In Magister work the spreading of macro fauna (Lumbricidae) in agrofitocenosis. Work object: research made in southwest Lithuania, Vilkaviškis region in the intensive agriculture farming in the hard granules ground. Aim of the work: to evaluate by field research southwest Lithuania hard granules soil macro fauna (Lumbricidae) spreading in agrofitocenosis depending on the kinds of growing plants, prior planting and hydrothermical regime. The methods of work: earthworm quantity was made digging 0,5 x 0,5m 2 and 0,25cm deep soil monolities and counting earthworms. By the research established that for earthworm quantity had influence growing plants, and their prior planting and hydrothermical regime. Most useful prior planting were barleys and long year grass. During research years between hydrothermical regime and earthworm number was defined strong and medium correlation relations.

Research report on the dynamics of nitric compounds in different water levels of shallow wells, located in Pypliai, Kaunas District, is given in the thesis. Subject of research – water quality indicators: nitrates (NO3-), nitrites (NO2-) and ammonium (NH3). Aim of research – to define variation of nitrates concentrations in different water levels of shallow wells. Methodology: analysis of scientific literature; chemical water quality analyzes methods: spectral and electrochemical methods; statistical analysis using EXCEL, STATISTICA programs. Results of research: the results of scientific research showed, that nitrates concentrations in deeper levels of shallow wells vary differently; the tendencies of these variations depend on seasons. Seasons make no impact to nitrites and ammonium concentrations in deeper levels of shallow wells. The following statistically relevant water indicators were determined to influence nitrate concentration in shallow well water: oxygen quantity and electrical conductivity. Nitrite concentrations are inversely proportional to oxygen amount. Ammonium concentrations depend on organic compound quantity. Statistically relevant links between nitrites and ammonium were estimated.

Darbo objektas – bulvės, užaugintos chemizuotame ir ekologiniame fonuose Marijampolės apskrityje, Vilkaviškio rajone, Bambinių kaime. Darbo tikslas - Palyginti bulvių veisles, išaugintas chemizuotame(tręštame mineralinėmis trašomis) ir ekologiniame (tręštame organinėmis trąšomis) fonuose derliaus dydį ir juslines savybes. Darbo metodas. Tyrimai buvo atlikti 2006 m. balandžio - rugsėjo mėnesiais. Sėkla buvo apie 20 d. padaiginta šviesioje bei šiltoje patalpoje. Fonas paruoštas lauko bandymams. Įdirbtus laukus pavasarį ekologiniame fone tręšta tik mėšlu, o chemizuotame fone patręšta specialomis subalansuotomis bulvėms skirtomis trąšomis. Stebėtas bulvių vystymasis ir augimas visą vegetaciją. Tyrimai buvo vykdomi lauko bandymų metodu..Baigus vegetacijai, bulvės buvo kasamos ir sveriamos. Nustatyta 1 bulvių kero masė g, bei suskaičiuotas gumbų skaičius vnt. Iškasta kiekvienos veislės po 10 bulvių kerų. Gumbų masė nustatyta svėrimo metodu. 2007m. vasario mėn. visoms bulvių veislėms buvo atlikta juslinė analizė. Ekologiškai ir chemizuotai augintų bulvių gumbai virti vienodomis sąlygomis: kiekviena bulvių veislė atskiruose puoduose, su lupyna, be druskos. Virimo trukmė apie 30 min. Degustacijos metodas aprobuotas ir taikomas LŽI selekcininkų, išvedant veisles. Tyrimo rezultatai parodė, kad tręšiant mineralinėmis trąšomis bulves, derlingiausia buvo ‘Vinetos‘ veislė, o tręšiant tik mėšlu bulves, derlingiausia buvo ‘Vitaros‘, Quartos‘ veislės. Geriausiu skoniu pasižymėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of labour- the potatoes which has been raise up in chemistry and ecology setting in Marijampole District of Vilkaviskis in Bambinys village. The objective of labour- to compare the harvest size and quality of taste of the potatoes breeds which has been raised up in intense and chemistry setting. Method of work-the Research has been done in April-September of 2007. The seed. was germinate about 20 days at light and worm premises. The set was prepared for field experiment. In a spring the cultivate fields has been fertiled ecology set just by dung and in chemistry set just by special fertile which was balanced to potatoes. Has been observe the potatoes evolution and vegetation. The research has been done by the outdoor experiment. At the end of vegetation the potatoes been mined and weight. Was maked the weigth of one potatoes scrub (g) and counted unite of scrubs. From every breed was mined 10 unit of scrubs. The tubers weight determined by the weight method. In February of 2007 to every potatoes strains has been done savour. The tubers which has been raised up in ecology and intense setting been boiled on the same conditions: the each potatoes breed had boiled in separate pots with skin and without salt. The boil duration was about half an hour. The method of savour been created and apllyed by the LZI Selectors to do selections of breeds. The results of experiment showed that when potatoes been raised up intense the mostly harvest been ‘Vinetos’ Strain... [to full text]

