Šio darbo metu buvo ištirta ir įvertinta buvusių bebrų patvankų vietose ir ant bebrų trobelių susiformavusi augalija, jos pokyčiai laike priklausomai nuo apleistų bebraviečių amžiaus. Taip pat bebrų pievų augalija buvo palyginta su sąlyginai natūralių šlapių pievų augalija. Transformuotų bebrų buveinių fitocenozių tyrimai atlikti 2007 – 2010 metų liepos – rugsėjo mėnesiais palei Sąvalkos upelį (Vilniaus r., Nemenčinės apylinkės, Pailgės km.) esančiose trijose apleistose bebrų ir trijose natūraliose šlapiose pievose, o 21 bebrų trobelės augalija buvo tiriama Vilniaus, Molėtų ir Širvintų rajonuose. Pievose pagal Braun-Blanquet metodiką buvo aprašyti 48 (4 m2 kiekvienas) tiriamieji laukeliai, o ant bebrų trobelių 21 (vid. 10 m2 kiekvienas). Jie leido nustatyti tirtų augimviečių floristinę sudėtį, identifikuoti ir aprašyti augalų bendrijas, nustatyti ekologinius augalų poreikius bei įvertinti apleistų bebrų pievų augalijos pokyčius priklausomai nuo bebraviečių amžiaus. Apleistose bebrų pievose išskirtos 113 induočių augalų rūšių, natūraliose šlapiose pievose – 109, o ant bebrų trobelių 104. Apleistose bebrų pievose formuojasi įvairios augalų bendrijos, tačiau tirtose pievose dažniausios buvo Molinio-Arrhenatheretea elatioris R. Tx. 1937 klasei priklausančios bendrijos. pagal Ellenberg’o skalę vertinti augalų ekologiniai poreikiai apleistose bebravietėse, natūraliose šlapiose pievose ir ant bebrų trobelių iš esmės yra panašūs. Visose tirtose buveinėse vyravo mezofitai. Tačiau yra... [toliau žr. visą tekstą] / The work presents exploration and evaluation of the data on the vegetation which forms on beaver lodges and in abandoned beaver meadows and its alteration in time. Likewise, comparison of the abandoned beaver meadows phytocenoses with the plant communities of naturally flooded meadows is presented. Research on meadows phytocenoses occured in 2007 – 2008, each year explorations were holding from July till August, in Sąvalka stream valleys (East Lithuania). Three abandoned beaver meadows and three naturally flooded meadows were explored. Botanical composition of plants communities was determined using Braun-Blanquet method (Braun-Blanquet, 1964), took 48 squares, each 4 m2, in six meadows and 21 squares on beaver lodges, each 10 m2 , and evaluating all plant species from them. The scale of H. Ellenberg (2001) was used to decide plants species attachment to hydrological regime, soil reaction, and trophical features of abodes. Coefficients of Sörensen and Jaccard (Dombois-Mueller, Ellenberg, 1974) were used to express floristical similarity of communities. In abandoned beaver meadows 109 plant species were identified meanwhile in naturally flooded meadows – 100; 104 plant species were identified on beaver lodges. Various phytocenoses are formed in beaver meadows, however, communities belonging to the Cl. Molinio-Arrhenatheretea elatioris R. Tx. 1937 are the most frequent. In comparison with naturally flooded meadows, phytocenoses of beaver meadows are distinguished by the... [to full text]