Teorinėje dalyje buvo pateiktas susidarytas holistinis požiūris į darnią plėtrą (DP). Siekiant išnagrinėti energetinį diskursą internetinėje žiniasklaidoje, buvo padaryta internetinės žiniasklaidos raidos apžvalga, išanalizuoti informacijos pateikimo būdai. Naujienų įrėminimo teorijos analizė atskleidė, kaip žiniasklaida suformuoja žinias iš naujienų ir kokią įtaką tai turi politikai, ekonomikai, bei socialinei realybei. Taip pat aprašyti visuomenės manipuliavimo (propagandos) mechanizmai. Parengta energetinio diskurso formavimo ir jo bruožų internetinėje žiniasklaidoje socialiniu ir ekologiniu aspektais empirinio tyrimo metodika bei atliktas kiekybinis bei kokybinis tyrimas, kurio metu analizuoti internetinių naujienų portalų Delfi.lt, Lrytas.lt ir Balsas.lt energetinės tematikos tekstai 2012 m. vasario 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu (iš viso 619 straipsnių). Darbo pabaigoje pateikiamos darbo išvados. / In the theoretical part was made yielded a holistic approach to sustainable development (SD). In order to examine energetical discourse in online media, was made the online media review and analyzed information presentation. News framing theory analysis revealed how the media builds knowledge from the news and how this affects the political, economical and social reality. Also described the manipulation of society (propaganda) mechanisms. Prepared energetic discourse shaping and it’s features, in online media, analysis methodology in social and environmental aspects, also made quantitative and qualitative study, which analyzed online news sites Deli.lt, Lrytas.lt and Balsas.lt energetic-themed text’s in 2012 February 1-2013 January 31 period(a total 619 articles). The conclusion was made in the end of work.

Visuomenės ir aplinkos sąveikos santykiai, siekiant užtikrinti kiekvieno asmens prigimtinę teisę gyventi neužterštoje, sveikoje aplinkoje, yra reguliuojami ekologinės teisės normomis įtvirtintais ekologiniais reikalavimais. Aplinkos apsaugai nuo teršimo skirtų reikalavimų pažeidimas yra pagrindas aplinkos teršėjui taikyti teisinę atsakomybę. Priklausomai nuo padaryto aplinkos teršimo pažeidimo esmės, jo pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, aplinkos teršėjui gali būti taikomos administracinės arba baudžiamosios, o kartu ir materialinės (civilinės) atsakomybės priemonės. Administracinė atsakomybė yra dažniausiai už aplinkos teršimą taikoma atsakomybės rūšis, tuo tarpu baudžiamosios atsakomybės priemonės, nepaisant teorinės jų taikymo galimybės praktiškai yra netaikomos. Kadangi aplinkos teršimas paprastai sąlygoja žalos ar jos grėsmės aplinkai atsiradimą, teršėjui taikomos dar vieno, Lietuvos nacionalinėje teisės sistemoje mažai išplėtoto ir klaidingai su civilinės atsakomybės normomis tapatinamo materialinės atsakomybės instituto nuostatos, skirtos minėtai žalai atlyginti. Taigi, šiame darbe yra siekiama išanalizuoti pagrindinės - administracinės atsakomybės už aplinkos teršimą teisinio reguliavimo bruožus, aptarti baudžiamosios ir materialinės (civilinės) atsakomybės institutų įstatyminio įtvirtinimo ypatumus, taip pat atskleisti ryškiausiai matomus šių atsakomybės rūšių reglamentavimo bei jų praktinio įgyvendinimo trūkumus. Kadangi siekiant užtikrinti Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between the environment and society, are regulated by ecological demands entrenched in the ecological rules of law, with the view to ensure the birthright to live in clean and healthy environment. The breach of ecological demand, which is established with the aim to avoid the environmental pollution is the basis to apply the institute of legal liability. According to the nature and level of risk of violation, administrative, punitive and civil measures can be applied to the polluter. Commonly used is an administrative liability, meanwhile the punitive measures for environmental pollution, despite the theoretical regulation, practically has no affect. Whereas nearly every violation of environmental pollution causes the damage or the danger of damage to the environment, the remedies of civil law are also applied to the polluter, which are dedicated to compensate damage, caused by the violation. So the aim of the article is to analyse the main features of administrative liability – as mostly used type of liability, also to discuss the main points of legal regulation of penal and civil liability and to uncover the main problems of the regulation and its applications. Since the institute of liability for environmental pollution violations during last free years in Lithuania was widely modified on purpose to enforce the environmental requirements of European Union, the attention in the article also will be pied to the main transformations and its practical... [to full text]

