Ankstesniais laikais (orientacijos į gamybą laikais) įmonės vykdoma marketingo programa orientavosi į gamybos plėtrą, nes siekė patenkinti vis didėjančią paklausą. Gamyboje pasirodė vis naujesnės technikos priemonės, kurių dėka didėjo darbo našumas, augo gaminamų gaminių kiekis. Tačiau dėl išmetamų į orą teršalų, padidėjo aplinkos tarša. Žmonės pradėjo labiau negaluoti ir skųstis sveikata. Vis daugiau kaupėsi gamybos atliekų ir šiukšlių, kurių niekas neperdirbo. Visuomenė pradėjo suvokti ir tiesiogiai jausti technikos pažangos padarinius bei ėmėsi būdų tolimesnei žalai išvengti. Žmonės pradėjo gyventi ekologiškai, pradėjo propaguoti ekologišką gyvenseną. Įmonės suprato, kad žymiai geriau apsimoka išnaudoti galimybę išvengti taršos, nei investuoti daug lėšų į taršos valymo įrangą ir jos priežiūrą. Pradėjo prekėms taikyti ekologišką dizainą, gerino produkcijos kokybę, rinkosi švaresnes („žalesnes”) gamybos technologijas. Tokiu būdu įmonės ėmė taikyti ne gamybos, o žaliąjį marketingą. Tai tokia įmonės pasirinkta taktika, kai per įmonės veiklą siekiama sumažinti poveikį gamtai ir pačiam žmogui. Tačiau daugelis įmonių save tik sieja su žaliuoju marketingu, nesiekdamos pagerinti aplinkosaugos kokybės, o siekdamos naudos sau. / Previously, all marketing programs were focused on production growth. The main goal of companies was to satisfy the growing demand. New technologies increased labour productivity and output of the products. However, because of emissions, increased pollution, more people experience health problems; on a global scale, we witness the increased number of accumulated industrial waste and garbage which cannot be easily processed. Society began to feel the consequences of technological progress and has taken the ways to prevent further environmental damage, has begun to live an ecologically and environmentally friendly way of life. Companies also realized that it is much more profitable to initiate company policies related to pollution prevention and design eco-friendly products and services. Companies also seek to improve the quality of products. Some companies choose to use an eco-marketing approach in product line expansion and modernization of the technological processes. This is the tactics, when a company tries to reduce the environmental impact on the nature. However, there are many companies which associate themselves with green marketing, but, in reality, they do not seek to improve the environmental quality, only to benefit themselves. Object of the research – ecological education in the context of green marketing. The objectives: • Present the concept of green marketing and review green marketing models; • Specify the key elements of the system of environmental education... [to full text]

Tema (Ekologinio produkto strategija Lietuvos baldų pramonės įmonėje) pasirinkta dėl padidėjusio visuomenės domėjimosi aplinkos apsauga, žmogaus aplinka ir ekologinių problemų aktualumo, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šiandien vartotojai vis labiau atkreipia dėmesį į terminą „ekologinis produktas“. Pirkdami tokį produktą jie įsivaizduoja, kad įsigyja natūralų, aplinkai bei sveikatai nekenksmingą produktą. Paskutiniu metu pastebimas vis didesnis susidomėjimas ekologiniais baldais. Todėl iškyla problema – kokias ekologinio produkto strategijas reikia parinkti, kad lydėtų sėkmė rinkoje. Darbo tikslas – suformuoti ekologinio produkto strategiją. Darbas sudarytas iš trijų dalių: pirmoje dalyje siekiama išsiaiškinti, kas yra ekologinis produktas, ekologinis marketingas, kaip apibrėžti ekologinių baldų sampratą, apibendrinant skyrių pateikiama ekologinio produkto koncepcija; antroje dalyje apibūdinamas strateginis planavimas bei strategijos formavimo procesas, išanalizuojami produkto strategijos formavimo etapai į juos integravus ekologinius kriterijus, pateikiamo mokslinėje literatūroje aprašytos ekologinio produkto strategijos bei palyginamos su tradicinio produkto strategijomis; trečioje dalyje trumpai apibūdinama Lietuvos baldų pramonė, atliekama baldų įmonės strateginė veiklos analizė, po to nustatomi marketingo ir ekologinių produktų tikslai bei suformuojama strategija tiems tikslams įgyvendinti. Nustatyta, kad formuojant ekologinio produkto strategiją didžiausią įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / Topic (The strategy of ecologic product in Lithuanian furniture industry’ company) was chosen because of increased interest of society in environment protection, human environment and topicality of ecology in Lithuania, as well as in whole world. More and more customers want to get ecological products. Therefore arise problem, how successfully spread ecological products in the market. Aim of the work – to form strategy of ecological product. Work consists of 3 parts. In first