Atsižvelgiant į tai, kad realus visuomenės dalyvavimas Lietuvoje atliekamose poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrose iki šiol mažai nagrinėtas, buvo atlikta Kauno regione vykdytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir visuomenės dalyvavimo jose analizė. Tyrimo metu buvo išanalizuota visi Kauno regione 2005-2009 m. pateikti poveikio aplinkai vertinimo proceso dokumentai, nustatytas visuomenės dalyvavimas juose, taip pat buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti, pasyvaus visuomenės dalyvavimo priežastis. Atlikus Lietuvos Respublikos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų analizę nustatyta, jog Lietuvoje yra sudarytos ES reikalavimus atitinkančios visuomenės dalyvavimo PAV procese sąlygos. Visuomenės dalyvavimo PAV procedūrose aktyvumas yra labai mažas: 2005-2009 m. visuomenė pareiškė savo nuomonę tik dėl 1,9-3,1 % vykdytų projektų atrankų dėl PAV būtinumo procedūrų; PAV programos rengimo procese, kur visuomenė gali daryti didžiausią įtaką visam PAV procesui, motyvuotų pasiūlymų iš viso nebuvo sulaukta; Supažindinimo su PAV ataskaita metu visuomenė nebuvo aktyvi ir motyvuotų pasiūlymų buvo sulaukta tik vienai 2007 m. parengtai ataskaitai dėl žvyro ir smėlio telkinio eksploatacijos. Visuomenės ir kitų PAV proceso dalyvių informavimas apie PAV eigą tik formalus, kadangi skelbimai laikraščiuose dažniausiai yra labai mažo formato, įdėti mažiausiai skaitomuose laikraščio puslapiuose, pateikta informacija ne visuomet informatyvi... [toliau žr. visą tekstą] / In Kaunas region there has been made the analysis about the procedures of estimation of the effect on environment and society’s participation in it concerned with only a few cases of it having been analyzed. In this analysis there has been analyzed all the documents of the process of the effect on environment estimation that were received in 2005-2009 years in Kaunas. In the analysis there is defined the participation of society in this process, and also the testing has been made. It was tried to solve the reasons of passive participation of the society in the process of estimation of the effect on environment. The results of the analysis of Lithuania Republic Statute of Estimation of the effect on environment and the deeds of law have shown that in Lithuania there are all the conditions for the society to participate in this process, and all the conditions are defined by European Union requirements. The activity of the society’s participation in this process is very low: in 2005-2009 years the society expressed its opinion only about 1, 9- 3, 1 % of the selection of the projects that has been carried out in case to solve the necessity of the procedures. In the process of preparation of those procedures, in which the society can make the biggest influence to all the process, there has been received no motivate propositions. In the introduction of this process report to society, it was not active, there was only one motivate proposal to the report of the exploitation of sand... [to full text]

Pasaulio globalizacijos procesas, Lietuvos švietimo integracija į Europos Sąjungos erdvę kelia naujus reikalavimus ir mokyklų vadovams. Šiandien reikalingi aukščiausios kvalifikacijos vadybos specialistai: Kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei vadybinius gebėjimus, galintys daryti įtaką kaitos procesams savo mokyklose. Nesusitariama kokių kompetencijų reikia ir reikės ateityje, kai kalbama apie švietimo įstaigų vadovų gebėjimų ir kompetencijų tobulinimo būdus. Suvokiant mokyklos vadovų atestacijos svarbą gerinant švietimo kokybę kyla probleminiai klausimai: Kokie motyvacijos tipai įtakoja plėsti kompetencijas? Kokias kompetencijas mokyklos vadovai norėtų tobulinti? Ir pats svarbiausias klausimas: Koks ryšys tarp motyvacijos tipų ir kompetencijų, pateiktų mokyklos vadovų atestacijos kriterijuose? Ieškant atsakymo į šiuos klausimus dėmesys krypsta į kompetencijos tobulinimo poreikį, motyvaciją, mokymosi motyvus, kvalifikacijos kėlimą skatinančius veiksnius. Tyrimo problema: Nesutariama kokių vadybinių kompetencijų reikia ir reikės, kai kalbame apie švietimo įstaigų vadovų mokymosi motyvaciją, kompetencijų tobulinimą atestacijos procese. Tyrimo objektas: Mokyklos vadovų motyvacijos ir kompetencijų tobulinimo sąsajos. Tyrimo tikslas: Atskleisti mokyklos vadovų motyvacijos ir kompetencijų tobulinimo sąsajas atestacijos procese. Tyrimo