Magistro darbe tiriama Antazavės dvaro parko želdinių sanitarinė būklė, parko infrastruktūros būklė bei vandens telkinio pakrančių tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas – Antazavės dvaro parkas (Zarasų raj.). Darbo tikslas – Atlikti parko ir jame augančių želdinių taksacinį, rekreacinį bei sanitarinės būklės įvertinimą ir parengti tvarkymo priemonių planą. Darbo metodai – literatūros ir duomenų analizės, aprašomasis. Darbo rezultatai. Šiuo metu parko teritorijoje tarpsta 41 medžių bei 46 krūmų rūšys bei veislės. Iš jų 19 rūšių yra vietinės, o 68 rūšys ir veislės – introdukuotos. Parko teritorijoje inventorizuota 200 sklypų bei 7 medynai. Ne medynuose inventorizuotas 1471 sumedėjęs augalas. Parke vyrauja lapuočiai – jie sudaro 93,4% (1 374 vnt.), tuo tarpu spygliuočiai medžiai bei krūmai sudaro tik 6,6% (97 vnt.). Vidutinis šiuo metu parke augantis medis siekia 17,8 m aukštį ir 34 cm skersmenį. Aukščiausi ir storiausi medžiai parke yra pilkosios tuopos, siekiančios 34 m aukštį ir 134 cm skersmenį. Nustatyta, kad geros sanitarinės būklės augalai parke sudaro didžiausią dalį – 79,4%, vidutiniškai pažeisti – 7,6%, stipriai pažeisti – 10,7%, žuvę – 2,3%. Labiausiai būklės pablogėjimą lemia stiebų medienos puviniai, kamienų žaizdos, defoliacija ir sausos šakos (ypatingai paprastojo uosio želdiniams) bei stelbimas. Žalvės ežero pakrantė yra ribotai tinkama rekreacijai. Dalis pakrantės yra stačiašlaitė, kita dalis – lėkšta, tačiau perteklinio drėgnumo. Pakrantės tinkamumą... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis park condition of Antazavė estate is assessed. State of park flora, infrastructure and lake shore suitability for recreation is analysed. Object – Antazavė estate park (Zarasai dist.). Objective – to assess park condition of Antazavė estate. Evaluate the state of health and dimensions of trees also recreational values. Prepare the plan for reconstruction. Methods – analysis of data and literature, descriptive method. Results – for this moment 41 tree and 46 scrub species and breeds can be found in the park. 68 species and breeds are introduced and 19 species are native. Inventory of 200 plots and 7 tree stands was made. 1471 woody plant was found outside the stands. Park is dominated by broadleaves, they amount for 93,4% (1374) of all wooded plans and conifers make the rest 6,6%. Average tree in the park now reaches 17,8 meters in height and 34 cm in diameter. Highest and thickest trees in the park are Grey poplar reaching 34 meters in height and 134 cm in diameter. It was found that 79,4% of all the wooded plants were healthy, 7,6% moderately damaged, 10,7% severely damaged, 2,3% dead. Mane causes of health problems are stem wounds and rots, defoliation, and dieback of branches (especially for common ash) also competition. Shore of Žalvė lake is moderately suitable for recreation. Part of it is very steep and part is quite flat but to wet. Suitability for recreation is also limited by dens vegetation along the shore. Shape of infrastructure in... [to full text]

Darbo objektu pasirinkta Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose augantys klevo (Acer L.) genties augalai. Darbo tikslas - įvertinti klevo genties augalų įvairovę ir jų būklę Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose. Darbo uždaviniai: ištirti klevų įvairovę pasirinktuose Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose, nustatyti klevo genties augalų būklę pagal morfologinius vertinimo rodiklius, pateikti rekomendacijas apie želdynuose augintinų klevų rūšis ir jų panaudojimą. Tyrimas atliktas 2010 metais, liepos – rugpjūčio mėnesiais. Tyrimo metu buvo sudaromas augančių klevų rūšių sąrašas ir vertinama klevų būklė pagal pasirinktus morfologinius vertinimo rodiklius pagal V. Stravinskienės (2005) parengtą metodiką: stiebo perimetras; Krafto klasė; viršūnės būklė; sausų šakų kiekis; derėjimo laipsnis; lajos forma; vizualiai pastebimi medžių pažeidimai. Tyrimo metu, Šiaulių ir Telšių rajonų želdynuose, pastebėta, kad klevo genties augalų įvairovė nedidelė. Auginami 20 rūšių ir veislių klevai, iš kurių 8 rūšys ir 11 veislių klevai introdukuoti. Iš visų klevų rūšių aptiktų tirtuose želdynuose didžiausiu dažnumu išsiskyrė paprastasis klevas ir uosialapis klevas. Tiriant klevo genties augalų būklę, nustatyta, kad daugiausia buvo 3 Krafto klasės klevų, kurių lajos forma normali. Vidutinis derėjimo laipsnis buvo 0,9 