Kadangi darbo tema „Europos Sąjungos parama Lietuvai aplinkosaugos sektoriuje: komunikacinis aspektas“ yra pakankamai plati, palengvinant mokslinį tyrimą, buvo apsibrėžta siauresnė darbo tema – ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų informavimo efektyvumas. Pagrindinis klausimas: ar ES finansuojami informavimo apie aplinką projektai yra informatyvūs ir efektyvūs. Specifiniai klausimai: • kurios informavimo priemonės tikslinių projektų grupių asmenims yra patraukliausios ir įdomiausios; • kurios informavimo priemonės yra informatyviausios; • apie kurias aplinkosaugos tematikas visuomenė yra mažiausiai informuota; • kuri tikslinė grupė yra mažiausiai informuota apie aplinką; • ar šie projektai apskritai padidina visuomenės informuotumo apie aplinką lygį. Hipotezė – ES finansuojami ekologinio švietimo projektai yra efektyvūs, nes padidina projektuose dalyvaujančių asmenų žinias apie aplinką. Tyrimo objektas nusako tiriamųjų kontingentą – tai projektų vykdytojai ir projektų galutiniai naudos gavėjai (tiesioginės tikslinės grupės asmenys). Darbo tikslas – nustatyti ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų informavimo efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pagrindinius ir antrinius šaltinius, susijusius su darbo tematika; 2. Atlikti ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų efektyvumo tyrimą; 3. Įvertinti dviejų tiriamųjų grupių (projektų vykdytojų ir tikslinės grupės narių) atsakymus; 4. Identifikuoti informacijos sklaidos efektyvius būdus ir priemones; 5... [toliau žr. visą tekstą] / Though the citizens of Lithuania are anxious with the environmental protection, concern with the environment is passive. The reason is not effective ecological education of society and lack of information about it. More over, our country has not enough statistical information on the civic privity in environmental protection sector. There are no public surveys conducted on this or if there are, they aren’t published publicly. Because of that, we don’t know the exact sectors of environmental protection that the society is informed the least. Which information sources about the environmental protection are the most trustful and which publication channels are the most effective and attractive. Though, the support of European Union gave the possibility to provide ecological educational campaigns, the project executives failing with the statistical data on choosing the right publication channel, themes and target groups. Consequently this document is aimed to analyse the needs of project target groups, their privity level on environmental protection and to compare this data with the motives of project executives on choosing target groups and information channels. The theme of the research is the effectiveness of ecological education projects that European Union is funding. The object of the analysis is the project executives and the project beneficial’s. The main question that during this research is going to be answered is: are the ecological educational projects funded by... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjama viena iš aplinką bei išteklius tausojančių ūkininkavimo sistemų - tai ekologinis žemės ūkis. Ateities žemės ūkio sistemos pagrindiniai tikslai - subalansuotai spręsti ekologinius, socialinius ir ekonominius klausimus ir įgyvendinti tausojamojo ūkininkavimo principus. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių literatūros šaltiniai. Išsamiau analizuojamos Ekologinių ūkių plėtros galimybės ir perspektyvos ES. Įvertinti Ekologinio ūkininkavimo pokyčiai. Atliktas tyrimas su vartotojais, skirtas nustatyti ekologinių produktų rinką. / Master’s degree work considers one of the farming system which is saving environment and resources i.e. agricultural economy. The main purposes of the system of the future agricultural economy’s are to work on ecological, social and economical problems and to implement principles of saving farming. In master’s degree work there are analised and systematized sources of different lithuanian and foreign literature authors. There are more properly analised possibilities and perspectives of ecological economy development in UE. There are also appreciated changes of ecological farming. The research which is accomplished with users is designed to set the market of ecological products.