Magistro baigiamąjį darbą sudaro 57 puslapiai. Jame yra 8 lentelės, 31 paveikslėliai, 44 literatūros šaltiniai ir 13 priedų. Magistro darbe tiriama antropogeninio poveikio įtaka Vidzgirio botaninio draustinio retiems augalams. Darbo objektas- reti augalai augantys Vidzgirio botaninio draustinio teritorijoje. Darbo tikslas- įvertinti retų augalų dinamiką per pastaruosius metus ir ieškoti priemonių jų išlikimui. Darbo metodai- retų augalų gausumui nustatyti naudojomės Botanikos instituto parengta monitoringo metodika (Parengta Zigmanto Gudžinsko 2001 m. Botanikos institutas, Floros ir geobotanikos laboratorija). Aprašant augavietę kiekvienos rūšies augalų gausumas ir padengimas vertinami balais pagal Braun- Blanquet skalę . Atlikus tyrimus ir įvertinus retų augalų paplitimą nustatyta, kad 7 iš 11 rastų retų augalų auga antropogeninio poveikio zonoje Jų augavietės yra šalia upelio, piliakalnio ir mokomojo tako. Šios vietos yra gausiai lankomos. Reti augalai augantys Vidzgirio botaniniame draustinyje nukenčia nuo intensyvios rekreacijos, kirtimų, šiukšlių. Tyrimų metu nustatyta, kad sumažėjo tamsialapio skiautalūpio individų skaičius. Pagausėjo plačialapės klumpaitės individų skaičius. Rastos naujos retų augalų augavietės. Norint užtikrinti saugomų augalų augaviečių stabilumą, ypač vertinguose miško sklypuose reikia taikyti tokį patį ūkininkavimo režimą, kaip I grupės miškuose, visoje draustinio teritorijoje vengti bet kokių introdukuotų augalų rūšių sodinimo, sureguliuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Final master degree work of University, 57 pages, 31 figures, 8 tables, 36 references, 44 appendix. Master degree work cover the studies of antropogenic effect to the rare plants, which are growing in the botanical conservation area of Vidzgiris. The object of research- rare plants growing in conservation area of Vidzgiris. The aim of research- to evaluate dynamic over the recently years of rare plants and to seek measures for their survival. These methods were used while writing the work: for the identifying superfluity of rare plants the monitoring methods were applied prepared by the Botanical Institute (prepared by Zigmantas Gudžinskas 2001, Botanical Institute, in Flora and Geobotany laboratory). By using descriptive method it was evaluated the superfluity and coating of every sort of plant for populations association using Braun- Blanquet rates scale. After research and evaluating spread of rare plants instituted that 7 of 11 rare plants are growing in the zone of antropogenic effect. They growing places are near the stream, mound and educational path. Rare plants in the botanical conservation area of Vidzgiris are influencing by intensive recreation, deforestation, rubbish. At the time of research estimated that number of Epipactis atrorubens has decreased. Number of Cypripedium calceolus has increase. Were found new places were rare plants can grow. That to secure protected rare plants growing places is need to fit farming mode like in the I group forest... [to full text]

Magistro darbe yra tiriama Kauno rajone, Mitkūnų kaime esančių 5 šachtinių šulinių vandens užterštumas azoto junginiais ir organinėmis medžiagomis. Darbo objektas – šachtinių šulinių vandens kokybės parametrai: nitratai (NO3ˉ ), nitritai (NO2ˉ ), permanganatinė oksidacija (ChDSMn), pH. Darbo tikslas – įvertinti ūkininkavimo įtaką geriamo vandens kokybei ir ryšio tarp sodybos dirbtinių vandens telkinių ir šachtinių šulinių vandens kokybės nustatymas.. Darbo metodai – mokslinės literatūros analizė; cheminės vandens kokybės parametrų kiekybiniai analizės metodai; statistinė analizė, panaudojant EXCEL ir STATISTCA programinius paketus. Darbo rezultatai :atlikus tyrimus nustatyta, kad vanduo užterštas nitratais. Šachtinių šulinių vandens kokybės kitimui būdinga sezoninė tarša. / Subject of research – shallows water quality indicators: nitrate (NO3ֿ), nitrite (NO2ֿ), organic matter (ChDSMn), water pH. Aim of research – to evaluate farming influence of drinking water quality and contact between homestead pond and shallows water quality. Methodology – analysis of scientific literature; chemical water quality analizes methods; statistical analysis using EXCEL, STATISTICA programs. Results of research – the results of scientific research showed, that water is polluted with nitrate. The tendency of water quality variations during seasons was observed.