balo, nepaisant to, kad sausų šakų kiekis 82,2 % klevų lajose buvo tik 0–15 %. Mažiausiai pažeisti ir geriausios būklės viršūne pasižymėjo klevai, augantys dvarų parkuose, o labiausiai pažeisti... [toliau žr. visą tekstą] / The work object is chosen the plants of the maple (Acer L.) genus growing in Šiauliai and Telšiai districts green plantations. The aim – to assess condition and diversity of maple genus in the green plantations of Šiauliai and Telšiai districts. The tasks: to explore the variety of maples in choosen green plantations of Šiauliai and Telšiai districts, to determine condition of maple genus by morphological assessment, to present recomendations about species and use of maples grown in the green plantations. The study was conducted in 2010, July – August. During survey was created a list of growing maple species and was evaluated condition of maples by selected morphological evaluation indicators according to V. Stravinskienė (2005) developed a methodology: the stem circumference, Kraft class, condition of top, quantity of dry branches, the degree of fertility, the crown form, visually visible tree damages. During the study it was noted that diversity of maple genus is not big. There are growing 20 species and cultivars of maple genus from which 8 species and 11 cultivars of maples are introducted. Of all maple species in studied green plantations the most usuall plants were Norway maple and boxelder. During the exploration of plants of maple genus it was found that the most were maples of 3 Kraft class, which form of crown are normal. The average degree of fertility was 0,9 points, despite the fact that there was only 0–15 % of dry branches in 82,2 % maple crowns. The least... [to full text]

Magistro darbe nustatyta svetimkraščių medžių medynų būklė ir struktūra Druskininkų miškų urėdijos mškuose. Darbo objektas: Svetimkraščių medžių medynai Druskininkų miškų urėdijos miškuose. Darbo tikslas: Nustatyti svetimkraščių medžių medynų būklę ir struktūrą Druskininkų miškų urėdijos miškuose. Darbo metodai: Tyrimai atlikti Druskininkų miškų urėdijos miškuose 2011 m. rugpjūčio mėnesį pagal monitoringo (stebėsenos) metodiką (UN/ECE, 1994; 1998). Bankso pušies būklės vertinimo duomenys buvo surinkti pagal I-jo miškų monitoringo programos metodiką. Svetimkraščių medžių medynų sanitarinės būklė ir pomiškis vertintas laikinuose bareliuose, kiekviename sklype buvo parinktos 3x50m arba 3x25m juostos, kurios tolygiai išdėstytos sklype. Buvo skaičiuojama Bankso pušies savaiminukų skaičius, taip pat buvo įvertinta medžių sanitarinė būklė. Bankso pušies paplitimas nuo motininio medyno pasaulio šalių atžvilgiu vertintas 20 sklypų. Pasaulio šalių atžvilgiu išorinėse sklypo ribose matavimo juosta atmatuota 20 metrų atkarpa, kurioje 2 m. plotyje suskaičiuota Bankso pušies paplitimas už motininio sklypo ribų. Darbo rezultatai: Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje Bankso pušies medynų plotas per 10 metų sumažėjo 45 %, tūris sumažėjo 33 %, kalninės pušies medynų plotas per 10 metų sumažėjo 79 %, tūris sumažėjo 85 %, europinio maumedžio medynų plotas per 10 metų išliko nepakitęs, tūris padidėjo 35 %, didžiausias prieaugis buvo Nbl augavietėje – 71 m3/ha dešimties metų laikotarpiu... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master thesis the condition and structure of forest stands of foreign trees in the forests of Druskininkai state forest enterprise has been determined. Thesis object: Forest stands of foreign trees in the forests of Druskininkai state forest enterprise. Thesis goal: To establish the condition and structure of forest stands of foreign trees in the forests of Druskininkai state forest enterprise. Thesis methods: Research was performed in the forests of Druskininkai state forest enterprise on August 2011 in accordance with monitoring (observation) methodology (UN/ECE, 1994; 1998). Assessment data on the Banksian pine conditions has been gathered in compliance with the 1st forest monitoring program methodology. Sanitary condition and undergrowth of forest stands of foreign trees was assessed in temporary barrels, in each lot 3x50 or 3x25 meter zones were selected, gradually situated in the lot. The number of the Banksian pine saplings was counted, and the sanitary condition of the trees was assessed likewise. The prevalence of the Banksian pine from ortet forest stand with regard to the countries of the world was assessed by 20 lots. With regard to the countries of the world, in the outer borderlines of the lot the measuring line was measured by a 20 meter section, where within 2 meter span the prevalence of the Banksian pine behind the border of the ortet lot was calculated. Thesis results: In the territory of Druskininkai state forest enterprise the area of the Banksian... [to full text]

