Tiriamojo darbo objektas – ekologinės gamybos ūkių suformuotos agrofitocenozės esančios Šiaulių apskrityje, Joniškio rajone, Beržėnų, Linkaičių, Bertaučių, Žvelgaičių ir Stungių kaimuose. Tyrimo tikslas – įvertinti Vidurio Lietuvos Karbonatingų glėjiškų rudžemių zonos ekologinių ūkių agrofitocenozių segetinės floros kiekį ir dinamiką vegetacijos metu. Tyrimo metodika. Eksperimentiniai tyrimai buvo atliekami 2007 metais natūraliomis lauko sąlygomis Joniškio rajone, dešimtyje agrofitocenozių. Tyrimams agrofitocenozės buvo parinktos atsižvelgiant į vyraujančius toje dirvožeminėje zonoje dirvožemius, ūkio pasėlių struktūrą bei taikomą augalų kaitą. Segetinės floros apskaita buvo atlikta keturiose 0,25 m-2 dydžio stacionariose aikštelėse pavasarį ir rudenį prieš derliaus nuėmimą. Prieš derliaus nuėmimą buvo suskaičiuoti produktyvūs ir neproduktyvūs stiebai esantys 0,25 m-2. Gauti duomenys buvo palyginti su 2007 metais darbo vadovės atliktais ekspediciniais šalies pažangiausių ekologinių ūkių segetinės floros tyrimais. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus didžiausias segetinės floros kiekis pavasarį tiek ir rudenį buvo po mišinių ir žirnių. Mažiausiai segetinės floros pavasarį rasta po vasarinių rugių ir lubinų, o rudenį po žieminių kviečių ir vasarinių miežių priešsėlių. Atlikus segetinės floros apskaitą mėšlu tręštose ir netręštose agrofitocenozėse nustatyta, kad segetinės floros kiekis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of research - organic farms formed agrofitocenosis in the Siauliai district, Joniske region, Berzeniu, Linkaiciu, Bertauciu, Zvelgaiciu and Stungiu villages. The aim of the research - to evaluate the Middle Lithuanian calcaric gleyic cambisol area organic farms agrofitocenosis segetic the amount of flora and vegetation dynamics at the time. Methods of the research. Experimental studies were conducted in 2007 under natural field conditions ten agrofitocenosis Joniske region. Agrofitocenosis studies were chosen in view of the prevailing in the area of soil, agricultural crop structure and crop change. Segetic flora of the accounting was done in four 0.25 m-2 fixed-sized areas in spring and autumn. The results of the research. The biggest variaty of the segetic flora were estimated under the compound and the pea in spring and autumn. The smallest variaty of the segetic flora were estimated under the ray and lupine in spring.

Tyrimų objektas-segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Anglijos agrofitocenozėse ir jų atitikimo gerai agrarinei būklei. Tyrimų tikslas-palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Anglijos ūkio ekologiškų varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pagal parengtą ir toliau tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką. Darbo metodai-ekspedicinių tyrimu metu atlikta segetinės floros apskaita keturiose-penkiose 0,25 m-2 dydžio aikštelėse. Surinkti duomenys apie ekologinių ūkių ūkininkavimo patirtį, bei agrofitocenozių būklę. Remiantis monografiniu ir kameraliniu metodu įvertintas agrofitocenozių atitikimas gerai agrarinei būklei. Darbo rezultatai-įvertinus Lietuvos ir Anglijos ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių segetinę florą nustatyta, kad segetinės floros kiekis mūsų šalies ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių ir Anglijos ekologinio ūkio panašūs: Anglijos žiemkenčių agrofitocenozėse rasti vidutiniškai 76 vnt.m-2, tuo tarpu Lietuvos ekologinių ūkių žieminių javų suformuotose agrofitocenozėse 78 vnt.m-2 ir 67 vnt.m-2 atitinkamai. Pagal tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką, tyrimam pasirinktos agrofitocenozės atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus, nes segetinės floros kiekis neviršija 100 vnt.m-2. / Objectives of the research: compare of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of crops in the organic farms of Lithuania and England, and evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: the research was carried out in the summer time of 2007-2008. The aim of research, to measure and compare weed flora in the organic farms between our country and England. The number of segetic flora which was found in both countries organic farms was similar: 78 unit m-2 and 67 unit m-2 in the organic farms of Lithuania, and 76 unit m-2 in the organic farm of England. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of winter crops of organic farms in Lithuania and England can be considered as complying with, because amount of segetic flora was less than 100 unit m-2.