part ecological product is defined, ecological marketing is described, ecological furniture conception is presented and concept of ecological product is exhibited. In second part strategical planning and strategy formation process is defined, stages (with integrated ecological criterions) of product strategy formation is analyzed, strategies of ecological product described in scientific literature are analyzed. In third part after performing strategic analyze of furniture company activity and forming goals of ecological products, strategy for achieving these goals is created. During strategy formation was identified, that the biggest influence for ecological product strategy formation makes different interest groups (stakeholders). During ecological product strategy formation, most attention should be given to ecological factors in different stages of ecological product strategy formation. During work process was identified, that it’s best to use product designing, line expanding, re-positioning... [to full text]

Darbo tikslas - išanalizuoti ekologinių produktų rėmimo situaciją šios dienos rinkoje. Pirmoje šio darbo dalyje analizuojama ekologiško marketingo, vartotojo ir ekologiškų produktų samprata. Vienas iš pagrindinių taškų skatinimo ekologiškų produktų yra suteikti visą būtiną informaciją potencialiam vartotojui apie ekologiškus produktus ir skatinti juos įsigyti. Šiam tikslui yra naudojamos reklamos priemonės – tai reklama televizijoje, spaudoje, tiesioginis bendravimas su ūkininkais. Taip pat yra rengiamos specialios TV laidos, straipsniai spaudoje, seminarai apie ekologiškus produktus ir jų naudą vartotojui. Prekybos centrai organizuoja degustacijas, loterijas, žaidimus skatinant kuo daugiau informuoti ir parduoti ekologiškų produktų. Antrojoje darbo dalyje pateikiami anketos apklausos rezultatai ir jų analizė. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pakankamai nemažai informacijos apie ekologiškus produktus vartotojai gauna žiūrėdami televiziją 29%. 15% respondentų su ekologiškais produktais susipažįsta parodose ir mugėse. Nemažai informacijos vartotojas suranda internete 31%, bei spaudoje 9%. Baigiamajame darbe analizuojama ekologinio marketingo vystymasis ir raida, ekologiškumo samprata, ekologinis vartotojas ir produktas, bei ekologiškų produkto rėmimo kompleksai pasitelkiant mokslinę literatūrą, pagal tai padarytos išvados: 1. Stipriai besikeičiantis vartotojų požiūris į ekologines problemas, koreguoja įmonių veiklas. Taip pat vartotojas skatina organizacijas taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to analyze the situation in the promotion of eco-products on the market today. In the first part of this work analyzes the eco-marketing, consumer and organic conception. One of the key points to promote eco-friendly products is to provide all the necessary information to potential consumers about environmentally friendly products and encourage them to buy. For this purpose, it is used for promotional tools - it is advertising on TV, print, direct communication with farmers. It also held a special TV broadcast, press articles, workshops on eco-friendly products and their benefits to the user. Supermarkets organizes tastings, lotteries, games to promote more awareness and sell organic products. The second part of the questionnaire survey. The survey results indicate that a considerable degree of information about organic products consumers receive television watching by 29%. 15% of respondents familiar with organic products in exhibitions and fairs. A number of information the user finds the internet 31% and 9% in the press.

Ecological Education of adults in Utena region Ancient people were inseparable from nature. They depended on environment and this dependence was reflected in their way of live, customs, creation and rituals. Civilized people don’t connect themselves with nature as much as their ancestors did. They don’t have a strong feeling of harmony with surrounding environment. However people today feel concern about endangned nature and devastated environment. And this is not only aesthetic problem, but necessity to preserve nature and man. That is why more and more attention is paid to ecology and ecological education. Ecological education is one of the fields of integrated education. It’s role is to help adults realize ecological problems, acquire cultural and social competence, be independent, active and responsible. The main good of ecological education is to form ecological consciousness, ethics world outlook, to develop responsibility for survival of nature. Ecological education is effective when work is organized gradually. Adults should acquire this education in one or another way all their lives, only then we can successfully form an ecologically educated personality.