Darbo objektas yra lietuvių pasakojamoji tautosakos kūriniai, kuriuose figūruoja medis. Problema - kokie medžiai ir kaip yra vaizduojami lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Tikslas – išsiaiškinti, su kokiais personažais yra susiję įvairūs pasakojamojoje tautosakoje vaizduojami medžiai bei parodyti senųjų tikėjimų bei papročių įtak�� šių medžių traktuotei. Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: 1. Aptarti medžių santykį su mitinėmis esybėmis. 2. Atskleisti medžių ryšį su mirusiaisiais bei laidotuvių apeigomis. 3. Pateikti stebuklingų medžių traktuotę. 4. Aptarti kelmo vaidmenį. 5. Išryškinti medžių funkcijas. Rašant darbą naudotasi kompleksine metodologija. Tokį pasirinkimą lėmė įvairus analizuojamosios medžiagos pobūdis. Daugiausia naudotasi lyginamuoju ir interpretaciniu bei aprašomuoju metodais. Be įvado ir išvadų, darbą sudaro keturios pagrindinės dalys: Medžiai ir mitinės esybės lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Medžiai ir mirusieji lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Stebuklingi medžiai lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Medžio kelams lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Pirmojoje darbo dalyje išskiriami ir aptariami tam tikros rūšies medžių santykiai su konkrečiomis vyriškosios bei moteriškosios prigimties mitinėmis esybėmis. Nurodoma, jog medžiai gali atlikti mediatoriaus funkciją, dažnai mitinės būtybės juose lokalizuojamos. Medžio dalimis gali virsti mitinių esybių dovanoti objektai. Taip pat pažymima, kokie medžiai mitinėms būtybės kelia grėsmę... [toliau žr. visą tekstą] / The work aims at analyzing Lithuanian verbal folklore in which the picture of trees is presented. To reveal the role of trees in Lithuanian verbal folklore by distinguishing the most characteristic features of expression. The purpose is achieved by analyzing the aspects of Lithuanian verbal folklore which reveal the cult of secret trees in the most evident way. The substantial aspects of the work are as follows: 1. The Detachment of Main relationships Formation by myths and trees; 2. the Revelation of the Motives of the exequies and their relationship with trees 3. Show the approach of the trees; 4. Show the role of the stump; 5. To develop the trees functions. The work compound with four main parts: Trees and myths in Lithuanian verbal folklore; Tress and death in Lithuanian verbal folklore; Wonder tress in Lithuanian verbal folklore; Tree’s stump in Lithuanian verbal folklore. In the first part of the work, represents the main sorts of the trees and their relationships with myths. It is seen that trees can help people contact with goods. Usually the tree is the living place of myths. Objects, witch man gets from myths can become the parts of the tree. It is also seen which kinds of trees helps mans to protect them self’s from evil. In the second part of the work, main attention is focused in the relationship of trees and death. In the Lithuanian verbal folklore is text which proves, that after death mans soul finds in the trees. It is shown the sorts of this tree... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti Kauno miesto miesto parkų medžių būklę pagal pagrindinius indikacinius miškų monitoringo rodiklius ir azoto dioksido taršą. Tiriamoji teritorija buvo padalinta į 0,25 km2 ploto kvadratus, kuriuose buvo tiriama apskaitos medžių būklė. 