uždaviniai: •Apžvelgti šiuolaikinės mokyklos tobulinimo sampratą, vadybinės kaitos procese... [toliau žr. visą tekstą] / The process of world globalization, integration of the Lithuanian education into the space of the European Union set new requirements for school managers. Today the management specialists of top qualification are necessary today: competent persons, who have necessary knowledge and skills, who are continuously improving their qualification and managing skills, and who are able to influence shift’s processes in their schools. It is not agreed what competences are and will be needed in the future with regard to managers of educational institutions (PPRC, 2007). As the importance of certification of school managers is understood for the improvement of educational quality, the problematic questions arise: what types of motivation affect improvement of qualifications? What competences would the school managers like to improve? And the most important question: what is the connection between the types of motivation and competences provided in the certification criteria of school managers? When the answer to this question is being searched for, the attention is directed to the need for improvement of competences, its motivation, learning motives, and factors, which affect the rise of qualification. Problem of the research: it is not agreed what competences are and will be needed in the future with regard to the learning motivation of the managers of educational institutions, and improvement of competences in the certification process. Object of the research: links of improvement of... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių raidą Lietuvoje 1993–2010 metais. Magistro darbe keliama hipotezė, kad ekologinių ūkių skaičius ir jų plotai 1993–2010 m. patikimai didėja priklausomai nuo paramos. Atsižvelgiant į darbo tikslą ir keliamą hipotezę, darbe siekiama įvykdyti šiuos uždavinius: • ištirti kaip kito ekologinių ūkių skaičius šalies mastu 1993–2010 metais; • įvertinti ekologinių ūkių plotų kitimo tendencijas; • ištirti kaip patikimai didėjo ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių skaičius; • nustatyti kaip kito ekologinių ūkių skaičius apskrityse; • įvertinti ekologinių ūkių plėtrą priklausomai nuo finansinės paramos. Tyrimo metodai: • analizuojant ekologinio ūkininkavimo vystymosi Lietuvoje teorinius pagrindus, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė ir sintezė; • įvertinant ekologinės gamybos ūkių skaičiaus ir jų ploto pokyčius, naudoti statistinių duomenų rinkimo, analizės bei sintezės metodai. Tyrimui atlikti pasirinkti ekologiniai ūkiai ir pereinamojo laikotarpio ūkiai Lietuvos mastu 1993–2010 m.. Darbe naudotos ekologinio ūkininkavimo statistinių duomenų apskaičiavimo formulės (Genienė, 2004), kurių pagalba nustatyta, jog ekologinių ūkių plėtra vyksta nuosekliai didėjančia tvarka, ekologinių ūkių ir pereinamojo laikotarpio ūkių plotai, nors ir mažėjant ekologinių ūkių skaičiui didėja. Vadinasi, ekologinių ūkių bendras ploto dydis nepriklauso nuo jų skaičiaus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study – to analyze the development of organic farming in Lithuania in 1993–2010 and to determine the actual causes of this process. Master's hypothesis is that the number of organic farms and areas significantly increase due to financial support in 1993–2010. Taking in to account the purpose and hypothesis, we meet these challenges: • to investigate the evolution of the number of organic farms nationwide in 1993-2010; • to assess the organic farms size; • to investigate how reliably increased organic farms size and the number of them; • to assess the change of organic farms number by counties; • to evaluate the development of organic farms, depending on the financial support. Research methods: • common scientific methods such as analysis and synthesis of the scientific references and juristically documents were used while analyzing the theoretical reasons of the organic farming’s development; • to evaluate the number of organic farms, their territory and problem – oriented changes, the methods of search for statistical data, analysis and synthesis were practiced. The thesis analyses the number of organic industrial farming’s, their certificated territory and their changes in Lithuania. It also gives the identified and analyzed factors that stimulate organic farming in Lithuania. Also, it presents the influence of national and EU support to the income of organic farmers. After the analysis the conclusion comes that economical support greatly influences the... [to full text]