Magistro darbe tiriama paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių histologinės savybės pramoninės taršos poveikyje. Darbo objektas - paprastoji pušis (Pinus sylvestris L) auganti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Darbo tikslas - įvertinti spyglių histologines savybes priklausomai nuo pramoninės taršos. Darbo metodai - paprastosios pušies spyglių histologinės savybės tirtos mikroskopu. Išmatuoti paprastosios pušies spyglių audiniai: spyglio ilgis, skerspjūvio storis, skerspjūvio plotis, centinio cilindro storis, kutikulos storis, eridermio storis, hipodermos storis, adaksialinės laidžiosios parechimos storis, abaksialinės laidžiosios parencimos storis, adaksialinis mezofilo storis, abaksialinis mezofilo storis. Darbo rezultatai. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spygliai tirti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Mezomorfine spyglių struktūra pasižymėjo pušys augančios arčiausiai AB „Mažeikių nafta“ gamyklos. Kseromorfinė struktūra pasireiškė spygliuose augančiuose AB „Akmenės cementas“ apylinkėse. / In the Science work of Master examined Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles. Subject of research - Scots pine (Pinus sylvestris L.) Goal of the research - To evaluate histology of the needles of Scots pine growing at different distance from a nitrogen fertilizer factory, a cement factory, an oil refinery factory. Methodology - light microscopy of cross sections of the needles (needle thickness, needle width, adaxial mesophyll thickness, abaxial mesophyll thickness, epidermis, hypodermis, cuticle, central cylinder, parenchyma, needle lenght). Research results. Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles were examined near the biggest technogenic polluters (cement factory, oil refinery, nitrogen fertilizer factory) in Lithuania. The most mesomorphic structure of the needles was registered for the pines growing close to the oil refinery and the most xeromorphic structure was characteristic for the pines near the cement factory.

Darbo objektas - dirbtinių telkinių vandens savybės: nitratų (NO3-), nitritų (NO -2) jonų koncentracijos, organinių medžiagų kiekis (ChDS Mn), Karvių, girdytų dirbtinių telkinių vandeniu, pieno savybės: nitratų (NO3-), nitritų (NO -2) jonų koncentracijos. Darbo tikslas – įvertinti dirbtinių telkinių vandens,naudojamo gyvuliams girdyti taršą, ir jo įtaką pieno kokybei. Darbo metodas. Tyrimams pasirinktos centrinėje Lietuvos dalyje, Kauno rajone Poderiškių ir Mitkūnų kaimuose esančiose penkiose sodybose dirbtiniai vandens telkiniai. Vandens ėminiai iš dirbtinių vandens telkinių buvo imami kas mėnesį, nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2006 metų gruodžio mėnesio (imtinai). Ėminiai buvo imami rankiniu būdu. Pieno ėminiai buvo imami iš karvių, kurios buvo girdomos iš tirtų dirbtinių vandens telkinių tuo pačiu metu. Vandens ir pieno cheminės analizės buvo atliekamos LŽŪU Chemijos katedros neorganinės chemijos tyrimų laboratorijoje. Nitratų jonų koncentracija tiriamajame vandenyje buvo nustatoma jonometriniu metodu, nitritų jonu koncentracija - kolorimetriniu metodu, naudojant Griso reagentą. Nitratų ir nitritų koncentracijos piene buvo nustatytos pagal LST 1264 standartą. Atliktų analizių duomenys buvo vertinami pagal LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 48:2001 Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai . Darbo rezultatai. 2006 m. sausio – gruodžio mėnesiais atlikus tyrimus nustatyta, kad nitratų koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work is the properties of water in the artificial basins: concentration of (ChDS Mn), nitrate (NO¯3) and nitrite (NO¯2) ions. The properties of milk milked from the cows watered from artificial water basins: concentration of nitrate (NO¯3) and nitrite (NO¯2) ions. The goal of the work is to evaluate the contamination of water in the artificial water basins used for livestock watering and its effect on milk quality. The method of work. The artificial water basins located in five homesteads located in Poderiškiai and Mitkūnai villages in Kaunas district in the central part of Lithuania were chosen for the research. The water samples from artificial water basins were taken once per month January 2006 through December 2006. The samples were taken manually. The milk samples were taken from cows that at the same time had been watered from the artificial water basins under research. The chemical analysis of water and milk were made at the Inorganic Chemistry Research Laboratory of LUA. The concentration of nitrate ions in the water under research was determined by the ionometric method and the concentration of nitrite ions was determined by the colorimetric method using the Grees reagent. The concentrations of nitrates and nitrites in milk were determined in accordance with LST 1264 standard. The results of the analysis made were evaluated in accordance with the Lithuanian Hygiene Norm HN 48:2001 “Hygienic Requirements for Raw Water Quality Used by People”... [to full text]