SANTRAUKA Etiniai aplinkosauginiai metodai įneša nemažą indelį į aplinkosaugos politikos transformaciją. Šios priemonės negali pakeisti reguliuojamosios aplinkosauginės politikos, tačiau jos gali tapti veiksminga šios politikos dalimi, padedančia efektyviau spręsti aplinkosaugines problemas. Labiausiai paplitę pasaulyje ir Europoje etiniai aplinkosauginei metodai yra aplinkosauginis produktų ženklinimas, aplinkos vadybos sistema ISO 14001, aplinkos vadybos ir audito sistema EMAS, savanoriški aplinkosauginiai susitarimai, aplinkosauginis produktų projektavimas. Tyrimo objektas - etinių aplinkosauginių priemonių plėtros Kauno regione galimybės. Darbo apimtis 58 lapai, darbe pateikiamos 3 lentelės ir 17 paveikslų. Formuluojamos šios pagrindinės išvados: Lietuvoje labiausiai paplitęs aplinkosauginis produktų ženklinimas, diegiama ir aplinkos vadybos sistema ISO 14001, šiuo metu ją įdiegę 0,28 proc. įmonių, įgyvendinami savanoriški aplinkosauginiai susitarimai. Tačiau, Lietuvos įmonės labai pasyviai dalyvauja Europos etinių aplinkosauginių priemonių tokių kaip: ES ekologinis ženklinimas arba EMAS, įgyvendinime. Įgyvendinančios etines aplinkosaugines priemones įmonės, šių priemonių poveikį aplinkai vertina pozityviau, nei tokios iniciatyvos nesiimančios įmonės. Empirinio tyrimo metu nustatyta, kad 86 proc. gyventojų informacijos apie etinių aplinkosauginių priemonių įgyvendinimą įmonėse nepakanka. Taigi, etinių aplinkosauginių priemonių plėtros galimybės Lietuvoje dar nėra pilnai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The Ethical Environment Protection Tools brinks in big input into transform environmental policy. These means can not change traditional environmental policy but they can become an effective part of this policy which helps to deal with environmental problems more effective. Mostly prevalent ethical environmental methods in the world and Europe are Eco-Labelling, Environmental Management Systems ISO 14001, Eco-Management and Audit System - EMAS, voluntary environmental agreements and product Ecodesign. The object of research: possibilities of Ethical Environment Protection Tools in Kaunas region. Size of work is 58 sheets; there are 3 charts and 17 pictures presented. Formulating these basics conclusions: Mostly prevalent Eco-Labelling in Lithuania, introducing Environmental Management Systems ISO 14001, 0,28 percent companies are using it at this time, realizable voluntary environmental agreements. However, Lithuania is passive taking part in Europe ethical environmental methods such as: ES Eco-Labelling or EMAS, realization. During empirical exploratory termed, that 86 percent citizens get not enough information about environment means realization in companies. So, possibilities of ethical environment means developmental in Lithuania are not fully use, because it is not enough information and political initiatives.