Up till now ecology and biodiversity of Sarcocystis species in game fauna in Lithuania has been investigated using traditional morphological methods. In the period of 2005-2011, muscle samples of 384 birds and 177 mammals were examined for Sarcocystis sarcocysts. Cysts of Sarcocystis spp. were investigated using light microscopy, transmission electron microscopy and DNA analysis (18S rDNA, 28S rDNA, ITS–1 region). Statistically significant higher Sarcocystis infection prevalence and intensity rates (p< 0.05) were determined in mammals as compared to the birds. Macrocysts were detected only in the mallard, they were identified as S. rileyi and this is the first evidence of S. rileyi infection in Europe. Based on results of cyst wall ultrastructure and DNA analysis four new bird Sarcocystis species were described: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Eight Sarcocystis species were identified in the examined mammals using morphological and DNA analysis: S. miescheriana from wild boar; S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva and S. hofmanni-like from roe deer; S. hjorti, S. hofmanni-like and Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus from red deer; S. hjorti from moose. S. columbae, S. oviformis, S. hjorti and S. silva were found in Lithuania for the first time. Using molecular investigation it was proved that some analyzed Sarcocystis species (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva and S. hofmanni-like) are not rigidly specific to the intermediate host. Sarcocystis... [to full text] / Lietuvoje medžiojamosios faunos Sarcocystis rūšių ekologija ir bioįvairovė iki šiol tirta naudojant tradicinius morfologinius metodus. 2005-2011 metais ieškant Sarcocystis sarkocistų Lietuvos medžiojamoje faunoje analizuoti 384 paukščių ir 177 žinduolių raumenų pavyzdžiai. Sarcocystis cistos tirtos naudojant šviesinės ir elektroninės mikroskopijos metodus bei DNR žymenis (18S rDNR, 28S rDNR, ITS–1 regionas). Lyginant paukščių ir žinduolių sistematines grupes, žinduoliuose nustatyti patikimai (p< 0,05) didesni Sarcocystis infekcijos ekstensyvumo bei intensyvumo rodikliai. Makrocistos aptiktos tik didžiojoje antyje ir buvo priskirtos S. rileyi rūšiai – tai pirmas svarus S. rileyi infekcijos įrodymas Europoje. Remiantis cistų sienelės ultrastruktūros ir DNR tyrimo duomenimis aprašytos keturios naujos mokslui paukščių sarkosporidijų rūšys: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Naudojant morfologinius ir DNR tyrimo metodus tirtuose žinduoliuose identifikuotos aštuonios Sarcocystis rūšys: šernuose S. miescheriana; stirnose S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva, S. hofmanni-like; tauriuosiuose elniuose S. hjorti, S. hofmanni-like, Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus ir briedžiuose S. hjorti. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje aptiktos S. columbae, S. oviformis, S. hjorti, S. silva rūšys. Molekuliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios tirtos Sarcocystis rūšys (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva, S. hofmanni-like) nėra griežtai specifinės tarpiniam... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje medžiojamosios faunos Sarcocystis rūšių ekologija ir bioįvairovė iki šiol tirta naudojant tradicinius morfologinius metodus. 2005-2011 metais ieškant Sarcocystis sarkocistų Lietuvos medžiojamoje faunoje analizuoti 384 paukščių ir 177 žinduolių raumenų pavyzdžiai. Sarcocystis cistos tirtos naudojant šviesinės ir elektroninės mikroskopijos metodus bei DNR žymenis (18S rDNR, 28S rDNR, ITS–1 regionas). Lyginant paukščių ir žinduolių sistematines grupes, žinduoliuose nustatyti patikimai (p< 0,05) didesni Sarcocystis infekcijos ekstensyvumo bei intensyvumo rodikliai. Makrocistos aptiktos tik didžiojoje antyje ir buvo priskirtos S. rileyi rūšiai – tai pirmas svarus S. rileyi infekcijos įrodymas Europoje. Remiantis cistų sienelės ultrastruktūros ir DNR tyrimo duomenimis aprašytos keturios naujos mokslui paukščių sarkosporidijų rūšys: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Naudojant morfologinius ir DNR tyrimo metodus tirtuose žinduoliuose identifikuotos aštuonios Sarcocystis rūšys: šernuose S. miescheriana; stirnose S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva, S. hofmanni-like; tauriuosiuose elniuose S. hjorti, S. hofmanni-like, Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus ir briedžiuose S. hjorti. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje aptiktos S. columbae, S. oviformis, S. hjorti, S. silva rūšys. Molekuliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios tirtos Sarcocystis rūšys (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva, S. hofmanni-like) nėra griežtai specifinės tarpiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Up till now ecology and biodiversity of Sarcocystis species in game fauna in Lithuania has been investigated using traditional morphological methods. In the period of 2005-2011, muscle samples of 384 birds and 177 mammals were examined for Sarcocystis sarcocysts. Cysts of Sarcocystis spp. were investigated using light microscopy, transmission electron microscopy and DNA analysis (18S rDNA, 28S rDNA, ITS–1 region). Statistically significant higher Sarcocystis infection prevalence and intensity rates (p< 0.05) were determined in mammals as compared to the birds. Macrocysts were detected only in the mallard, they were identified as S. rileyi and this is the first evidence of S. rileyi infection in Europe. Based on results of cyst wall ultrastructure and DNA analysis four new bird Sarcocystis species were described: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Eight Sarcocystis species were identified in the examined mammals using morphological and DNA analysis: S. miescheriana from wild boar; S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva and S. hofmanni-like from roe deer; S. hjorti, S. hofmanni-like and Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus from red deer; S. hjorti from moose. S. columbae, S. oviformis, S. hjorti and S. silva were found in Lithuania for the first time. Using molecular investigation it was proved that some analyzed Sarcocystis species (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva and S. hofmanni-like) are not rigidly specific to the intermediate host. Sarcocystis... [to full text]

Vis daugiau epidemiologinių tyrimų atskleidžia neigiamą oro taršos įtaką žmonių sveikatai. Ypač oro taršos neigiamam poveikiui yra jautrūs maži vaikai. Todėl, siekiant nustatyti ryšį tarp oro taršos kietosiomis dalelėmis ir bronchito rizikos, atlikome oro kokybės ir epidemiologinį „atvejis – kontrolė“ tyrimą. Nustatėme, kad vidutinė sezoninė kietųjų dalelių koncentracija dviejuose mikrorajonuose svyravo nuo 20 µg/m3 iki 41 µg/m3, o vidutinė metinė - svyravo nuo 24 µg/m3 iki 33 µg/m3. Didžiausia vidutinė metinė koncentracija 2010 ir 2011 nustatyta Petrašiūnuose. Atliekant „atvejis – kontrolė” nustatėme, kad Petrašiūnuose iki penkerių metų amžiaus vaikų bronchito paplitimas yra didesnis - 69% visų tirtų vaikų, kai Dainavoje – tik 49 % visų tirtų vaikų. Kontroliuojant ryšį iškraipančius veiksnius, nustatėme, kad riziką susirgti bronchitu dididno suaugusiųjų rūkymas ir vitamino D trūkumas. Tyrimo analizė leido padaryti išvadą, kad vaikams, gyvenantiems ir lankantiems darželius Petrašiūnų mikrorajone, rizika susirgti bronchitu buvo 2,9 karto (PI 95 % 1,789 – 4,716) didesnė, nei vaikams, kurie gyveno ir lankė darželius Dainavos mikrorajone. Taip pat nustatyta, kad berniukams rizika susirgti bronchitu yra didesnė, nei mergaitėms. / There are plenty of epidemiological researches reveal that, exposure to air pollution is associated with numerous effects on human health. The association of PM 10 with the prevalence of bronchitis among till 5 years old children was examined in a cross-sectional study. We found out that, average seasonal pm 10 concentration varied from 20 µg/m3 till 41 µg/m3. And average pm 10 concentration and counted in every year varied from 24 µg/m3 till 33 µg/m3. The highest average yearly pm 10 concentration was determined in Petrašiūnai 2010 and 2011 years. Also we found out that, the prevalence of bronchitis between 5 years old children was higher in Petrašiūnai (69%). The prevalence of bronchitis in Dainava was 49 %. Controlling the factors perverting connection we found out that, smoking and indoor smoking also deficiency of D vitamin have the tendency to increase the risk of bronchitis. In conclusion, we found that, children who lived and used to go to kindergartens in Petrašiūnai the risk of the bronchitis was 2,9 (PI 95 % 1,789 – 4,716).

