ir pasibaigus lietuviškojo tarpukario epochai. Tiek tarpukariu, tiek praradus valstybingumą salonų kultūros apraiškos turtino Kauno miestą, formavo inteligentijos tradicijas ir tapo būtinu visuomeninio gyvenimo atributu. Tai tampa svarbus argumentas salonų kultūrą laikyti paveldėta nematerialiąja Kauno miesto istorijos dalimi. / The aim of these Master theses is to analyze the expression of Salon culture and continuity of this cultural process in interwar Kaunas. Interlaced lifestyle and creativity of interwar intellectuals determined the formation of lively and highbrowed atmosphere in the city. Communication of intellectuals in this cultural environment also determined the rise of Salon culture phenomenon. In this research culture and society compose one entire system and it is explored through expressed and fixed personal experiences, common public conventions, processes of arts. Therefore the culture of interwar Kaunas is considered not just as the one which kept essential classic Salon characteristics, but it is also a typical communication tradition of XX century’s society. The culture of Salons is defined as distinctive social communication form also as attesting process of ideological maturity. The continuance of Salons manifestation is recognized in later periods, after ending of Lithuanian interwar epoch. In interwar period as well as when statehood was lost, the manifestation of Salon culture enriched the city of Kaunas, formed traditions of intellectuals and became essential attribute of social life. This is a very important argument taking into consideration that culture of Salons is non – material part of Kaunas city history.