8 Kauno miesto parkuose ištirti 73 apskaitos medžiai. Azoto dioksido koncentracijos šiuose parkuose nustatytos pasyvaus kaupimo metodu. Visuose tirtuose Kauno miesto parkuose apskaitos medžių lajos defoliacijos vidurkiai nedaug skiriasi ir pagal pažeidimo klases patenka į 1 klasę – menkai pažeisti medžiai. Mažiausias lajos defoliacijos vidurkis – Panemunės parke, didžiausias – Dainavos ir Draugystės parkuose. Pagal skiriamas medžių lapijos dechromacijos klases, tirtus Kauno miesto parkus galima skirti į dvi grupes - be žymesnių lapijos spalvos pokyčių (Panemunės parkas ir Vytauto – Ramybės parkas ) ir kur maža dechromacija (Santakos parkas, Nemuno salos parkas, Ąžuolyno parkas, Kalniečių parkas, Dainavos parkas ir Draugystės parkas. Mažiausias medžių lapijos dechromacijos vidurkis – Panemunės parke, didžiausias – Nemuno salos parke. Didžiausia NO2 koncentracija nustatyta Kauno Ąžuolyno parke, mažiausia – Panemunės parke. Kauno miesto parkuose nustatyta azoto dioksido koncentracija neviršijo nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje. / The objective of the study is to measure the quality of trees and NO2 pollution in Kaunas city parks. Area of research was split into squares of 0,25 km2 each, where the trees were analized. Total of 73 trees were analized in 8 parks. Nitro dioxide pollution in the city parks were estimated using the method of passive accumulation. The defoliation of trees in all analized Kaunas city parks were very similar . All the parks trees can be classified as poorly damaged by the tree crown damage class. The highest defoliation mean found in Dainava and Draugystė parks. The lowest defoliation mean – in Panemunė park. By the classification of trees docoloration the analized parks divide into two groups. The Panemunė, Vytautas and Ramybė parks is in insignificant leafage discoloration group. The Santaka, Nemuno sala, Ąžuolynas, Kalniečiai, Dainava ir Draugystė parks is in small leafage discoloration group. The highest concentration of NO2 is identified in Ąžuolynas park, while the lowest – in Panemunė park. The concentration of NO2 in Kaunas city parks didin’t exceed the maximum allowable concentration in living environment.

Medžių tipo duomenų struktūras transformuojantys įrankiai naudojami išspręsti gausybę įvairaus tipo problemų: kompiliatorių, kodo optimizatorių, dokumentacijos ir kodo generavimo įrankių kūrimo ir pan. Bet nei vienas iš šių egzistuojančių įrankių nėra specialiai skirtas abstrakčios sintaksės medžių transformacijoms į nuo kalbos nepriklausomą formą, ar iš jo. Šis magistro darbas aprašo sistemą, kuri pateiktą konkretų abstrakčios sintaksės medį (abstrakčios sintaksės medį, kuris išreiškia realios programavimo kalbos – C#, Java, Ruby ar pan. – programinio kodo struktūrą) transformuoja į nuo kalbos nepriklausomą abstrakčios sintaksės medį, bei atvirkščiai. Taisyklės, aprašančios vieno medžio transformavimą į kitą, yra aprašytos XML formatu paremtuose failuose, kurių struktūra aiški ir paprasta. Sistemą galima naudoti kaip nepriklausomą komponentą arba kaip įrankį trečiųjų šalių programinėje įrangoje. Tiek sistemos pagrindinės bibliotekos, tiek jas naudojantys įrankiai yra parašyti Java programavimo kalba. Sistemos tyrimu siekta įrodyti du dalykus: kad sistema gali teisingai transformuoti pateiktąjį konkretų abstrakčios sintaksės medį į jį atitinkantį bendrinį medį, ir atvirkščiai; ir kad transformavimo vykdymo laikas yra leistinose ribose. Abiejų tikslų buvo pasiekta. Remiantis šiais rezultatais prieita išvados, jog sistema yra tinkamas kandidatas tapti pagrindu trečiųjų šalių įrankiams, atliekantiems programinio kodo migravimą, pertvarkymus (angl. „refactoring“), modelių... [toliau žr. visą tekstą] / Tools for transforming tree-like data structures are used for solving a range of different problems, such as creation of compilers, code optimizers, documentation and code generation tools, etc. But none of these existing tools seem to be specialized in transforming abstract syntax trees to a language-independent format or from it. This master‘s thesis describes a system that takes concrete abstract syntax trees (ASTs that represent the structure of code written in a real programming language, such a C#, Java, Ruby, etc.) and transforms them into language-independent abstract syntax trees, and vice versa. Rules for mapping one AST to the other are defined in XML-based configuration files that have a simple and clear structure. The system can be used as a stand-alone tool or used as component in third party software. Both the system’s core libraries and tools are written in Java. The purpose of the system’s investigation was to prove two things: that the system can correctly transform a given specific AST to an equivalent generic AST, and vise versa; and that the transformation execution time is within an acceptable range. Both goals were met. This led to a conclusion that the system is a suitable candidate for use by third party tools that handle code migration, refactoring, model transformation and other types of similar tasks.