Darbo tikslas: palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Belgijos ekologiškų ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pasėlių geros agrarinės būklės reikalavimams. Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti Lietuvos ir Belgijos ekologinę gamybą ir jos plėtrą. 2.Įvertinti varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį Belgijos ekologiniuose ūkiuose. 3.Palyginti su Lietuvos ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros duomenimis. 4.Pagal rengiamą „Ekologinės gamybos pasėlių geros agrarinės būklės“ vertinimo metodiką įvertinti Belgijos ir Lietuvos ekologinių ūkių atitikimą geros agrarinės būklės reikalavimams. Darbo objektas: segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Belgijos ekologinės gamybos ūkiuose. Darbo rezultatai: Tyrimo metu buvo atlikta ekologinės gamybos raidos apžvalga Lietuvoje ir Belgijoje bei segetinės floros vertinimas ekologiškai ūkininkaujančių ūkių javų suformuotose agrofitocenozėse. Lietuvoje vyrauja specializuoti javų ūkiai, todėl ir ekologinės gamybos pasėlių struktūroje javai sudaro net 70%, tuo tarpu Belgijos pasėlių struktūroje net 81% sudaro pievos ir ganyklos su prioritetiniais pieno ir mėsos sektoriais. Segetinės floros vertinimas Belgijos ekologinių javų suformuotose agrofitocenozėse parodė didelius skirtumus tarp atskirų šalies ūkių: segetinės floros kiekiai agrofitocenozėse skyrėsi daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives of the research: comparison of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of cereals in the organic farms of Lithuania and Belgium with a view to evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: The research revealed big differences in the amount of segetic flora in cereals of the individual organic farms in Belgium: there was 6 times difference between the average amount of segetic flora in the agrophytocenosis of cereals of the investigated farms. Similar situation was observed during the field investigations in Lithuania in 2007. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of cereals of Belgian organic farms (average amount of segetic flora 135 units/ m-2) can be considered as complying with. However the agrophytocenosis of cereals in Lithuanian organic farms (in particular in the East Lithuanian natural soil condition zone) having the excessive amounts of segetic flora (in average 329 units/m-2) should be considered as problematic in respect of good agrarian condition.

Tiriamojo darbo objektas – segetinės floros paplitimas Vakarų Žemaičių lygumos, Šilutės rajono ekologinės gamybos ūkių žieminių rugių pasėliuose. Tyrimo tikslas – lauko tyrimais įvertinti segetinės floros paplitimo priklausomybę nuo priešsėlių pasirinktuose ekologinės gamybos ūkių žieminių rugių pasėliuose. Tyrimo metodika. Siekiant ištirti segetinės floros paplitimą žieminių rugių pasėliuose, piktžolės bei rugiai buvo imami iš penkių ekologinių ūkių. Tyrimai atlikti 8 žieminių rugių laukuose. Piktžolių bei rugių kiekis buvo nustatomas kiekviename lauke išskiriant po 0,25 m2 tyrimo laukelius kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir gale. Gauti duomenys perskaičiuoti į 1 m2. Pasirinktuose tyrimo laukeliuose skaičiavimai atlikti vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Vegetacijos pradžioje nustatytas pasėlių ir piktžolių skaičius, o prieš derliaus nuėmimą apskaičiuotas produktyvių, neproduktyvių stiebų bei piktžolių skaičius. Prieš derliaus nuėmimą iš kiekvieno tyrimo laukelio piktžolės buvo raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtytos žemės, suskaičiuojamas augalų kiekis vnt. bei pasveriama žalia masė. Piktžolės džiovintos saulės neapšviestoje patalpoje, o joms išdžiūvus nustatyta orasausė masė. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus didžiausias piktžolių skaičius buvo po mišinio ir po pūdimo. Mažiausiai piktžolių rasta žieminiuose rugiuose, kurių priešsėlis buvo dobilai ir bulvės. Daugiausiai produktyvių stiebų ir mažiausiai piktžolių rugių pasėliuose... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of research – the spread of segetic flora in the chosen cereals of winter ray in organic farms in the West Samogitia flatland in Silute region. The aim of the research – to measured the spread of the segetic flora dipendence on the precrop of winter ray. Methods of the research. On purpose to estimate the abudance of segetic flora in cereals of winter ray, the weeds were taken from eight organic fields. The amout of segetic flora was estimate in 0,25 m2 microfields which were separated at the begining and at the and of earch field. Data was translated to 1 m2. The samples of the weeds are taken in 2 stages: at the begining of vegetation ant before gathering. The results of the research. The biggest variety of the weed were estimated under the compound and fallow. The smallest variaty of the weeds were estimated under the clover sod and potatoes. The most of the productive stem and the least of the segetic flora were found under the clover sod. The least of the productive stem were estimated under the potatoes. The most of the segetic flora were found under the compound. Then most of the segetic flora and the most of the air – drief weight of the segetic flora were estimated in the farm Nr. 1.