Darbo tikslas-įvertinti aplinkosaugos problemas Lietuvos kaimo turizmo versle ir pateikti jų sprendimo būdus. Problema – kaimo turizmo plėtros neigiamos įtakos gamtai mažinimas Objektas – Kaimo turizmas Lietuvoje Darbo uždaviniai: 1. Atlikti mokslinės literatūros apžvalgą, kurioje aptariama kaimo turizmo sąvokos, ekologinės problemos, kurias sukelia ši verslo šaka ir jų sprendimo būdai. 2. Įvertinti kaimo turizmo gamtosaugos problemas 3. Apibrėžti ekologinių problemų kaimo turizmo versle sprendimo būdus 4. Išskirti Lietuvos kaimo turizmo silpnybes, stiprybes, galimybes ir grėsmes 5. Įvertinti Hassan darniosios kaimo turizmo plėtros veiksnius ir jų pagrindu sukurti ekologinio turizmo plėtros modelį Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė ir palyginamoji analizė. 2. Statistinių duomenų analizė. 3. Anketinė apklausa. Darbas susideda iš 3-jų dalių. Iš literatūros apžvalgos, metodologijos ir tyrimo Turizmo sfera yra viena iš sparčiausiai augančių pastaruosius dešimt metų ir ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Šis faktas teigiamai veikia bet kurios šalies ekonomiką, urbanizavimo procesus, gyventojų užimtumą ir daugelį kitų faktorių, bet, deja dažniausiai neigiamai veikia aplinką ir ekologiją. Turizmas yra neatsiejamai susijęs su gamta, ypač tai liečia kaimo turizmą. Aplinkosaugos problema bet kurioje valstybėje egzisuoja jau šimtus metų ir per tą laiką buvo atrasta daugelis būdų, kaip ją spręsti. Kas liečia turizmo sferą, tai viena iš priemonių kovai su... [toliau žr. visą tekstą] / The aim is to establish eco-and rural tourism development trends in Lithuania and Europe, and assess environmental problems and their solutions for rural tourism. Job problem - the development of rural tourism, reducing the negative impact on the environment Subject - Rural Tourism in Lithuania Job tasks: 1. Analyze the environmental problems in rural tourism business 2. Make an analysis of sustainable rural tourism development and forecasts for Lithuania, the European Union on the basis of experience 3. Provide the potential for rural tourism, environmental issues and ways to solve environmental problems in the development of a model 4. To show Lithuanian rural tourism failings, strengths, possibilities and threats. 5. To create ecological rural tourism model. Working methods: 1. Analytical Review of Literature 2. A comparative analysis of statistical data 3. Questionnaire. The work consists 3-parts: literature review, methodology and research Tourism business is one of the fastest growing and not only in Lithuania but also throughout all Europe. This fact has positive effects on any country's economy, the processes of urban development, employment and many other factors, but unfortunately mostly negative impact on the environment and ecology. Tourism is inextricably linked with nature, especially in rural tourism. Tourism is associated with ecological factors such as litter, water consumption, energy consumption, which negatively affects the country's economic... [to full text]

Tyrimų objektas-segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Anglijos agrofitocenozėse ir jų atitikimo gerai agrarinei būklei. Tyrimų tikslas-palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Anglijos ūkio ekologiškų varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pagal parengtą ir toliau tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką. Darbo metodai-ekspedicinių tyrimu metu atlikta segetinės floros apskaita keturiose-penkiose 0,25 m-2 dydžio aikštelėse. Surinkti duomenys apie ekologinių ūkių ūkininkavimo patirtį, bei agrofitocenozių būklę. Remiantis monografiniu ir kameraliniu metodu įvertintas agrofitocenozių atitikimas gerai agrarinei būklei. Darbo rezultatai-įvertinus Lietuvos ir Anglijos ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių segetinę florą nustatyta, kad segetinės floros kiekis mūsų šalies ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių ir Anglijos ekologinio ūkio panašūs: Anglijos žiemkenčių agrofitocenozėse rasti vidutiniškai 76 vnt.m-2, tuo tarpu Lietuvos ekologinių ūkių žieminių javų suformuotose agrofitocenozėse 78 vnt.m-2 ir 67 vnt.m-2 atitinkamai. Pagal tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką, tyrimam pasirinktos agrofitocenozės atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus, nes segetinės floros kiekis neviršija 100 vnt.m-2. / Objectives of the research: compare of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of crops in the organic farms of Lithuania and England, and evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: the research was carried out in the summer time of 2007-2008. The aim of research, to measure and compare weed flora in the organic farms between our country and England. The number of segetic flora which was found in both countries organic farms was similar: 78 unit m-2 and 67 unit m-2 in the organic farms of Lithuania, and 76 unit m-2 in the organic farm of England. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of winter crops of organic farms in Lithuania and England can be considered as complying with, because amount of segetic flora was less than 100 unit m-2.

