Ankstesniais laikais (orientacijos į gamybą laikais) įmonės vykdoma marketingo programa orientavosi į gamybos plėtrą, nes siekė patenkinti vis didėjančią paklausą. Gamyboje pasirodė vis naujesnės technikos priemonės, kurių dėka didėjo darbo našumas, augo gaminamų gaminių kiekis. Tačiau dėl išmetamų į orą teršalų, padidėjo aplinkos tarša. Žmonės pradėjo labiau negaluoti ir skųstis sveikata. Vis daugiau kaupėsi gamybos atliekų ir šiukšlių, kurių niekas neperdirbo. Visuomenė pradėjo suvokti ir tiesiogiai jausti technikos pažangos padarinius bei ėmėsi būdų tolimesnei žalai išvengti. Žmonės pradėjo gyventi ekologiškai, pradėjo propaguoti ekologišką gyvenseną. Įmonės suprato, kad žymiai geriau apsimoka išnaudoti galimybę išvengti taršos, nei investuoti daug lėšų į taršos valymo įrangą ir jos priežiūrą. Pradėjo prekėms taikyti ekologišką dizainą, gerino produkcijos kokybę, rinkosi švaresnes („žalesnes”) gamybos technologijas. Tokiu būdu įmonės ėmė taikyti ne gamybos, o žaliąjį marketingą. Tai tokia įmonės pasirinkta taktika, kai per įmonės veiklą siekiama sumažinti poveikį gamtai ir pačiam žmogui. Tačiau daugelis įmonių save tik sieja su žaliuoju marketingu, nesiekdamos pagerinti aplinkosaugos kokybės, o siekdamos naudos sau. / Previously, all marketing programs were focused on production growth. The main goal of companies was to satisfy the growing demand. New technologies increased labour productivity and output of the products. However, because of emissions, increased pollution, more people experience health problems; on a global scale, we witness the increased number of accumulated industrial waste and garbage which cannot be easily processed. Society began to feel the consequences of technological progress and has taken the ways to prevent further environmental damage, has begun to live an ecologically and environmentally friendly way of life. Companies also realized that it is much more profitable to initiate company policies related to pollution prevention and design eco-friendly products and services. Companies also seek to improve the quality of products. Some companies choose to use an eco-marketing approach in product line expansion and modernization of the technological processes. This is the tactics, when a company tries to reduce the environmental impact on the nature. However, there are many companies which associate themselves with green marketing, but, in reality, they do not seek to improve the environmental quality, only to benefit themselves. Object of the research – ecological education in the context of green marketing. The objectives: • Present the concept of green marketing and review green marketing models; • Specify the key elements of the system of environmental education... [to full text]

Ecological Education of adults in Utena region Ancient people were inseparable from nature. They depended on environment and this dependence was reflected in their way of live, customs, creation and rituals. Civilized people don’t connect themselves with nature as much as their ancestors did. They don’t have a strong feeling of harmony with surrounding environment. However people today feel concern about endangned nature and devastated environment. And this is not only aesthetic problem, but necessity to preserve nature and man. That is why more and more attention is paid to ecology and ecological education. Ecological education is one of the fields of integrated education. It’s role is to help adults realize ecological problems, acquire cultural and social competence, be independent, active and responsible. The main good of ecological education is to form ecological consciousness, ethics world outlook, to develop responsibility for survival of nature. Ecological education is effective when work is organized gradually. Adults should acquire this education in one or another way all their lives, only then we can successfully form an ecologically educated personality.

Kadangi darbo tema „Europos Sąjungos parama Lietuvai aplinkosaugos sektoriuje: komunikacinis aspektas“ yra pakankamai plati, palengvinant mokslinį tyrimą, buvo apsibrėžta siauresnė darbo tema – ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų informavimo efektyvumas. Pagrindinis klausimas: ar ES finansuojami informavimo apie aplinką projektai yra informatyvūs ir efektyvūs. Specifiniai klausimai: • kurios informavimo priemonės tikslinių projektų grupių asmenims yra patraukliausios ir įdomiausios; • kurios informavimo priemonės yra informatyviausios; • apie kurias aplinkosaugos tematikas visuomenė yra mažiausiai informuota; • kuri tikslinė grupė yra mažiausiai informuota apie aplinką; • ar šie projektai apskritai padidina visuomenės informuotumo apie aplinką lygį. Hipotezė – ES finansuojami ekologinio švietimo projektai yra efektyvūs, nes padidina projektuose dalyvaujančių asmenų žinias apie aplinką. Tyrimo objektas nusako tiriamųjų kontingentą – tai projektų vykdytojai ir projektų galutiniai naudos gavėjai (tiesioginės tikslinės grupės asmenys). Darbo tikslas – nustatyti ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų informavimo efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pagrindinius ir antrinius šaltinius, susijusius su darbo tematika; 2. Atlikti ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų efektyvumo tyrimą; 3. Įvertinti dviejų tiriamųjų grupių (projektų vykdytojų ir tikslinės grupės narių) atsakymus; 4. Identifikuoti informacijos sklaidos efektyvius būdus ir priemones; 5... [toliau žr. visą tekstą] / Though the citizens of Lithuania are anxious with the environmental protection, concern with the environment is passive. The reason is not effective ecological education of society and lack of information about it. More over, our country has not enough statistical information on the civic privity in environmental protection sector. There are no public surveys conducted on this or if there are, they aren’t published publicly. Because of that, we don’t know the exact sectors of environmental protection that the society is informed the least. Which information sources about the environmental protection are the most trustful and which publication channels are the most effective and attractive. Though, the support of European Union gave the possibility to provide ecological educational campaigns, the project executives failing with the statistical data on choosing the right publication channel, themes and target groups. Consequently this document is aimed to analyse the needs of project target groups, their privity level on environmental protection and to compare this data with the motives of project executives on choosing target groups and information channels. The theme of the research is the effectiveness of ecological education projects that European Union is funding. The object of the analysis is the project executives and the project beneficial’s. The main question that during this research is going to be answered is: are the ecological educational projects funded by... [to full text]