Bakalauro baigiamojo darbo tikslas – sukurti įrankį, generuojantį trimačių medžių modelius. Sukurtas medžių generatorius (įrankis) pritaikytas Lietuvos rinkai. Generuoja Lietuvoje augančių skirtingų rūšių, trimačių medžių modelius, pagal vartotojo įvestus parametrus. Generatorius realizuotas naudojantis 3ds Max programa ir jos sava MAXScript kalba. / The purpose of this bachelor‘s work is creation of a tool, used for generation of three dimentional trees. The created tool is designed for Lithuanian market. It generates models of trees native to Lithuania from the user given information. The tool was made using 3ds Max software and MAXscript scripting language.

Šiame darbe nagrinėjama, kokią reikšmę turi žiedadulkių sklaida meteorologiniams veiksniams. Darbui pasiekti išsikeltas tikslas Darbo tikslas – įvertinti žiedadulkių pernašą ir nustatyti žiedadulkių kiekį ore lemiančius meteorologinius veiksnius. Uždaviniai: remiantis Šiaulių miesto aeropalinologinių ir oro masių trajektorijų duomenimis, išanalizuoti žiedadulkių tolimosios pernašos mechanizmą. Pagal atmosferos modelių rezultatus nustatyti kritulių, oro temperatūros, vėjo greičio, santykinino drėgnumo įtaką žiedadulkių gausai ore. Įvertinti žiedadulkių sklaidą leminačius veiksnius ir išskirti žiedadulkių sklaidos dėsningumus. Atgalinių masių trajektorijų analizė parodė, kad 2004-2013 m. augalų žydėjimo metu vyravo šiaurės vakarinė oro pernaša. Oro masės atslinkdavo iš Europos 1 regiono.Tyriamųjų medžių paplitimas šaiaurės vakarų Europoje turi įtakos žiedadulkių atnešimui prieš ir po barstymo sezono. Žiedadulkių prieš žiedadulkių barstymo sezono buvo daugiausiai iš 1 regiono.Žiedadulkių po žiedadulkių barstymo sezono taip pat buvo daugiausiai iš 1 regiono. Visų tiriamųjų šešių augalų genčių tuopos, pušies, lazdyno, alksnio beržo ir ąžuolo žiedadulkių sezonu 2004 - 2013 metais dažniausiai pūtė vakarų (V) krypties vėjas. 2004 – 2013 laikotarpyje nustatyta, kad mažiausi koreliacijos koeficientai gauti lyginant tarp meteorologinių veiksnių (kritulių, vėjo greičio) ir žiedadulkių koncentracijos. Išsiaiškinta, kad tiriamuoju atveju didžiausi koreliacijos koeficientai gauti tarp... [toliau žr. visą tekstą] / This analysis examines the significance of pollen dissemination for meteorological factors. Things to do to achieve its goals. The goal - to assess pollen transfer and determine the amount of pollen in the air leading to meteorological factors. Objectives: Based on the city of Siauliai aeropalinologinių air mass trajectory data to analyze pollen carryover mechanism. According to the results of atmospheric models to determine rainfall, air temperature, wind speed, relative humidity influence to the abundance of pollen in the air. To evaluate the spread of pollen influencing factors and exclude pollen dispersion patterns. The callback trajectory analysis showed that for 2004-2013. flowering time was dominated by north west air Carryover. Air masses came from the first european region. Study of the prevalence of trees in northwestern Europe has shown that it affects pollen fetch before and after the application season. Pollen before the pollen season has been spreading mainly in Region 1. After spreading pollen pollen season was also the most in Region 1. From all six subjects plants: genus poplar, pine, hazel, alder, birch and oak pollen in season 2004 - 2013 was mostly blowing west (W) direction wind. In 2004 - 2013 period was found that the lowest correlation coefficients was obtained by comparing to meteorological factors (rainfall, wind speed) and the pollen concentration. It has shown that during the event the highest correlation coefficients were obtained between... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamos dvi iki šiol netyrinėtos problemos: 1. Lietuvių kalbos garsų trukmių prognozavimo modelių kūrimas Iki šiol visi darbai, kuriuose yra nagrinėjamos lietuvių kalbos garsų trukmės, yra atlikti kalbininkų, tačiau šie tyrimai yra daugiau aprašomosios statistikos pobūdžio ir apsiriboja pavienių požymių įtakos garso trukmei analize. Šiame darbe, mašininio mokymo algoritmo pagalba, požymių įtaka garsų trukmei yra išmokstama iš duomenų ir užrašoma sprendimo medžio pavidalu. 