Darbo tikslas: palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Belgijos ekologiškų ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pasėlių geros agrarinės būklės reikalavimams. Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti Lietuvos ir Belgijos ekologinę gamybą ir jos plėtrą. 2.Įvertinti varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį Belgijos ekologiniuose ūkiuose. 3.Palyginti su Lietuvos ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros duomenimis. 4.Pagal rengiamą „Ekologinės gamybos pasėlių geros agrarinės būklės“ vertinimo metodiką įvertinti Belgijos ir Lietuvos ekologinių ūkių atitikimą geros agrarinės būklės reikalavimams. Darbo objektas: segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Belgijos ekologinės gamybos ūkiuose. Darbo rezultatai: Tyrimo metu buvo atlikta ekologinės gamybos raidos apžvalga Lietuvoje ir Belgijoje bei segetinės floros vertinimas ekologiškai ūkininkaujančių ūkių javų suformuotose agrofitocenozėse. Lietuvoje vyrauja specializuoti javų ūkiai, todėl ir ekologinės gamybos pasėlių struktūroje javai sudaro net 70%, tuo tarpu Belgijos pasėlių struktūroje net 81% sudaro pievos ir ganyklos su prioritetiniais pieno ir mėsos sektoriais. Segetinės floros vertinimas Belgijos ekologinių javų suformuotose agrofitocenozėse parodė didelius skirtumus tarp atskirų šalies ūkių: segetinės floros kiekiai agrofitocenozėse skyrėsi daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives of the research: comparison of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of cereals in the organic farms of Lithuania and Belgium with a view to evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: The research revealed big differences in the amount of segetic flora in cereals of the individual organic farms in Belgium: there was 6 times difference between the average amount of segetic flora in the agrophytocenosis of cereals of the investigated farms. Similar situation was observed during the field investigations in Lithuania in 2007. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of cereals of Belgian organic farms (average amount of segetic flora 135 units/ m-2) can be considered as complying with. However the agrophytocenosis of cereals in Lithuanian organic farms (in particular in the East Lithuanian natural soil condition zone) having the excessive amounts of segetic flora (in average 329 units/m-2) should be considered as problematic in respect of good agrarian condition.

Šio diplominio darbo tikslas yra išanalizuoti organizacijų konkurencinio pranašumo didinimo galimybes per ekologinio marketingo komplekso instrumentų intensyvinimą. Magistro baigiamasis darbas susideda iš trijų dalių: problemos teorinės analizės, situacijos analizės bei projektinių sprendimų trečiojoje darbo dalyje. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama ekologinio marketingo koncepcija ir rėmimo instrumentai darnaus vystymosi kontekste. Pagrindinis dėmesys skiriamas darnaus vystymosi, kaip organizacijų strategijos konkurencinio pranašumo kriterijaus, svarbai. Pagal teorinę analizę ir pasirinktus tyrimo metodus atlikta ekologiškos produkcijos rėmimo instrumentų analizė Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose bei vartotojų apklausa, tiriant ekologiškų produktų rėmimo instrumentų poreikį ir poveikį pirkėjų įpročiams. Trečiojoje dalyje sukurta nauja ekologiško rėmimo strategija ir rėmimo instrumentų alternatyvos ekologiškiems produktams. / The aim of this project is to analyse the prospects of promotional instruments in order to increase the demand of ecological production, which should become a criterion of the competitive advantage of the organizations. Master‘s project consists of three parts: theoretical analysis of the problem, the analysis of the situation and the projected solutions. In the first part the theoretical aspects of green marketing‘s concept and promotional instruments in the framework of sustainable development are presented. Fundamental attention is granted to the growing importance of sustainable development as a criterion of competitive advantage of organizational strategy. According to the theoretical studies and defined research methods the largest Lithuanian retail supermarkets and their promotional instruments are presented together with the social research determining the altitude of consumers to the eco-immage of supermarkets and the effectivness of eco-products‘ promotion. In the third part, the new eco-promotional strategy and the alternative promotional instruments for ecoproducts are presented.

