Baigiamajame magistro darbe „Vamzdyno nuogulų tyrimas ir apibūdinimas“, apžvelgus mokslinės literatūros šaltinius, apibūdintos ant vamzdžių vidinių sienelių susidarančios nuogulos, kurių sudėtyje vyrauja geležies junginiai. Nagrinėjama, kokią įtaką vandens kokybei turi ant skirtingų medžiagų vamzdžių vidinių sienelių susidariusios nuogulos. Aptariama, kokios dėl nuogulų susidarymo iškyla problemos vandentiekio sistemoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros laboratorijoje buvo atliktas eksperimentas, sumontavus du eksperimentinius stendus. Juos sudarė skirtingų medžiagų (PE, cinkuoto plieno ir seno plieno) vamzdynų sistemos, kuriomis cirkuliavo skirtingos kokybės vanduo. Buvo nustatyta kiekybinė ir kokybinė nuogulų sudėtis. Kiekybinė sudėtis apibūdinta ChDS pokyčiu, esant skirtingai vandens išbuvimo trukmei vamzdyne. Kokybinę sudėtį apibūdina geležies, mangano junginių, amonio jonų, nitritų ir nitratų koncentracijos vandenyje. Tai pat nustatyta vamzdyno nuogulų granuliometrinė sudėtis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrosios geležies koncentracija mažiausia buvo PE, o didžiausia – seno plieno vamzdyno mėginiuose. PE vamzdyne mangano koncentracija didėjo ilgėjant vandens užsistovėjimo trukmei. Amonio jonų, nitritų ir nitratų kiekiai mėginiuose neviršijo higienos normų. PE vamzdynų nuogulų ChDS rodikliai buvo mažiausi abiejuose stenduose. Palyginus eksperimentinių stendų nuogulų mėginių rezultatus, paaiškėjo, kad ChDS reikšmės priklauso nuo vandens... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master‘s Thesis "The research and characterization of pipeline scales" the literature review of scientific sources was described pipeline scales which contains predominantly iron compounds. The impact of water quality on the pipeline scales was investigated. Negative impact of the formation of pipeline scales on water distribution system was analysed. Experimental investigation was carried out in the laboratory scaled equipment at Water Management Department of VGTU. Experimental pipelines consist of different materials (galvanized steel, old steel and polyethylene (PE)) pipe system with circulated different water quality. The quantitative and qualitative composition of the scales was measured. The quantitative composition was described of the change of COD under different water age in to the different pipelines. The qualitative composition was described by iron, manganese compounds, ammonium, nitrite and nitrate concentrations in water. It was also set the particle size content of pipeline scales. Results showed that the lowest iron concentration was in PE pipe samples and the highest in an old steel pipe samples. The concentration of manganese increased with increasing duration of water age in PE pipe. Ammonium ions, nitrite and nitrate levels didn't exceed the requirements of hygiene norm. The lowest COD rates were in PE pipe scales in both laboratory scaled equipments. It was found that COD values depend on the quality of water that circulated in pipeline. It was... [to full text]

This research deals with Panevėžys city on the river Nevėžis water quality from 1994 to 2004 years. There was collect and work up the information. There was determined the water pollution of biogenical (nitrites, nitrates, phosphates) substances and of the organic substances (biochemical usage of oxygen and chemical usage of oxygen). After the statistical calculation there was determined and presented the analysis of statistical data. There was estimated preventive tools for the improvement of ecological situation. According to estimations of pollution by industrial and domestic sewage of Panevėžys on the water quality of Nevėžis river there were presented conclusions and suggestions.

