In Magister work the spreading of macro fauna (Lumbricidae) in agrofitocenosis. Work object: research made in southwest Lithuania, Vilkaviškis region in the intensive agriculture farming in the hard granules ground. Aim of the work: to evaluate by field research southwest Lithuania hard granules soil macro fauna (Lumbricidae) spreading in agrofitocenosis depending on the kinds of growing plants, prior planting and hydrothermical regime. The methods of work: earthworm quantity was made digging 0,5 x 0,5m 2 and 0,25cm deep soil monolities and counting earthworms. By the research established that for earthworm quantity had influence growing plants, and their prior planting and hydrothermical regime. Most useful prior planting were barleys and long year grass. During research years between hydrothermical regime and earthworm number was defined strong and medium correlation relations.

Tiriamojo darbo objektas – ekologinės gamybos ūkių suformuotos agrofitocenozės esančios Šiaulių apskrityje, Joniškio rajone, Beržėnų, Linkaičių, Bertaučių, Žvelgaičių ir Stungių kaimuose. Tyrimo tikslas – įvertinti Vidurio Lietuvos Karbonatingų glėjiškų rudžemių zonos ekologinių ūkių agrofitocenozių segetinės floros kiekį ir dinamiką vegetacijos metu. Tyrimo metodika. Eksperimentiniai tyrimai buvo atliekami 2007 metais natūraliomis lauko sąlygomis Joniškio rajone, dešimtyje agrofitocenozių. Tyrimams agrofitocenozės buvo parinktos atsižvelgiant į vyraujančius toje dirvožeminėje zonoje dirvožemius, ūkio pasėlių struktūrą bei taikomą augalų kaitą. Segetinės floros apskaita buvo atlikta keturiose 0,25 m-2 dydžio stacionariose aikštelėse pavasarį ir rudenį prieš derliaus nuėmimą. Prieš derliaus nuėmimą buvo suskaičiuoti produktyvūs ir neproduktyvūs stiebai esantys 0,25 m-2. Gauti duomenys buvo palyginti su 2007 metais darbo vadovės atliktais ekspediciniais šalies pažangiausių ekologinių ūkių segetinės floros tyrimais. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus didžiausias segetinės floros kiekis pavasarį tiek ir rudenį buvo po mišinių ir žirnių. Mažiausiai segetinės floros pavasarį rasta po vasarinių rugių ir lubinų, o rudenį po žieminių kviečių ir vasarinių miežių priešsėlių. Atlikus segetinės floros apskaitą mėšlu tręštose ir netręštose agrofitocenozėse nustatyta, kad segetinės floros kiekis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of research - organic farms formed agrofitocenosis in the Siauliai district, Joniske region, Berzeniu, Linkaiciu, Bertauciu, Zvelgaiciu and Stungiu villages. The aim of the research - to evaluate the Middle Lithuanian calcaric gleyic cambisol area organic farms agrofitocenosis segetic the amount of flora and vegetation dynamics at the time. Methods of the research. Experimental studies were conducted in 2007 under natural field conditions ten agrofitocenosis Joniske region. Agrofitocenosis studies were chosen in view of the prevailing in the area of soil, agricultural crop structure and crop change. Segetic flora of the accounting was done in four 0.25 m-2 fixed-sized areas in spring and autumn. The results of the research. The biggest variaty of the segetic flora were estimated under the compound and the pea in spring and autumn. The smallest variaty of the segetic flora were estimated under the ray and lupine in spring.

