Aquatic plants are a heterogeneous assemblage of species that, although surviving in similar habitats, have evolved from very different genetic and ecological backgrounds. However, many aquatics share a number of anatomical, morphological, metabolic and reproductive adaptations, which have arisen independently in remarkable similarities (through convergence and parallelisms) in many unrelated groups. Despite their evolutionary uniqueness, aquatic plants are markedly underrepresented in contemporary biosystematic studies. Moreover, the taxonomic evaluation of numerous aquatic plant groups is intricate due to the strong morphological reduction and a high degree of phenotypic plasticity. This thesis focuses on two notoriously challenging aquatic plant groups, Callitriche and Ranunculus sect. Batrachium. The combination of several approaches (genome size estimation, chromosome counting, sequencing of nrDNA ITS and plastid trnT-trnL regions, examination of herbarium collections) was applied in order to improve our knowledge on principal evolutionary processes such as hybridization, polyploidization and cryptic variation and demonstrate their role on the shaping of overall aquatic plant diversity. The distribution of particular species in the Czech Republic was mapped for the first time. For both groups,...

No description available.

Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [toliau žr. visą tekstą] / Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [to full text]

The aim of this study was to investigate biology, taxonomy and phylogenetic relationships of the aphid genus Cryptomyzus distributed in Lithuania. The state of knowledge about the representatives of this genus in the world and in Lithuania is discussed and methods used in faunal, life cycle, morphometric, cytogenetic, molecular and phylologenetic studies are described in the dissertation. Results of the study presented in this work were obtained by analyzing collection stored at the Department of Zoology (Faculty of Natural Sciences, Vilnius University) and field material collected by the author and by investigating life cycles of seven aphid species of the genus Cryptomyzus (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) in Lithuania. Aphids with known peculiarities of biology were used for morphometric, cytogenetic and molecular studies. Performed phylogenetic analysis showed that phylogenetic reconstructions based both on partial DNA sequences of two genes and morphological and biological characters did not contradict with each other. Identification keys to apterous and alate viviparous females, oviparae and males are given in the dissertation together with measurements of various morphs belonging to seven studied species. The dissertation contains Introduction, Review of the literature (3 subchapters), Methods of the study (6 subchapters), Results of the study (8 subchapters), Conclusions, References (83 positions), List... [to full text] / Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [toliau žr. visą tekstą]

Το γένος Bellevalia, (οικογ. Hyacinthaceae), αποτελείται από βολβώδη taxa, τα οποία παρουσιάζουν ιδιαίτερο ταξινομικό και κυτταρολογικό ενδιαφέρον. Στην Ελλάδα, οκτώ taxa του γένους έχουν καταγραφεί μέχρι σήμερα. Τρία από αυτά, η Bellevalia hyacinthoides, η B. brevipedicellata και η B. sitiaca είναι ενδημικά, ενώ τέσσερα, η B. dubia subsp. boissieri, η B. trifoliata, η B. romana και η B. ciliata είναι μεσογειακά στοιχεία. Επιπλέον, η B. edirnensis, γνωστή από την Ευρωπαϊκή Τουρκία ως ένα στενότοπο ενδημικό, βρέθηκε στην περιοχή του Έβρου στα πλαίσια της παρούσας μελέτης, προσθέτοντας ένα ακόμα είδος στην ελληνική χλωρίδα. Εκτός των ανωτέρω ειδών που απαντούν στον Ελλαδικό χώρο, μελετήθηκαν επιπλέον και τρία είδη της ανατολικής Μεσογείου, τα B. nivalis, B. flexuosa και B. longistyla. Πραγματοποιήθηκε ταξινομική μελέτη, χρήση της κλασσικής τεχνικής χρώσης των χρωμοσωμάτων για τον προσδιορισμό του χρωμοσωματικού αριθμού και των επιπέδων πολυπλοειδίας και στατιστική επεξεργασία των κυτταρολογικών δεδομένων, τόσο των taxa που απαντώνται στην Ελλάδα, όσο και ειδών της Ανατολικής Μεσογείου. Παράλληλα, έγινε για πρώτη φορά στο γένος Bellevalia μελέτη του γονιδιώματος με την χρήση Κυτταρογενετικής (χρώση με φθορισμό για τον εντοπισμό πλούσιων σε CG και ΑΤ ζωνώσεων), και Μοριακής Κυτταρογενετικής (in situ υβριδοποίηση φθορισμού –FISH– σε ριβοσωματικά γονίδια), καθώς και προσδιορισμού της ποσότητας του γενετικού υλικού με κυτταρομετρία ροής. Τα αποτελέσματα αυτής της προσπάθειας απαντούν σε σημαντικά ερωτήματα, σχετικά με την ταξινόμηση και φυλογένεση του γένους, τον προσδιορισμό του γενετικού υλικού, την οργάνωση του γονιδιώματος, το είδος και την προέλευση των πολυπλοειδιών, αλλά και την διαφοροποίηση των ειδών. / Bellevalia, an attractive genus of the Hyacinthaceae family, consists of small perennial geophytes interesting from both taxonomical and karyological points of view. In Greece, eight taxa of the genus had been recorded, three of which are endemic, i.e. Bellevalia hyacinthoides, B. brevipedicellata and B. sitiaca, while the remaining four, B. dubia subsp. boissieri, B. trifoliata, B. romana and B. ciliata, are Mediterranean elements. Additionally, B. edirnensis, one of the most localized endemics of European Turkey, was found in the framework of this thesis, adding a new species to the flora of Greece. In the present thesis three East Mediterranean species have been studied: B. nivalis, B. flexuosa and B. longistyla. Τhe above mentioned taxa of the genus were studied from a taxonomical point of view, as well as cytologically, with classical karyological techniques (squash technique) in order to determine chromosome number, ploidy level and karyotype morphology. Moreover, for the Greek taxa cytogenetic (staining with fluorochrome, in order to locate GC- and AT-rich areas) and molecular-cytogenetic techniques (fluorescence in situ hybridization, -FISH- in ribosomal genes). Cytogenetic, molecular cytogenetic studies and the determination of the genome size using flow cytometry are given for the first time for the genus Bellevalia. The results by this first attempt to study Bellevalia taxa, through the implementation of cytogenetic and molecular-cytogenetic techniques and statistical analysis, besides taxonomic and classical karyomorphometric analysis, provides valuable information on the taxonomic relationships among the species, the phylogeny of the genus, the origin of polyploids, as well as on chromosomal identification, genome organization and differentiation.