2. Nuo kalbos nepriklausomų garsų trukmių prognozavimo modelių kūrimo metodas, naudojant didelės apimties daugelio, kalbėtojų automatiškai, anotuotą garsyną. Dėl skirtingų kalbėtojų tarties specifikos ir dėl automatinio anotavimo netikslumų, kuriant garsų trukmės modelius visame pasaulyje yra apsiribojama vieno kalbėtojo ekspertų anotuotais nedidelės apimties garsynais. Darbe pasiūlyti skirtingų kalbėtojų tarties ypatybių normalizavimo ir garsyno duomenų triukšmo atmetimo algoritmai leidžia garsų trukmių modelių kūrimui naudoti didelės apimties, daugelio kalbėtojų automatiškai anotuotus garsynus. Darbo metu atliktas audicinis tyrimas, kurio pagalba parodoma, kad šnekos signalą sudarančių garsų trukmės turi įtakos klausytojų/respondentų suvokiamam šnekos signalo natūralumui; kontekstinės informacijos panaudojimas garsų trukmių prognozavimo uždavinio sprendime yra svarbus faktorius įtakojantis sintezuotos šnekos natūralumą; natūralaus šnekos signalo atžvilgiu, geriausiai vertinamas yra... [toliau žr. visą tekstą] / Two heretofore unanalyzed aspects are addressed in this dissertation: 1. Building a model capable of predicting phone duration of Lithuanian. All existing investigations of phone durations of Lithuanian were performed by linguists. Usually these investigations are the kind of exploratory statistics and are limited to a single factor, affecting phone duration, analysis. Phone duration dependencies on contextual factors were estimated and written in explicit form (decision tree) in this work by means of machine learning method. 2. Construction of language independent method for creating phone duration models using very large, multi-speaker, automatically annotated speech corpus. Most of the researchers worldwide use speech corpus that are: relatively small scale, single speaker, manually annotated or at least validated by experts. Usually the referred reasons are: using multi-speaker speech corpora is inappropriate because different speakers have different pronunciation manners and speak in different speech rate; automatically annotated corpuses lack accuracy. The created method for phone duration modeling enables the use of such corpus. The main components of the created method are: the reduction of noisy data in speech corpus; normalization of speaker specific phone durations by using phone type clustering. The performed listening tests of synthesized speech, showed that: the perceived naturalness is affected by the underlying phones durations; The use of contextual... [to full text]

The aim of this study is to investigate the possibilities of pine natural regeneration in different nature regions in the clear-cuts with main site types. The tasks of this work are: 1. to estimate a potential possibilities of pinewood natural regeneration; 2. to find out the ecological factors, that have a great influence on pine sprouts on the Na (dry not fertile), Nb (dry less than average fertile) and Lb (with excess water and less than average fertile) site types and to set their critical borders; 3. to find out the main economical factors, that promotes pine regeneration (site preparation, seed trees, shelter wood); 4. to prepare the recommendations to promote the pinewood natural regeneration. Recency and originality. This is the first investigations were made in complexly including the most common sites in Lithuania for pinewood (Na, Nb and Lb site types) in the three native regions covering largest part of Lithuania. This enables to make prognoses of pinewood regeneration in those regions on the mentioned site index. For the first time there were defined the sufficiency of the shelter-seed trees for regeneration and their distribution in a clear and step wise cutted areas to ensure the natural regeneration of pine. There were found that 2-3 point yield of pine seeds (under Capper) and on the time and in right way implemented encouragements, ensure natural pine regeneration after clear or step wise cuttings. Following the results, it was suggested to advance the... [to full text]