Svarstymai apie ekologinio saugumo sampratą bei šio sektoriaus reikšmę valstybių nacionalinių interesų kontekste prasidėjo dar praeito šimtmečio viduryje. Dėl spartaus ekonominio vystymosi kilo daugybė aplinkos saugumo problemų, tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione. Ekologinio saugumo problemos bei jų sprendimas savo prigimtimi peržengia nacionalinių valstybių sienas. Dėl šios priežasties pradėtos kurti tarptautinės institucijos arba režimai, atsirado poreikis tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant spręsti aplinkos saugumo klausimus Baltijos jūros regiono valstybės įkūrė Helsinkio Komisiją bei aktyviai dirba šioje srityje. Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti ekologinio saugumo problematika Baltijos jūros regione, įvardijant pagrindinus tikslus bei iššūkius, bei jų įgyvendinimo galimybes ir efektyvumą. Siekiant geriau atskleisti temą darbe yra lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra apibrėžti valstybių nacionalinių interesų saugumo sampratą ir plačiau apžvelgti pagrindinius ekologinio arba aplinkos saugumo apibrėžimus ir perspektyvas politikos mokslų teorijoje. Aptarti svarbiausias grėsmes ir iššūkius Baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui, atkreipiant dėmesį į pagrindines aplinkos saugumo problemas su kuriomis susiduria Švedija ir Lietuva. Susipažinti su Helsinkio Komisijos vaidmeniu Baltijos jūros regiono ekologinio saugumo srityje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius naudojamas aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological security problems, such as climate change and severe air and water pollution, have reached global attention over the last couple of decades. Environmental threats are usually caused not only by one state and can have impacts well beyond national borders. Hence, there is an obvious need for cross-national cooperation. The main object of this study is the challenges of ecological security in the Baltic Sea region and the efforts to meet them through cooperation within the Helsinki Commission. The Helsinki Commission is one of the main institutions seeking to ensure marine environment protection in the Baltic Sea through international cooperation between Denmark, Estonia, Finland, Germany, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, Sweden and the wider European Union. To better understand the role and possible effects of the Helsinki Commission, a comparison between Sweden and Lithuania is being made. The main focus is on recent developments of ecological security, particularly after the adoption of the Helsinki Commission’s Baltic Sea Action Plan in 2007. The central question of this work is: what are the main ecological security problems and objectives set by the Helsinki Commission and what are the challenges for implementation in Sweden and Lithuania? Descriptive, comparative, and analytical research methods are employed in order to analyze this question. Numerous studies have revealed that pollution, caused by the agricultural sector, marine transportation and other... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – ekologiško vartojimo diskursas žiniasklaidoje. Darbo tikslas - išanalizuoti ekologiško vartojimo diskursą žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: apžvelgti ekologiško vartojimo sampratą ir teorijas pasaulyje ir Lietuvoje; pateikti ir paaiškinti pagrindines žiniasklaidos įtakų teorijas; aptarti diskurso sampratą ir diskurso analizės galimybes; atlikti tyrimą kiekybiniu ir kokybiniu turinio analizės būdu ir nustatyti, kaip ekologiško vartojimo diskursas yra pateikiamas žiniasklaidoje. Atlikus literatūros analizę, susijusią su analizuojama tema, pastebėta, jog ekologiškas vartojimas yra glaudžiai siejamas su ekologiniu sąmoningumu. Remiantis įvairiomis ekologinio sąmoningumo teorijomis nustatyta, jog ekologiškas vartojimas yra viena iš elgesio formų, kylanti iš ekologinio sąmoningumo. Taip pat remiantis įvairia literatūra paaiškėjo, kad žiniasklaida, informuodama visuomenę apie ekologines problemas, vaidina svarbų vaidmenį formuojant ekologinį sąmoningumą. Šiuo atveju pagrindinėmis teorinėmis prielaidomis pasirinktos dienotvarkės sudarymo ir rėmų teorijos, kuriomis ir buvo grindžiamas tyrimas. Svarbu buvo paaiškinti diskurso sampratą ir jo analizės galimybes. Paaiškėjo, kad diskursas yra tam tikra terpė, kur kalba ir kalbos išraiškos nebėra vien tik elementarūs komunikacijos atspindžiai, o tampa laidininku tam tikram pažinimui bei suvokimui atsirasti ir leidžia rinktis pačius pažinimo būdus. Ekologiško vartojimo diskurso straipsniuose analizė buvo atlikta... [toliau žr. visą tekstą] / Green consumption has recently become a relevant topic not only in the foreign countries, but also in Lithuania. The