The PhD thesis deals with the characteristics of biogenic substance migration in the Lithuanian riverbank sediments and its impact on the river water quality. Six catchments of rivers with different dominant sediments, located in different hydro-logic areas of Lithuania, were selected as the object of the research. Such object selection allows to apply the results of the work to any catchment of a Lithuanian river. The aim of the thesis is to establish the characteristics of the migration of biogenic substances in sediments, ground and surface waters, taking into considera-tion climatic and geomorphological conditions of the river catchment, in order to evaluate the change in the concentration of biogenic substances in riverbank aeration zone of different sediments as well as its impact on the quality of the river water. Analytical, field investigations and experimental studies as well as mathematical modelling were applied in the work to evaluate the patterns of the change of concentration of biogenic substances in river catchments and riverbank areas. The thesis consists of an introduction, free chapters, general conclusions and lists of references as well as the author’s publications on the topic of the PhD thesis. The introductory chapter presents the problem of the research, the relevance of the paper, the object of research, the aim and goals of the paper are formulated as well as its scientific novelty, approval of work results and thesis statements are pre-sented... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos biogeninių medžiagų migracijos Lietuvos upių pakrančių nuogulose ypatybės ir jų įtaka upių vandens kokybei. Tyrimų objektu pasirinkti šeši skirtingose Lietuvos hidrologinėse srityse esantys tipingų nuogulų upių baseinai. Toks objektų pasirinkimas leidžia darbo rezultatus taikyti bet kuriame Lietuvos upės baseine. Disertacijos tikslas – atsižvelgiant į klimatines bei upės baseino geomorfologines sąlygas nustatyti biogeninių medžiagų migracijos ypatybes nuogulose, gruntiniuose ir paviršiaus vandenyse, siekiant įvertinti biogeninių medžiagų koncentracijų kaitą upių pakrančių skirtingų nuogulų aeracinėse zonose ir jos įtaką upių vandens kokybei. Darbe analitiniais, natūriniais ir eksperimentiniais tyrimais, matematiniu modeliavimu įvertinami biogeninių medžiagų koncentracijų kaitos dėsningumai upių baseinuose ir pakrantėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje suformuluota tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų aprobavimas, ginamieji teiginiai. Įvade pateiktos autoriaus disertacijos tema paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmame skyriuje pateikta mokslinės literatūros biogeninių medžiagų migracijos gamtoje, upės baseino teritorinės struktūros įtakos tyrimų, Lietuvos upių vandens kokybės... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjamos biogeninių medžiagų migracijos Lietuvos upių pakrančių nuogulose ypatybės ir jų įtaka upių vandens kokybei. Tyrimų objektu pasirinkti šeši skirtingose Lietuvos hidrologinėse srityse esantys tipingų nuogulų upių baseinai. Toks objektų pasirinkimas leidžia darbo rezultatus taikyti bet kuriame Lietuvos upės baseine. Disertacijos tikslas – atsižvelgiant į klimatines bei upės baseino geomorfologines sąlygas nustatyti biogeninių medžiagų migracijos ypatybes nuogulose, gruntiniuose ir paviršiaus vandenyse, siekiant įvertinti biogeninių medžiagų koncentracijų kaitą upių pakrančių skirtingų nuogulų aeracinėse zonose ir jos įtaką upių vandens kokybei. Darbe analitiniais, natūriniais ir eksperimentiniais tyrimais, matematiniu modeliavimu įvertinami biogeninių medžiagų koncentracijų kaitos dėsningumai upių baseinuose ir pakrantėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje suformuluota tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų aprobavimas, ginamieji teiginiai. Įvade pateiktos autoriaus disertacijos tema paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmame skyriuje pateikta mokslinės literatūros biogeninių medžiagų migracijos gamtoje, upės baseino teritorinės struktūros įtakos tyrimų, Lietuvos upių vandens kokybės... [toliau žr. visą tekstą] / The PhD thesis deals with the characteristics of biogenic substance migration in the Lithuanian riverbank sediments and its impact on the river water quality. Six catchments of rivers with different dominant sediments, located in different hydro-logic areas of Lithuania, were selected as the object of the research. Such object selection allows to apply the results of the work to any catchment of a Lithuanian river. The aim of the thesis is to establish the characteristics of the migration of biogenic substances in sediments, ground and surface waters, taking into considera-tion climatic and geomorphological conditions of the river catchment, in order to evaluate the change in the concentration of biogenic substances in riverbank aeration zone of different sediments as well as its impact on the quality of the river water. Analytical, field investigations and experimental studies as well as mathematical modelling were applied in the work to evaluate the patterns of the change of concentration of biogenic substances in river catchments and riverbank areas. The thesis consists of an introduction, free chapters, general conclusions and lists of references as well as the author’s publications on the topic of the PhD thesis. The introductory chapter presents the problem of the research, the relevance of the paper, the object of research, the aim and goals of the paper are formulated as well as its scientific novelty, approval of work results and thesis statements are pre-sented... [to full text]