Tyrimo objektas – segetinė flora ekologinės gamybos ūkyje. Darbo tikslas – lauko tyrimais ištirti ekologinio gamybos ūkio segetinės floros gausumą varpinių javų bei daugiamečių žolių pasėliuose. Darbo metodai. Siekiant ištirti segetinės floros gausumą varpinių javų ir daugiamečių žolių pasėliuose, piktžolės buvo imamos iš 3 laukų: 1 – pirmų naudojimo metų dobilų ir motiejukų mišinys, 2 – avižų ir žirnių mišinys, 3 – antrų naudojimo metų daugiametės žolės (pašariniai motiejukai). 2010 metų gegužės mėnesį iš kiekvieno lauko buvo išskirta po 12 tyrimo laukelių (0,25 m2 ploto) keturiose vietose t.y. iš l m2, kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Išskirtuose laukeliuose piktžolės imamos tris kartus: vegetacijos pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Piktžolės raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, tą pačią dieną nustatoma kiekvieno laukelio piktžolių botaninė sudėtis ir žalioji masė. Toliau piktžolės džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje keletą dienų, joms išdžiūvus nustatoma orasausė masė. Darbo rezultatai. Tirtuose varpinių javų bei daugiamečių žolių pasėliuose per visą tyrimo laikotarpį buvo aptiktos 27 piktžolių rūšys: 19 trumpaamžių ir 18 ilgaamžių. Iš trumpaamžių piktžolių vyravo: daržinė žliūgė (Stellaria media) ir dirvinis garstukas (Sinapis arvensis), o iš ilgaamžių piktžolių vyravo: dirvinė usnis (Cirsium arvense) ir dirvinė pienė (Sonchus arvensis). Piktžolių skaičius buvo didžiausias avižų ir žirnių mišinio pasėlyje – vidutiniškai 349 vnt. m-2... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – segetal flora in organic farming. The aim of the research – to perform field studies in order to investigate the abundance of segetal flora in cereal crops and perennial grasses at Agro ecological centre of Lithuanian University of Agriculture. Methods of the research. In order to investigate the abundance of segetal flora at cereal crops and perennial, weeds were taken from three fields: 1 – the first year use of clover and timothy, 2 – oats and peas mixture, 3 – the second year use of perennial grass (timothy). 2010 May has been divided 12 research fields (0,25 m2) in four areas namely on the 1 m2 at the beginning, middle and the end of each field. Weed were taken three times: at the beginning of vegetation, in the middle and the end. Weeds are eradicated with the roots, soil taken of, each field botanical structure and green mass are determined the same day. Then weeds are dried in dark room for several days, air-dried weight determined after this. The results of the research. Studying cereal crops and perennial grasses during the whole period were found in 27 species of weeds: 19 short and 18 long-living. Leading short-living weeds: common chickweed (Stellaria media) and wild mustard (Sinapis arvensis), dominating long-living weeds: ground thistle (Cirsium arvense), forage milk (Sonchus arvensis). Weed density was the highest in a mixture of oats and peas crop – an average of 349 unit m-2. The highest number of weeds was in the beginning of the field... [to full text]

Magistro darbe tiriamas segetinės floros paplitimas įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimų objektas – segetinės floros paplitimas įprastinės ir ekologinės gamybos ūkiuose Marijampolės apskrityje, Šakių rajone, Griškabūdžio seniūnijoje, Bliuviškių kaime. Darbo tikslas - lauko tyrimais įvertinti segetinės floros paplitimą pasirinktuose varpinių javų pasėliuose įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis dulkiškų priemolių karbonatingų glėjiškų rudžemių rajone. Darbo metodai. Siekiant ištirti segetinės floros gausumą įprastinio ir ekologinio ūkio pasėliuose, įprastiniame ūkyje piktžolės buvo imamos iš 5 laukų, o ekologiniame ūkyje piktžolės imamos iš 3 laukų. Segetinės floros kiekis ir botaninė sudėtis buvo nustatoma išskiriant 0,5 m² mikrolaukelius lauko pradžioje, viduryje ir gale kiekviename tyrimo lauke. Gauti duomenys perskaičiuoti 1 m². Išskirtuose laukeliuose piktžolių pavyzdžiai imami trim etapais: vegetacijos pradžioje, viduryje ir prieš derliaus nuėmimą. Tyrimų laukeliuose piktžolės raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, sudedamos į atskiras krūveles pagal tyrimo laukelio numerį. Tą pačią dieną nustatoma piktžolių botaninė sudėtis ir žalia masė. Piktžolės džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje. Joms išdžiūvus nustatoma orasausė masė. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad įprastinės ir ekologinės gamybos ūkiuose didžiausia piktžolių įvairovė buvo vegetacijos viduryje. Įprastinės gamybos ūkyje 15 piktžolių rūšių. Ekologinės gamybos ūkyje... [toliau žr. visą tekstą] / There in the master thesis the research was focused on spread of segetic flora in the conventional and organic farms. Researh object: The spread of segnetic flora in organic and conventional farms in Marijampole county, Šakiai region, Griškabūdis monitory, Bliuviškiai village. The aim of the research: To measure the spread of the segetic flora in the chosen cereals on the organic and conventional farming conditions in the region of dusty loam carbonaceous glay brown-land. Methods of the research: On purpose to estimate the abudance of segnetic flora in organic and conventional farms, the weeds were taken from 5 fields in the conventional farm. The weeds were taken from 3 fields in the organic farm. The amount of segetic flora and botanical composition was estimated in 0,5m2 microfields which were separated at the beginning, in the middle and at the end of earch field. Data was translated to 1m2. The samples of the weeds in the microfields are taken in 3 stages: at the beginning of vegetation, in the middle of vegetation and before gathering. The weeds are teared up the roots, the soil is shaked down and put in different piles depending on the number of the field.Botanical composition and the green weight of the weeds is estimated at the same day. Weeds are dried in the untill room and air-dried weight is estimated. The results of the research:The biggest variety of the weeds are estimated in the middle of the vegetation in boath organic and conventional farms... [to full text]

Darbo objektas – segetinė flora Kazliškių ekologinės gamybos ūkyje. Darbo tikslas – ištirti Kazliškių ekologinio ūkio žieminių kviečių lauko segetinės floros dinamiką priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. Darbo uždaviniai. • Nustatyti, kaip kinta segetinės floros kiekis žiemkenčių lauke priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. • Nustatyti piktžolių žaliosios ir orasausės masės kitimą žiemkenčių lauke priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. • Nustatyti piktžolių skaičiaus bei masės priklausomybę nuo hidroterminio koeficiento. Darbo metodai. Atliekant tyrimą iš žieminių kviečių lauko buvo išskirta 10 tyrimo laukelių po 0,25 m2, t.y. 2,5 m2. Tyrimo laukeliai pažymėti, kad butų galima sugrįžti į tą pačią vietą ir suskaičiuoti piktžoles prieš pjūtį. Atliekant tyrimą buvo suskaičiuotos išdygusios piktžolės, nustatyta piktžolių botaninė sudėtis ir nustatyta orasausė masė. Piktžolės buvo raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, sudedamos į atskiras krūveles pagal tyrimo laukelio numerį. Tą pačią dieną suskaičiuojamas piktžolių kiekis, nustatoma kiekvieno laukelio piktžolių botaninė sudėtis ir pasveriama žalioji masė. Po to piktžolės buvo džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje keletą dienų, kol pasiekė orasausę masę. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad tyrimo metu agrofitocenozėje vyravo šios piktžolės: pelkinė notra (Stachys palustris L.), paprastasis varputis (Agropyron repens L.), dirvinė usnis (Circium arvense L), trikertės... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of thesis paper – is segetical flora of Kazliškiai ecological farm. The aim of thesis paper – is to analyze segetical flora dynamic of winter wheat of Kazliškiai ecological farm depending on meteorological and seasonal conditions. The tasks of thesis paper. • To define the variation of segetical flora of winter wheat depending on seasonal and meteorological conditions. • To analyze the variation of fresh and dried mass of winter wheat depending on seasonal and meteorological conditions. • To define the number of weed and mass dependence on hydrothermal coefficient. Work methods. During the research, every field was divided into small research fields (0.25x0.25). The research fields were marked so that it would be possible to find them as well as to calculate the weeds before the harvest. The botanical composition as well as air dry content was determined. The weeds were grubbed up with their roots, then the weeds were shaked to eliminate the soil, and finally the weeds were sorted to the separate heap according to the same day the botanical composition and green mass of weeds of every field was determined. Later the weeds were dried in a place not subjected to the direct sunlight for few days until the air – dry content was researched. Work results. During the research there dominated in agro phi to community these weeds: Agropyron repens L., Circium arvense L., Capsella bursa-pastoris L., Viola arvensis L., Tripleurospermum perforatum L., Taraxacum officinale L... [to full text]