Šis tiriamasis darbas buvo atliekamas norint ištirti vario ir kadmio keliamą poveikį vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.) morfologiniams ir fiziologiniams rodikliams bei nustatyti Cu ir Cd bioakumuliaciją šiuose augaluose. Sunkieji metalai veikė augalus pavieniui ir sąveikaudami mišinyje. Tiriami augalai buvo 5 dienas auginami mitybinėje terpėje su skirtingomis vario ir kadmio koncentracijomis (Cu ir Cd pavieniui: 0,1 mg/l, 1 mg/l, 5 mg/l, 10 mg/l ir 100 mg/l bei šių sunkiųjų metalų mišinys: 0,1 mg Cu/l+0,1 mg Cd/l, 1 mg Cu/l+1 mg Cd/l, 5 mg Cu/l+5 mg Cd/l, 10 mg Cu/l+10 mg Cd/l ir 100 mg Cu/l+100 mg Cd/l). Buvo nustatinėti šie parametrai: daigelių aukštis, šaknelių ilgis, stiebelių ir šaknelių biomasė, fotosintezės pigmentų kiekis, malono dialdehido kiekis, vario ir kadmio bioakumuliacija vasarinio miežio lapuose ir šaknyse. Tik esant mažiausiai sunkiųjų metalų koncentracijai stiebelių aukščiai ir šaknelių ilgiai yra didesni arba beveik lygūs kontroliniam variantui (p>0,05), tačiau visos kitos vario ir kadmio koncentracijos nuo 1 mg/l statistiškai patikimai (p<0,05) sumažino stiebų ir šaknų augimą. Esant mažiausiai 0,1 mg/l metalų koncentracijai daigų ir šaknų sausoji biomasė buvo (p>0,05) didesnė arba mažesnė nei kontrolės ir sudarė 96 % - 120 % kontrolės lygio. Esant didesnėms sunkiųjų metalų koncentracijoms daigų ir šaknų biomasės sumažėjo (Cd – p>0,05, Cu – p<0,05) ir sudarė 16 % - 90 % kontrolės lygio. Karotinoidų kiekio padidėjimas nustatytas iki 115 % (100 mg Cd/l) –... [toliau žr. visą tekstą] / This study was conducted to investigate the copper and cadmium effects on spring barley (Hordeum vulgare L.) for morphological and physiological parameters and to determine bioaccumulation of Cu and Cd in these plants. Heavy metal effects on plants alone and synergistically in combination. Test plants were grown for 5 days the culture medium containing different concentrations of copper and cadmium (Cd and Cu alone: 0,1 mg/ l, 1 mg/ l, 5 mg/ l, 10 mg/ l and 100 mg/ l, and these heavy metals mixture of 0,1 mg Cu/ l +0,1 mg Cd/ l, 1 mg Cu/ l +1 mg Cd/ l, 5 mg Cu/ l +5 mg Cd/ l, 10 mg Cu / l +10 mg Cd / l and 100 mg Cu/ l +100 mg Cd/ l). The determination of these parameters sprouts height, root length, stem and root biomass, photosynthetic pigments, and a pleasure dialdehyde formed amount of copper and cadmium bioaccumulation of barley leaves and roots. Only at the lowest concentrations of heavy metals in stem height and root length is larger than or nearly equal to the control variant (p>0,05), but all the other copper and cadmium concentration of 1 mg/ l, statistically significant (p<0,05) reduced the stems and root growth. At least 0,1 mg/ l, the concentration of metals in shoot and root dry biomass was (p<0,05) higher or lower than the control was 96% - 120% of control levels. At higher concentrations of heavy metals in shoot and root biomass decreased (Cd - p>0,05, Cu - p<0,05) and accounted for 16% - 90% of control levels. Carotenoid content was determined by 115 % (100... [to full text]