Tyrimų objektas-segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Anglijos agrofitocenozėse ir jų atitikimo gerai agrarinei būklei. Tyrimų tikslas-palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Anglijos ūkio ekologiškų varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pagal parengtą ir toliau tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką. Darbo metodai-ekspedicinių tyrimu metu atlikta segetinės floros apskaita keturiose-penkiose 0,25 m-2 dydžio aikštelėse. Surinkti duomenys apie ekologinių ūkių ūkininkavimo patirtį, bei agrofitocenozių būklę. Remiantis monografiniu ir kameraliniu metodu įvertintas agrofitocenozių atitikimas gerai agrarinei būklei. Darbo rezultatai-įvertinus Lietuvos ir Anglijos ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių segetinę florą nustatyta, kad segetinės floros kiekis mūsų šalies ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių ir Anglijos ekologinio ūkio panašūs: Anglijos žiemkenčių agrofitocenozėse rasti vidutiniškai 76 vnt.m-2, tuo tarpu Lietuvos ekologinių ūkių žieminių javų suformuotose agrofitocenozėse 78 vnt.m-2 ir 67 vnt.m-2 atitinkamai. Pagal tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką, tyrimam pasirinktos agrofitocenozės atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus, nes segetinės floros kiekis neviršija 100 vnt.m-2. / Objectives of the research: compare of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of crops in the organic farms of Lithuania and England, and evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: the research was carried out in the summer time of 2007-2008. The aim of research, to measure and compare weed flora in the organic farms between our country and England. The number of segetic flora which was found in both countries organic farms was similar: 78 unit m-2 and 67 unit m-2 in the organic farms of Lithuania, and 76 unit m-2 in the organic farm of England. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of winter crops of organic farms in Lithuania and England can be considered as complying with, because amount of segetic flora was less than 100 unit m-2.

Darbo tikslas: palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Belgijos ekologiškų ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pasėlių geros agrarinės būklės reikalavimams. Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti Lietuvos ir Belgijos ekologinę gamybą ir jos plėtrą. 2.Įvertinti varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį Belgijos ekologiniuose ūkiuose. 3.Palyginti su Lietuvos ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros duomenimis. 4.Pagal rengiamą „Ekologinės gamybos pasėlių geros agrarinės būklės“ vertinimo metodiką įvertinti Belgijos ir Lietuvos ekologinių ūkių atitikimą geros agrarinės būklės reikalavimams. Darbo objektas: segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Belgijos ekologinės gamybos ūkiuose. Darbo rezultatai: Tyrimo metu buvo atlikta ekologinės gamybos raidos apžvalga Lietuvoje ir Belgijoje bei segetinės floros vertinimas ekologiškai ūkininkaujančių ūkių javų suformuotose agrofitocenozėse. Lietuvoje vyrauja specializuoti javų ūkiai, todėl ir ekologinės gamybos pasėlių struktūroje javai sudaro net 70%, tuo tarpu Belgijos pasėlių struktūroje net 81% sudaro pievos ir ganyklos su prioritetiniais pieno ir mėsos sektoriais. Segetinės floros vertinimas Belgijos ekologinių javų suformuotose agrofitocenozėse parodė didelius skirtumus tarp atskirų šalies ūkių: segetinės floros kiekiai agrofitocenozėse skyrėsi daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives of the research: comparison of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of cereals in the organic farms of Lithuania and Belgium with a view to evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: The research revealed big differences in the amount of segetic flora in cereals of the individual organic farms in Belgium: there was 6 times difference between the average amount of segetic flora in the agrophytocenosis of cereals of the investigated farms. Similar situation was observed during the field investigations in Lithuania in 2007. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of cereals of Belgian organic farms (average amount of segetic flora 135 units/ m-2) can be considered as complying with. However the agrophytocenosis of cereals in Lithuanian organic farms (in particular in the East Lithuanian natural soil condition zone) having the excessive amounts of segetic flora (in average 329 units/m-2) should be considered as problematic in respect of good agrarian condition.

In this master work was researched macrofloras dynamics variation during the period of vegetation in phyto association and in the soil. Research object: the part of research was accomplished in 2003 autumn by prof. hab. dr. V. Žekonienė in her executive stationary tests in Trakų Vokė. Another part was accomplished at the stationary ground in Modžiūnai fields also not far from the Merkis near Čižiūnai, and Lazdijai and Varėna regions in the light granulemetre composition of soil. Research objective: to value by the field researches the pervasion in the agrofitocenoze in the southeast part of Lithuania in the light composition of soil macrofauna, subject to cultured species of plants and hidrotermic mode in the soil fields. Research methods: the number of earthworms was counted by dig 0,5*0,5m2 and 0,3 m deep the monoliths of soil and by counting the earthworms. According to researches the number of worms depended on species of cultured plants, influence of forecrops and hidrotermic coefficient. The best preplants were perennial grass and winter rye. At the time of researches were found strong correlation links between hydrotermic modes and the number of earthworms. Keywords: earthworms, agrofitocenose, the soil fauna.

Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti Lietuvoje ekologiškai ūkininkaujančių ir pagal rengiamą LR ŽŪM konkursą pretenduojančių tapti „Pažangiausias ekologiniais ūkiais“, dirvožemių turtingumą augalams prieinamomis maisto medžiagomis ir susiformavusių agrofitocenozių agrarinę būklę. Tyrimo objektas – Lietuvos skirtingų regionų ekologinės gamybos ūkių, pretenduojančių tapti “ Pažangiausiais ekologiniais ūkiais“ dirvožemiai ir suformuotos agrofitocenozės. Tyrimų metodika. 2007–2009 metais LR ŽŪM organizuoto konkurso metu renkant „Pažangiausius ekologinius ūkius“, iš ekologinių ūkių laukų buvo imami dirvožemio ėminiai ir atlikta agrocheminė dirvožemio analizė, taip pat nustatytas agrofitocenozių dominančių tankis ir segetinės floros kiekis. Dirvožemio pH nustatytas potenciometriniu metodu, judrieji P2O5 ir K2O – Egnerio – Rimo – Domingo (A – L) metodo ištraukoje. Agrofitocenozių įvertinimui pasirinktas ekspedicinių tyrimų analitinis metodas. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus didžiausias judriojo kalio ir judriojo fosforo kiekis rastas Vakarų Lietuvos gamtinėje dirvožeminėje zonoje. Mažiausias kiekis – Baltijos aukštumų gamtinėje dirvožeminėje zonoje. Judriuoju kaliu ir judriuoju fosforu turtingiausi Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskričių ekologinių ūkių dirvožemiai. Humusu turtingiausi Vakarų Lietuvos gamtinės dirvožeminės zonos dirvožemiai Mažiausias ekologinių ūkių agrofitocenozių dominantėse segetinės floros kiekis buvo Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of research – to identify and evaluate the richness of soil in the nutrients suitable for plants and the agrarian state of the formed agrophytocenoses of the ecological farms of Lithuania and the candidates for the status of the Leading ecological farms under the competition organized by the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. The aim of the research. The soils and agrophytocenoses of the ecological farms of different regions of Lithuania seeking to become the Leading ecological farms. Methods of the research. In 2007–2009, during the competition for the name of the Leading ecological farms organized by the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, the soils of the fields of the ecological farms were sampled and undergone the agrochemical soil analysis. There also was determined the density of the agrophytocenoses and the amount of segetal flora. The soil pH was determined using the potentiometric method, the mobile P2O5 and K2O – using the Egner-Riem-Domingo method. The field analytical method was used to evaluate the agrophytocenoses. The results of the research. The tests showed that the area of natural soil of the western Lithuania contained the maximum amount of mobile potassium and mobile phosphorus. The minimum amount was found in the area of natural soil of Baltic Heights. The soils of the ecological farms of Šiauliai, Telšiai and Tauragė regions have the maximum content of mobile potassium and mobile... [to full text]