Sparti pramonės ir urbanizacijos plėtra iškėlė naujų saugios mitybos problemų nes atsirado pavojus užteršti maisto produktus pramonės ir buities atliekomis bei naujomis cheminėmis medžiagomis. Ypač pavojingi yra sunkieji metalai, chlororganiniai pesticidai ir PCB. Šie teršalai, nors jau nebenaudojami apie 30 metų ir jų visiškai neturi būti, jie vis dar randami, nors ir nedideliais kiekiais mūsų maiste. Jie pasižymi ilgaamžiškumu ir savybe kauptis gyvuosiuose organizmuose,todėl yra pagrindinių mūsų laikų ligų, tokių kaip vėžys, kraujotakos organų ligos, vidaus sekrecijos liaukų ir kitų organų veiklos sutrikimų iniciatoriai. Tikslas - išanalizuoti maisto produktuose aptiktus sunkiuosius metalus ir pesticidus,PCB bei palyginti šiuos duomenis su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. Uždaviniai:  Literatūros apžvalgoje aptarti sunkiųjų metalų, pesticidų ir PCB ypatumus, jų patekimą į maisto produktus.  Apžvelgti maisto produktų užterštumą sunkiaisiais metalais ir pesticidais Lietuvoje ir kitose šalyse.  Nustatyti veiksnius, kurie lemia skirtingos rūšies maisto produktuosų užterštumą.  Apibendrinti literatūrą, nagrinėjančią sunkiųjų metalų ir pesticidų savybes, išanalizuoti sunkiųjų metalų ir pesticidų įtaką žmogaus sveikatai.  Išanalizuoti gautus sunkiųjų metalų tyrimų rezultatus ir juos palyginti su HN- 54: 2003 reglamentuotomis sunkiųjų metalų normomis, bei EB Nr. 1881/2006 reglamentuotomis normomis. Darbo aktualumas. Mityba, suvartojamo maisto... [toliau žr. visą tekstą] / The rapid expansion of industry and urbanization caused the new problems of safe nutrition, because the danger was caused to contaminate the food products with industrial and household waste and new chemical substances. The heavy metals, chlororganic pesticides and PCB are especially dangerous. Although these pollutants have not been used for about 30 years, they are still found in our food. They are characterized by long life and ability to accumulate in the live organisms; therefore they are the initiators of the principal modern diseases, such as cancer, vascular diseases, disorders of inner secretion glands and other organs. The purpose is to analyze the heavy metals, pesticides and PCB encountered in food products, and to compare this data with the legal acts of the Republic of Lithuania and the European Union. Tasks:  To discuss the peculiarities of heavy metals, pesticides and PCB in the survey of literature and their way to the food products.  To determine the factors, which cause the different contamination in food products.  To generalize the literature that analyzes the features of heavy metals and pesticides, and to analyze the influence of heavy metals and pesticides on human health.  To analyze the results received from the tests of heavy metals, and to compare them with the norms stated for the heavy metals in HN – 54: 2003, and with the EU No. 1881/2006 norms. Topicality of the work. The nutrition, assortment of used food and its quality have a big... [to full text]