media plays an important role in forming public opinion about green consumption, therefore thesis seeks to find out, how the media constructs and "frames" the green consumption in Lithuania, and how much attention does it pay for this matter. The objective of this master thesis is the discourse of green consumption in the media. The aim - to examine the discourse of green consumption in the media. Main goals of this thesis: to review the concept and theories of green consumption in the world and in Lithuania, and to explain the main theories of media influence, to discuss the concept of discourse and the opportunities of discourse analysis; to investigate the quantitative and qualitative content analysis and to determine, how green consumption discourse is presented in the media, on the basis of the analysis. From an analysis of the literature on the topic noted that green consumption is closely linked to eco-consciousness. According to various models of the environmental awareness, it was ascertained, that green consumption one of forms of behavior resulting from environmental awareness. With reference to various literatures it also turned out that the media plays an important role in environmental awareness by informing the public about environmental issues. In this case, the agenda setting and "frame" theories were selected as basic theoretical assumptions... [to full text]

Didėjant žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Todėl yra labai svarbu išteklius naudoti kuo efektyviau. O kadangi mineraliniai ištekliai yra neatsinaujinantys ištekliai, tai jų efektyvus naudojimas yra ypač svarbus. Šio darbo tikslas ir buvo atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu. Mineraliniai ištekliai bendroje išteklių struktūroje sudarė 32 %. Lietuvoje yra eksploatuojamos 5 mineralinių išteklių rūšys: smėlis bei žvyras, klintis, dolomitas ir molis. Smėlis bei žvyras sudaro pagrindinę eksploatuojamų išteklių dalį - 75, dolomitas – 14 %, klintis – 8 %, molis – 3 %. Visų mineralinių išteklių bendrą balansą sudar����� gavyba 95 %, importas – 5 %, eksportas – 4 %. Mineralinių išteklių bendras bei vietinis sunaudojimas nuo 1996 m. iki 2006 m. kito netolygiai. Didžiausias jų sunaudojimo augimas buvo nuo 2001 m. iki 2006 m., jis išaugo 2 kartais. Mineralinių išteklių ekologinis efektyvumas (EE) 1996 – 2006 m. buvo nepastovus. Tam turėjo įtakos 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, kuri iškraipė 1998 – 2002 m. EE duomenis. Tačiau 2006 m. ekologinis efektyvumas buvo net 46 % didesnis lyginant su 1996 m. Didžiausią įtaką vietiniam mineralinių išteklių sunaudojimui turėjo pastatytų naujų namų skaičius. Tiesioginių užsienio investicijų statybų sektoriui, bendro BVP įtaka mineralinių išteklių naudojimui buvo mažesnė. Mažiausiai šių išteklių vietinį sunaudojimą veikė naudingo ploto tenkančio vienam gyventojui veiksnys bei... [toliau žr. visą tekstą] / Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the non-renewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach. It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone – 8 %, and clay – 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import – 5%, and export – 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption’s growth – twofold incease – was during the period of 2001-2006. It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during 1996-2006. It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in 1996. It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti fosforo trąšų įtaką dirvožemio elektrocheminių parametrų kaitai bei miežių grūdų kokybės parametrams. Darbo uždaviniai: o nustatyti sertifikuotų ekologiškų fosoforo trąšų fosforitmilčių įtaką dirvožemio elektrocheminėms savybėms; o nustatyti sertifikuotų fosforo trąšų įtaką žemės ūkio augalų grūdų elektrocheminėms savybėms. Darbo objektas – Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkio dirvožemis bei jame auginti vasariniai miežiai. Darbo rezultatai. Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkyje atlikus sertifikuotų fosforo trąšų įtakos dirvožemio elektrocheminėms savybėms tyrimus, nustatyta, kad patręšus P60 fosforitmičių norma esminiai padidėjo dirvožemio pH rodiklio reikšmė, lyginant su netręštu dirvožemiu bei tręšimu P90 ir P120 normomis. Tiriant dirvožemio savitojo elektrinio laidžio reikšmes prieš tręšimą fosforo trąšomis pavasarį ir po vasarinių miežių derliaus nuėmimo, nustatyta, kad dirvožemio savitojo elektrinio laidžio reikšmės sumažėjo esminiai. Ištyrus dirvožemio savitąjį elektrinį laidį rudenį po tręšimo fosforo trąšomis, nustatyta, kad dirvožemio savitasis elektrinis laidis esminiai padidėjo, lyginant su dirvožemio ėminiais, paimtais po vasarinių miežių nupjovimo, bet negauta esminių skirtumų, lyginant su dirvožemio ėminiais paimtais pavasarį prieš vasarinių miežių tręšimą. Patręšus didžiausia tirta P120 fosforo trąšų norma, esminiai padidėjo dirvožemio redokso... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis aims at defining the effect of phosphatic fertilizers on the change of electrochemical parameters of the soil and the quality parameters of barleycorn. The goals of the thesis are as follows: • determination of the effect of bone meal as a certified organic phosphatic fertilizer on the electrochemical parameters of the soil. • determination of the effect of certified phosphatic fertilizers on the electrochemical parameters of the crop grain. The soil of the organic farm of the Agro-ecological Centre of the Lithuanian University of Agriculture and spring barley grown therein constitute fall within the scope of the thesis. Findings. Research of the effect of certified phosphatic fertilizers on the electrochemical parameters of the soil in the organic farm of the Agro-ecological Centre of the Lithuanian University of Agriculture shows that application of the standard P60 bone meal resulted in a considerable increase of the pH value of the soil, as compared to unfertilized soil or use of the standard P90 and P120. The analysis of the values of soil conductivity before application of phosphatic fertilizers in spring and after reaping of spring barley reveals that the values of soil conductivity decreased to a remarkable extent. After testing of soil conductivity in autumn after use of phosphatic fertilizers it was established that soil conductivity, as compared to the soil samples taken after reaping of spring barley, considerably increased, however, testing shows no... [to full text]

Aplinkosauginis ir ekologinis ugdymas skatina pažinti aplinką bei suteikia gilesnius pažintinius gamtos mokslų gebėjimus, skatina aplinkai palankaus elgesio motyvaciją, atsakomybę už savo veiksmus. Visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas yra svarbus įgyvendint aplinkos politiką ir siekiant darnaus vystymosi plačiąja prasme, o visuomenės informavimas ir švietimas tampa esmine kaitos ir pilietinės veiklos prielaida. Aukštosios mokyklos yra viena iš sudėtinių švietimo sistemos dalių. Šio darbo tikslas yra ištirti VDU studentų ekologines nuostatas ir nustatyti ekologinio sąmoningumo lygį bei jį sąlygojančius veiksnius. Tikslui pasiekti semestro pradžioje buvo apklausta 447 respondentai, o semestro pabaigoje 552 respondentai. Norint įvertinti kaip kito studentų ekologinis sąmoningumas semestro pradžioje ir pabaigoje buvo naudojamas Vilkoksono ženklų kriterijus. Buvo skaičiuotas vidutinis gausumo rangas, rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 ir (atskirais atvejais p<0,1). Apibendrinus apklausos duomenis, paaiškėjo, kad išklausytas biomedicinos ir fizinių mokslų kursas reikšmingos įtakos studentų aplinkosauginio sąmoningumo lygmens pasirinkimui neturėjo (Z= -1,136, p>0,05). Toki pat duomenys gauti ir analizuojant respondentų domėjimąsi ekologija, aplinkos problemomis (Z=-0,306, p>0,05). Taip pat buvo tiriamas atsakomybės priskyrimas už aplinkos apsaugą. Mažiausiai studentų požiūris kito asmeninio atsakingumo už aplinkos apsaugą, o labiausiai žiniasklaidos... [toliau žr. visą tekstą] / Environmental and ecological education promotes knowledge of the environment and provide a deeper cognitive science skills and promote environmentally friendly behavior motivation, responsibility for their actions. Public environmental awareness is important for realization of environmental policy and sustainable development in the broad sense, and public information and education is a fundamental change and civil activity assumption. High school is one of the constituent parts of the education system. The aim is to explore the ecological VDU students and establish a level of environmental awareness and the factors determining it. In order to achieve a semester at the beginning of 447 respondents were interviewed and at the end of the semester 552 respondents. In order to assess the evolution of students environmental awareness at the beginning and end of the semester was used Wilcoxon criteria. The calculated average abundance rank, is considered statistically significant at p <0.05 and (in some cases, p<0.1). Summarizing the survey data showed that heard in biomedical and physical sciences course material didn‘t impact on students environmental awareness level (Z = -1.136, p>0.05). The same data were obtained and the analysis of respondents interest in ecology and environmental problems (Z =-0.306, p>0.05). It has also been studied in attribution of responsibility for environmental protection. At least student attitudes change students personal responsibility for... [to full text]