Siekiant įvertinti supaprastinto žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos įtaką žieminių kviečių agrofitocenozei ir dirvos fizikinėms savybėms atlikti tyrimai 2009-2010 m. ilgalaikiame eksperimente, kuris įrengtas 1988 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje giliau karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje – IDg4-k2 (Endocalc(ar)ic Endohipogleyic Luvicol – LWg-n-ww-cc) FAO, vidutinio sunkumo priemolyje ant smėlingo lengvo priemolio. Lauko eksperimento variantai: 1. Įprastinis arimas 23-25 cm gyliu (IA); 2. Seklusis arimas 12-15 cm gyliu (SA); 3. Gilusis purenimas (kultivavimas strėliniais noragėliais 23-25 cm gyliu) (GP); 4. Seklusis purenimas 12-15 cm gyliu (SP); 5. Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (glifosatu purškiama pagal reikalą) (ND). Nustatyta, kad žemės dirbimo supaprastinimas bei tiesioginė sėja ženkliai padidino trumpaamžių ir daugiamečių piktžolių daigų tankumą žieminių kviečių krūmijimosi tarpsnyje, lyginant su įprastiniu arimu. Taikant ilgalaikę tiesioginę sėją žieminių kviečių agrofitocenozėje krūmijimosi tarpsnyje daugiau išplito bekvapis šunramunis, mažoji strugena, dirvinis garstukas ir trikertė žvaginė, lyginant su kitais žemės dirbimo būdais. Bekvapių šunramunių gausumas žieminių kviečių pieninės brandos tarpsnyje buvo taip pat ženkliai didesnis tiesiogiai javus sėjant į ražienas, negu taikant įprastinį ir supaprastintą žemės dirbimą. Didesnis trumpaamžių piktžolių skaičius rastas kviečių pieninės brandos tarpsnyje giliai ir sekliai... [toliau žr. visą tekstą] / In order to evaluate the effect of reduced tillage and direct seeding on agrophytocenosis of winter wheat and physical properties of soil, tests were carried out. In a long-term experiment conducted in the period between 2009 and 2010, which was installed in 1988 in Experimental Station at Lithuanian University of Agriculture in calcarous and endohypogleyic luvisol – IDg4-k2 (Endocalc(ar)ic Endohipogleyic Luvicol – LWg-n-ww-cc) FAO, in medium loam on sandy light loam. Field experiment options: 1. Routine Plowing depth of 23-25 cm (RP) 2. Shallow Plowing depth of 12-15 cm (SP); 3. Deep Hoeing (cultivation with arrow-type ploughshare, depth of 23-25 cm) (DH); 4. Shallow Hoeing depth of 12-15 cm (SH); 5. Direct Seeding in uncultivated soil (sprayed with glyphosate if necessary) (US). The results show that when compared with conventional tillage, the reduced tillage and direct seeding have significantly increased the density of seedlings of short-lived perennial weeds at the stage of tillering of winter wheat. When compared with other methods of tillage, during long-term direct seeding, at the stage of agrophytocenosis and tillering of winter wheat, the scentless false mayweed, mouse-tail, wild mustard and shepherd's purse were more widespread. Abundance of scentless false mayweed at the stage of lactic ripeness of winter wheat was significantly greater when grains were directly sown in the stubble than using conventional and reduced tillage. A larger number of short-lived... [to full text]

The competition between agricultural crops and weeds constantly occurs in agrophytocenoses. Increasing of crop stand density would result in enhanced competitive ability of spring barley, effective utilization of PAR and UV-B radiation as well as in a decline in weed emergence and in increasing weed death during the growing season. The competitive ability of a crop is affected by different sensitivity of a plant species and adaptivity to intensifying anthropogenic factors. It is foreseen that under simulated climate and environmental conditions (phyto-chamber), increasing intensity of exposure to anthropogenic effects - pH and acids (H2SO4), carbon dioxide ,ozone , UV-B, cadmium, temperatures as well as their complex effect would encourage weed growth (weeds would adapt) at low concentrations and would significantly inhibit weed growth (weeds would not be able to adapt) at increasing concentrations. / Agrofitocenozėse nuolat vyksta žemės ūkio augalų ir piktžolių konkurencija. Todėl didinant pasėlio tankumą dėsningai didėtų vasarinių miežių konkurencingumas, būtų efektyviai panaudojamos fotosintetiškai aktyvios (FAR) ir ultravioletinės (UV-B) spinduliuotės kiekis, mažėtų piktžolių sudygimas bei didėtų jų sunykimas vegetacijos metu. Be to pasėlio konkurencingumą įtakoja ir nevienodas skirtingų augalų rūšių jautrumas bei prisitaikymas prie intensyvėjančių antropogeninių veiksnių. Priklausomai nuo antropogeninio veiksnio stiprumo bei skirtingų veiksnių derinių poveikio piktžolių augimas gali būti skatinamas arba slopinamas.