Šio darbo tikslas – nustatyti Kauno miesto transporto keliamo triukšmo lygį seniūnijose, įvertinti individualią ekspoziciją ir ištirti ekspozicijos ryšį su hipertenzijos atvejais. Siekiant nustatyti triukšmo lygį Kauno mieste, 2012 metais atliktas triukšmo matavimo tyrimas bei analizę, taip pat tyrimui naudoti Kauno miesto savivaldybės strateginiam triukšmo žemėlapiui rengti sukaupti triukšmo matavimo duomenys, atlikta jų analizę, siekiant palyginti triukšmo lygio kitimo rezultatus 2006 ir 2012 metais. Triukšmo lygiai Kauno miesto seniūnijose svyravo nuo 55,9 dBA iki 73,8 dBA. Tyliausias mikrorajonas – Panemunė, čia vidutinis triukšmo lygis siekia tik 61,6 dBA. Triukšmingiausias mikrorajonas – Eiguliai, kur triukšmo lygis siekia 70,8 dBA. Dainavos mikrorajone užfiksuotas toks pat triukšmo lygis, koks buvo išmatuotas 2006 metais rengiant strateginį triukšmo žemėlapį – 70 dBA. Koreliacinis ryšys tarp 2006 metais išmatuoto ir sumodeliuoto transporto triukšmo lygio Kauno mieste yra – 0,5159. Modeliavimo paklaida triukšmo taršai (dBA) buvo 4,2. Ryšiui tarp gyvenamosios vietovės, transporto keliamo triukšmo ir hipertenzijos paplitimo, nustatyti atliktas epidemiologinis atvejis – kontrolė tyrimas, kuris apima visą miesto teritoriją. Tyrime dalyvavo 3189 moterys, kurių amžius buvo nuo 18 iki 45 metų, iš kurių atvejų grupę sudarė 433 moterys , kurių arterinis kraujospūdis buvo 140/90 mm/Hg ar didesnis, o likusios 2756 moterys – kontrolės grupę, kurioms hipertenzinė liga nenustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this work is to evaluate noise levels in local neighborhoods of Kaunas city, to assess individual exposure and to investigate the connection between Kaunas city traffic noise and arterial hypertension for working age women. To determine the noise level in the city of Kaunas, in 2012 there was made the noise measurement survey and analysis, also for the investigation was used data from strategic noise map of Kaunas City, as well there was made a data analysis to compare changes in noise level results in 2006 and 2012 years. Noise levels in Kaunas city neighborhoods ranged from 55.9 dBA to 73.8 dBA. The quietest place - Panemune, where the average noise level of only 61.6 dBA. Most exposed residential neighborhood - Eiguliai where the noise level to 70.8 dB. In Dainava district there was recorded the same noise level as measured in 2006 in strategic noise map - 70 dBA. Correlation between the measured and modeled traffic noise levels in Kaunas in 2006 year is - 0.5159. Noise pollution modeling error (dBA) was 4,2. To establish the connection between the place of residence, traffic noise and hypertension prevalence was used an epidemiological case - control study which includes the entire territory of the city. The study includes 3,189 women between the ages ranged from 18 to 45 years, case group consisted of 433 women, whose blood pressure was 140/90 mm/Hg or higher, while the remaining 2,756 women - the control group with hypertensive disease have been identified... [to full text]