In this study the relationships among the land use and soil types in the entire river basin as well as in the buffer strip on the one hand, and the Lithuanian river water quality physico-chemical parameters on the other hand have been identified. The spatially based Factor analysis has been tested on river hydrochemical data from 108 sites for the period of 1999-2004. The Factor analysis enabled the identification of the main natural and anthropogenic processes (factors) determining water quality during each season of a year. As a result, monitoring stations were grouped into clusters each representing a group of stations mostly affected by a relevant factor. In addition, the suitability of world-wide used diatom-based water status assessment methods to apply under Lithuanian conditions has been assessed. The results of established water quality determining factors and the tested multivariate statistical procedures can be applied in practice when the reasons for water quality impairments are to be investigated or river monitoring network is to be optimized. The results reveal that Wastewater factor is prominent in small rivers downstream larger towns; Agro-geological factor – in northern Lithuania‘s rivers of heavy carbonated soils and intensive agriculture lands as well as in south-eastern Lithuania‘s rivers of more acidic soils; Hardly degradable organics factor – in northern and middle Lithuania‘s rivers of heavy-textured and fertile agricultural soils. The... [to full text] / Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje labai aktualu tinkamai įvertinti vandens telkinių būklę (ypač pagal biologinius kokybės elementus), nustatyti vandens telkinių būklės problemas, jas lemiančius veiksnius bei imtis adekvačių būklės gerinimo priemonių, nes to reikalauja 2000 m. įsigaliojusi ES Bendroji vandens politikos direktyva – pagrindinis vandens sritį reguliuojantis teisinis dokumentas. Šio darbo tikslas - nustatyti žemėnaudos, dirvožemių ir upių vandens fizikinių, cheminių ir biologinių parametrų sąveikos dėsningumus vertinant vandens būklę. Įgyvendinant šį tikslą buvo siekiama sistemiškai įvertinti įvairių veiksnių poveikį Lietuvos upių vandens būklei ir nustatyti jų teritorinius dėsningumus bei įvertinti upių vandens būklės pagal titnagdumblius vertinimo metodų tinkamumą Lietuvos sąlygomis. Šiam tikslui pasiekti naudoti Lietuvos upių valstybinio monitoringo, dirvožemio ir žemės dangos duomenys pasitelkiant faktorinę analizę bei atitinkamus vienmatės statistikos metodus. Rezultatai parodė, kad upių būklę lemiančias priežastis galima patikimai pažinti, kartu vertinant hidrocheminius ir baseinų fizinių charakteristikų, dirvožemių ir žemėnaudos duomenis, jų kompleksiškai tarpusavio ryšių analizei pasitelkus tinkamus daugiamatės ir vienmatės statistikos metodus. Tokia analizė leidžia pažinti ne tik atskirus vandens ekosistemos komponentus, bet ir jų visumą kaip vieną sąveikaujančią sistemą ir priimti kokybiškesnius vandens kokybės valdymo... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe tiriama antropogeninės veiklos įtaka Širvintos upės vandens kokybei. Darbo objektas – Širvintos upė (Vilkaviškio rajone) ir jos baseinas. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti antropogeninės veiklos įtaką Širvintos upės vandens kokybei. Tyrimų metu, nustatyti taršos šaltinius, ir taršos pobūdį Širvintos upės baseine, - taip pat atlikti vandens kokybės stebėjimus. Darbo metodika – taršos šaltiniai ir jos pobūdis Širvintos upės baseine nustatyti analizuojant Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų pateiktą informaciją. Cheminė vandens pavyzdžių analizė atlikta keturis kartus per metus (kartą per sezoną) dešimtyje upės vagos vietų. Vandens kokybė vertinta lyginant gautus cheminės analizės duomenis su DLK vandens telkinyje – priimtuve ir su Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys apsaugos reikalavimais. Darbo rezultatai. Širvintos upės baseino pagrindinis taršos šaltinis – žemės ūkis. Baseine 53 % apima dirbama žemė, laikoma 1742 sąlyginių gyvulių, per metus susidaro apie 20287,2 m3 mėšlo, o visame susidariusiame mėšle vidutiniškai – apie 110,5 t azoto. Tyrimu nustatyta, kad Širvintos upė yra vidutiniškai užteršta. Vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija 2010 – aisiais 6,9 mg l-1, pagal šį rodiklį upės vanduo – labai geros kokybės. Vidutinis pH ir biocheminis deguonies sunaudojimas, tyrimų laikotarpiu, neviršijo nustatytų normatyvų. Didžiausia leistina amonio koncentracija – 0,78 mg l-1... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s work researches the influence of anthropological activity to water quality of Sirvinta‘s river. The object of the work – Sirvinta‘s river (Vilkaviškis district) and it‘s reservoir. The aim of the work – ascertine and evaluate the influence of antropological activity to water quality of Sirvint‘s river; define pollution sources and it‘s attribution in the reservoir of Sirvinta‘s river; fullfil the observation of water quality. The method of the work – pollution sources and it‘s attribotion in the reservoir of Sirvinta‘s river are ascertined according to the proposed informatikon of municipality administration of Vilkaviškis district. The chemical water samples‘ analysis is accomplished four times a year (once a season) in ten channels‘ places of the river. The quality of the water is evaluated comparing attained facts of chemical anglysis with DLK in water mines and With surface of water mines, where the freshwater fish can live and pullulate. The results of the work. The main pollution source of Sirvinta‘s river is agriculture. 53 % involve farmland, 1742 – livestock. Muck pompose about 20287,2 m3 per year and about 110,5 t azote are composed from that muck. According to the research, Sirvinta‘s river is polluted on average. The annual material concentration was 6,9 mg l-1 on average in 2010. According to this index the water of the river is very good quality. Medium pH an biochemical oxygen consumption did not execeed the stints. The biggest permissible... [to full text]

Darbo objektas: Virvyčios upės vandens kokybė. Darbo tikslas: įvertinti pasklidosios taršos, iš ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos poveikį Virvyčios upės vandens kokybei. Darbo uždaviniai: atlikti Virvyčios upės vandens kokybės analizę ties ekologinės gamybos ūkiu ir greta esančiu įprastinės gamybos ūkiu pagal svarbiausius taršos rodiklius; nustatyti sezoninę upės vandens kokybės rodiklių kaitą; palyginti ekologinės ir įprastinės žemės ūkių gamybos poveikį Virvyčios upės vandens kokybei. . Tyrimo metodai: loginis – analitinis, matematinis – statistinis. Vandens ištekliai nuolat atsinaujina, tačiau dėl taršos blogėjanti vandens kokybė riboja vandens naudojimą, kelia grėsmę mūsų sveikatai ir vandens ekosistemų funkcionavimui. Paviršinio vandens kokybė labiausiai priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų savybių ir jų kiekių. Pagrindiniai upių cheminiai vandens teršalai yra organinės medžiagos, azoto ir fosforo junginiai, patenkantys iš pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių. Darbe analizuojama Virvyčios upės vandens kokybė. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Virvyčios upė priklauso vandens telkinių rizikos grupei dėl vagos ištiesinimo ir vandens kokybės, nes yra veikiama pasklidosios žemės ūkio taršos. Žemės ūkio taršą, patenkančią į paviršinius vandenis, yra sunku išmatuoti ir kontroliuoti, nes ji patenka iš šaltinių, plačiai pasklidusių tam tikroje teritorijoje. Darbe siekta nustatyti pasklidosios taršos poveikį... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: Virvyčia river water quality Research aim: assessment of diffuse pollution from organic and conventional agricultural production, the impact on the water quality of the river Virvyčia. Objectives: Perform Virvyčia river water quality analysis on organic farm and an adjacent conventional farms by main pollution indicators; Identify seasonal river water quality parameters change; Compare organic and conventional production on the farm Virvyčia river water quality. Water resources are constantly renewing, but due to the pollution, water quality is declining and limiting the water usage, threatening our health and lives in the aquatic ecosystems. Surface water quality is the most dependent on the pollutants discharged into water bodies, their characteristics and quantities. The main chemical pollutants in river water are organic matter, nitrogen and phosphorus compounds, finding their way from diffuse or point sources of pollution. This article analyzes the water quality of Virvyčia River, which belongs to the Venta River basin. According to the Lithuanian Environmental Protection Agency, Virvyčia river water may be at risk due to channel straightening and water quality, as it is exposed to diffuse agricultural pollution. Agricultural pollution discharged into the surface water is difficult to measure and control, because it comes from sources widely scattered in a certain area. The research was aimed to determine the effects of diffuse pollution influence to... [to full text]