Tyrimo tikslas- ištirti ekologiškų maisto produktų vartojimą bei požiūrį į juos tarp Vilniaus miesto suaugusių gyventojų. Metodai. Tyrimo imtis- 514 Vilniaus miesto suaugusių gyventojų. Tyrimui naudotas anoniminės anketinės apklausos metodas. Anketos klausimai buvo apie pačius respondentus, jų požiūrį į ekologiškus maisto produktus, vartojimo ir nevartojimo priežastis, produktų prieinamumą, informacijos gavimą. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinę SPSS 14.0 programą. Statistiškai reikšmingam skirtumui tarp grupių įvertinti naudojamas Mano – Vitnio rangų sumų kriterijus (U). Kokybinių požymių statistiniam ryšiui nustatyti naudojamas chi kvadratas (&#967;2) ir apskaičiuotas šio kriterijaus laisvės laipsnių skaičius (df). Duomenų skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 % respondentų, iš jų 88,2 % moterų ir 71,2 % vyrų. Moterys vartoja statistiškai reikšmingai dažniau (p= 0,000). Tarp amžiaus grupių ir vartojimo irgi nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p= 0,009), 18-34 metų amžiaus respondentai vartoja dažniau. Statistiškai reikšmingai dažniau vartoja >1501 Lt ir <500 Lt gaunantys respondentai (p=0,012), taip pat turintys aukštąjį ir profesinį išsilavinimą (p=0,029). 97,5 % atsakiusiųjų pirktų ekologiškus maisto produktus, jei tik leistų galimybės. Priežastys, lemiančios ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra šių produktų saugumas 27,3 %, sveikumas 90,0 %, skanumas 38,9 %. Nevartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research- to investigate organic food consumption and approach to it among adults in Vilnius city. Methods. Research volume- 514 adults of Vilnius city. The method of anonymous questionnaire survey was applied for the research. Questionnaire contained questions of the respondents, they approach to organic food, reasons of consumption or not, accessibility of products, obtaining information. Data analysis was performed by using the program SPSS 14.0. Mann-Whitney rank sum criterion (U) was applied for analysis of statistically significant difference between the groups. The value chi square (&#967;2) was applied for evaluation of statistic relation of qualitative features. The data difference is statistically significant when p < 0,05. Results. Organic food are used by 82,1 % respondents, 88,2 % of them was women and 71,2 %- men. Women use statistically significantly more frequently (p= 0,000). There is statistically significant relation between age groups and consumption (p= 0,009), 18-34 years old of respondents use more frequently. Statistically significantly more frequently (p=0,012) use respondents, which earn >1501 Lt and <500 Lt money, also respondents, which have higher and vocational education (p=0,029). The reasons why people use organic food are: food safety (27,3 %), health (90,0 %), good taste (38,9 %). The non- used reasons are: too expensive (53,3 %), not good taste (5,4 %), short consumption time (21,7 %), don‘t knows which food is organic (28,3... [to full text]

Disertacijos tikslas yra ekologiškai ūkininkaujančiuosius suklasifikavus pagal jų skirtingus veiklos prioritetus, nustatyti veiksnių reikšmingumą ekologinio ūkininkavimo vystymui. Tai pasiekta išanalizavus sistemų teorijos, ekologinio ūkininkavimo, darnaus žemės ūkio vystymosi ir kaimo plėtros, aplinkosaugos, maisto kokybės bei saugos ir motyvacijos teorijos krypčių perspektyvas, identifikavus ekologinio ūkininkavimo veiksnius, atlikus empirinių tyrimų modelių ir jų pritaikomumo Lietuvos kontekstui analizę. Sukurtas ir empiriniu tyrimu patikrintas ekologinio ūkininkavimo veiksnių vertinimo teorinis modelis leido nustatyti veiksnių reikšmingumą strateginiam ūkininkų sprendimui dėl ekologės gamybos būdo plėtotės pagal dvi veiklos prioritetų požiūriu homogeniškas ekologiškai ūkininkaujančiųjų respondentų grupes (orientuotų į pelno didinimą ir į ekologinę gyvenseną). Disertacijos rezultatai suteikia naujų žinių apie ekologinį ūkininkavimą lemiančius veiksnius, leidžia sistemiškiau nei iki šiol vertinti ekologinio ūkininkavimo veiksnius. Tyrimo rezultatai gali būti pagrindas ekologinio žemės ūkio (siaurąja prasme) ir žemės ūkio darnaus vystymosi (plačiąja prasme) racionalios politikos formavimui Lietuvoje ir kitose naujosiose Europos Sąjungos šalyse, o konkretiems ūkininkams, ypač besiruošiantiems priimti strateginius sprendimus dėl ekologinio ūkininkavimo, suteikia naujų žinių. / The dissertation aim is to assess the significance of the determinants of organic farming to its development when the respondents are classified by priority of their activity. This has been achieved through the analysis of trends and perspectives of the system theory, organic farming, sustainable development of agriculture, rural development, protection of the environment, food quality and safety and the motivation theory while identifying the determinants of organic farming, and through the analysis of empiric models and their applicability in the context of Lithuania. The established and empirically tested theoretical research model for the modelling the determinants of organic farming enabled to assess the significance of the determinants to the strategic farmers’ decision whether or not to undertake the practice of organic farming according to two homogenous groups of organic respondents depending on the activity priorities (profit-oriented and organic-oriented lifestyle). The dissertation provides with new knowledge about organic farming and enables to assess the factors of organic farming more systematically than before, the research results could be a basis for the rational policy-making in the development of organic agriculture (in a narrow sense) and sustainable agriculture (in a broad sense) in Lithuania and other new countries of the European Union, and provide with new knowledge the farmers, especially those who are preparing to make the strategic decisions... [to full text]