Aplinkosauginis ir ekologinis ugdymas skatina pažinti aplinką bei suteikia gilesnius pažintinius gamtos mokslų gebėjimus, skatina aplinkai palankaus elgesio motyvaciją, atsakomybę už savo veiksmus. Visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas yra svarbus įgyvendint aplinkos politiką ir siekiant darnaus vystymosi plačiąja prasme, o visuomenės informavimas ir švietimas tampa esmine kaitos ir pilietinės veiklos prielaida. Aukštosios mokyklos yra viena iš sudėtinių švietimo sistemos dalių. Šio darbo tikslas yra ištirti VDU studentų ekologines nuostatas ir nustatyti ekologinio sąmoningumo lygį bei jį sąlygojančius veiksnius. Tikslui pasiekti semestro pradžioje buvo apklausta 447 respondentai, o semestro pabaigoje 552 respondentai. Norint įvertinti kaip kito studentų ekologinis sąmoningumas semestro pradžioje ir pabaigoje buvo naudojamas Vilkoksono ženklų kriterijus. Buvo skaičiuotas vidutinis gausumo rangas, rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 ir (atskirais atvejais p<0,1). Apibendrinus apklausos duomenis, paaiškėjo, kad išklausytas biomedicinos ir fizinių mokslų kursas reikšmingos įtakos studentų aplinkosauginio sąmoningumo lygmens pasirinkimui neturėjo (Z= -1,136, p>0,05). Toki pat duomenys gauti ir analizuojant respondentų domėjimąsi ekologija, aplinkos problemomis (Z=-0,306, p>0,05). Taip pat buvo tiriamas atsakomybės priskyrimas už aplinkos apsaugą. Mažiausiai studentų požiūris kito asmeninio atsakingumo už aplinkos apsaugą, o labiausiai žiniasklaidos... [toliau žr. visą tekstą] / Environmental and ecological education promotes knowledge of the environment and provide a deeper cognitive science skills and promote environmentally friendly behavior motivation, responsibility for their actions. Public environmental awareness is important for realization of environmental policy and sustainable development in the broad sense, and public information and education is a fundamental change and civil activity assumption. High school is one of the constituent parts of the education system. The aim is to explore the ecological VDU students and establish a level of environmental awareness and the factors determining it. In order to achieve a semester at the beginning of 447 respondents were interviewed and at the end of the semester 552 respondents. In order to assess the evolution of students environmental awareness at the beginning and end of the semester was used Wilcoxon criteria. The calculated average abundance rank, is considered statistically significant at p <0.05 and (in some cases, p<0.1). Summarizing the survey data showed that heard in biomedical and physical sciences course material didn‘t impact on students environmental awareness level (Z = -1.136, p>0.05). The same data were obtained and the analysis of respondents interest in ecology and environmental problems (Z =-0.306, p>0.05). It has also been studied in attribution of responsibility for environmental protection. At least student attitudes change students personal responsibility for... [to full text]

Anemofiliniai augalai kasmet žiedadulkes ore paskleidžia netolygiai – įvairiais kiekiais, skirtingomis dienomis ir sudaro nevienodo ilgio žiedadulkių sklaidos sezonus. Anemofilinių augalų žiedadulkių sklaidos ore prognozės kasmet tampa vis svarbesniu reiškiniu visuomenėje, kurioje stebimas intensyvėjantis žiedadulkėse esančių alergenų neigiamas poveikis žmonių sveikatai. / In every year anemophylous plants are distributing pollens unequal in the air – in different amount or different day and are creating various lengths of pollination seasons. Forecasting of anemophylous plants pollination in every year is more and more important subject for society, in which is observing negative influence intensify of pollens allergens for humans’ health.