Didėjant žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Todėl yra labai svarbu išteklius naudoti kuo efektyviau. O kadangi mineraliniai ištekliai yra neatsinaujinantys ištekliai, tai jų efektyvus naudojimas yra ypač svarbus. Šio darbo tikslas ir buvo atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu. Mineraliniai ištekliai bendroje išteklių struktūroje sudarė 32 %. Lietuvoje yra eksploatuojamos 5 mineralinių išteklių rūšys: smėlis bei žvyras, klintis, dolomitas ir molis. Smėlis bei žvyras sudaro pagrindinę eksploatuojamų išteklių dalį - 75, dolomitas – 14 %, klintis – 8 %, molis – 3 %. Visų mineralinių išteklių bendrą balansą sudar����� gavyba 95 %, importas – 5 %, eksportas – 4 %. Mineralinių išteklių bendras bei vietinis sunaudojimas nuo 1996 m. iki 2006 m. kito netolygiai. Didžiausias jų sunaudojimo augimas buvo nuo 2001 m. iki 2006 m., jis išaugo 2 kartais. Mineralinių išteklių ekologinis efektyvumas (EE) 1996 – 2006 m. buvo nepastovus. Tam turėjo įtakos 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, kuri iškraipė 1998 – 2002 m. EE duomenis. Tačiau 2006 m. ekologinis efektyvumas buvo net 46 % didesnis lyginant su 1996 m. Didžiausią įtaką vietiniam mineralinių išteklių sunaudojimui turėjo pastatytų naujų namų skaičius. Tiesioginių užsienio investicijų statybų sektoriui, bendro BVP įtaka mineralinių išteklių naudojimui buvo mažesnė. Mažiausiai šių išteklių vietinį sunaudojimą veikė naudingo ploto tenkančio vienam gyventojui veiksnys bei... [toliau žr. visą tekstą] / Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the non-renewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach. It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone – 8 %, and clay – 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import – 5%, and export – 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption’s growth – twofold incease – was during the period of 2001-2006. It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during 1996-2006. It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in 1996. It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of... [to full text]

Viena svarbiausių daugelio didesnių miestų ekologinių problemų - vis didėjanti oro tarša azoto dioksidu. Pagal taršą azoto oksidais, galima spręsti apie bendrą miesto oro užterštumą, todėl labai svarbu kontroliuoti šio teršalo koncentraciją ore. 2005 - 2007 metais Mažeikių mieste buvo atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas - ištirti azoto dioksido koncentraciją Mažeikių mieste skirtingais sezonais bei aptarti meteorologinių sąlygų įtaką azoto dioksido koncentracijos sklaidai. Azoto dioksido koncentracijai nustatyti buvo naudotas pasyvaus kaupimo metodas. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad didžiausia koncentracija buvo nustatyta 2005 metų vasaros sezono metu (14,2 μg/m3). Tam įtakos turėjo mažas kritulių kiekis, aukšta temperatūra, bei vyravusi vėjo kryptis, nešusi teršalus nuo AB „Mažeikių naftos“. Panašūs rezultatai gauti ir 2006 metų žiemos sezono metu (14,0 μg/m3). Žiemos metu dažnai stebimos didesnės teršalų koncentracijos, kurios išsiskiria iš nuosavų namų šildymo sistemų. Mažiausia koncentracija buvo nustatyta 2007 metų rudens sezono metu (7,2 μg/m3) . Panaši koncentracija nustatyta ir 2007 metų vasarą (7,9 μg/m3). Tai lėmė palankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos: didesnis kritulių kiekis, didesnė santykinė drėgmė. Nagrinėjant meteorologinių sąlygų įtaką azoto dioksido koncentracijos pasiskirstymui, statistiškai reikšmingi ryšiai gauti tarp vidutinio vėjo greičio ir azoto dioksido koncentracijos rudens sezono metu (r = -0,8729; p = 0,0533), kritulių... [toliau žr. visą tekstą] / The most important problem of biggest towns is air pollution of nitric dioxide. By pollution of nitric dioxide we can decide about general towns polltution. In the Mažeikiai town was explore distribution of nitric dioxide concentration. Nitric dioxide concentrations were gauge in the different seasons. We used a passive sampling method and triethanolamine as an absorbent. After analysis we get such rezults: the maximum concentration was fixed in the summer (14,2 μg/m3). It could impact low rainfall, high temperature and dominant wind which pollution drived from AB „Mažeikių nafta“. A similar results were assessed in the winter (2006 year) (14,0 μg/m3). Minimum value was fixed in the autumn (2007 year) (7,2 μg/m3). Similar concentration was fixed in the summer too (7,9 μg/m3). It impacted atmospheric conditions: high humidity. Reliable results were get between wind rate and nitric dioxide concentrations in the autumn season (r = -0,8729; p = 0,0533), precipitation and nitric dioxide concentrations in the spring (r = -0,9983; p = 0,0374) also precipitation and nitric dioxide concentrations in all seasons r = -0,7897; p = 0,0066). But in the neither season was not exceed the quotas of concentration (40 μg/m3).