Das Untersuchungsobjekt dieser Arbeit ist Besonderheiten des Umgangs und der Zusammenarbeit zwischen dem Schulleiter und dem Sozialpädagogen an einer Bildungsinstitution. Das Untersuchungsproblem: Die vorherrschenden Beziehungen zwischen dem Schulleiter und dem Sozialpädagogen sind ausreichend gut und optimal. Das Problem ist die Definition der Stellung des Sozialpädagogen in einer Schulgemeinschaft sowie die Fülle und Unbestimmtheit der Funktionen, die der Sozialpädagoge auszuführen hat. Arbeitshypothesen: Die Sozialpädagogen, öfter als Leiter von Bildungseinrichtungen, schreiben sich verschiedene Funktionen ihrem Posten zu. Die Sozialpädagogen meiden es, mit Schülereltern Kontakt zu pflegen, wobei der Grund dafür eine negative Einstellung gegenüber dem Sozialpädagogen ist. Das Hauptproblem bei der Arbeit des Sozialpädagogen ist der der Arbeitsbelastung nicht entsprechende Lohn. Untersuchungsaufgaben: • Bewertung der Kompetenz des Sozialpädagogen, seiner Werteinstellungen, der Sicht auf das Kind und seine Umgebung. • Erforschung von vorhandenen Beziehungen zwischen dem Schulleiter und dem Sozialpädagogen. • Erforschung von Faktoren, die die Beziehungen zwischen dem Sozialpädagogen und dem Schulleiter beeinflussen. • Bewertung von Möglichkeiten der Zusammenarbeit zwischen dem Sozialpädagogen und der Schule. • Erarbeitung von Empfehlungen für eine nachhaltige Verbesserung der Beziehungen zwischen der Schule und dem Sozialpädagogen. Nach der Untersuchung hat es sich... [to full text]

This work is about the role of a social pedagogue, while solving problems of bad children attendance. The main aim of the work is to show the opportunities of social pedagogue, solving bad school attendance problem. In the theoretical part of work the following topics are overviewed; the educational reform in Lithuania, socializational problems and their prevention, the purpose of social pedagogue and his work trends, the features of adolescent spread, unwillingness to learn and the ways it is shown. In the practical part the results of the investigation. The information was gathered, while interviews with schoolchildren, dealing with class monitor's information about children, who attend school badly and method's of social pedagogue's work with a contrete pupil. In this work you can find the results of the investigation, which show the reasons of bad school attendance, pupls' and class monitors' opnions, talking about relationship with teachers, classmates, and how it influences the children wish and unwillingness to attend school and the model of social pedagogue's work.

In the stage of Lithuanian educational reform was finished to create the new types of educational astablishments (gymnasiums, children's day centers, childhood's educational centers, the young schools and others). They let to cater children's educational need from meager social enviroment. Already from 1996 it is finished to create, not governmental organization's initiative, day centers for children in the council territory. The dey centre is doig social and primary and supplementary favors establishment for problematic falily children's and theis parent's. Children day centers net hot up, create new centers, because the favors' need in it is growing. However, today not all children whom need to visit this cenre have possibility to visit them, because the net those center's is not enough expanded. Because the day centers as specific establishment's action organization standards' we yet haven't got is difficult to regard concrete center social-economoc efficacy and advisability.

The role of social pedagogue is highly important in term of reform of our educational system, because social pedagogues seek to help children and teenagers to adapt in society, community or in shelter. They use all acceptable forms of upbringing, they also communicate with others pedagogues, parents and social institutions, which guarantee security of children and teenagers, their rights and responsibilities, physical and psychological needs. Social pedagogues assist organizing educational process, help to understand, how goes on psychosocial development of children or teenagers and what influence on educational process family, community and culture have. Reorganizing society, entering free market system and democratic society, social pedagogue becomes a coordinator of social-pedagogic help. Aims of the work are to help to fulfill the right of pupil to study. Other goal of social pedagogues is to ensure effective education and upbringing at school and to create conditions for positive socialization and civic ripeness of child. Hypothesis of the research: social-pedagogic help in educational institution is more effective when intermediate communication between social institutions exists. Goal of the research: seeking intermediate communication between social institutions, reveal the role of social pedagogue in nowadays educational and upbringing system. Work task: formation of social-pedagogic system in Lithuania; to show, that social pedagogue is important helper upbringing... [to full text]

The study was made using the technique of standardised written interview and narrative method; it revealed the perspective of social participation in the community of comprehensive school by the disabled. Teachers of Siauliai town and district comprehensive schools, teaching Ethics and the Lithuanian language to primary and basic forms took part in the questioning. The study helped to disclose how the contents of education is conveyed to pupils, if social participation of the disabled is induced in the community of a school, and what is the teachers’ opinion about making “a school for everybody”. Teachers’ opinion, attitude and persuasion was analysed in respect of the disabled.

Magistro darbo tikslas – įvertinti socialinių darbuotojų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas konkrečių socialinių darbuotojų – Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centre dirbančių socialinių darbuotojų – pasirengimo bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis vertinimas. Tyrimui patvirtinti, iškelti tokie darbo uždaviniai – atlikus mokslinės literatūros ir dokumentų analizę, apklausus Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinius darbuotojus, nustatyti jų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis, ir apklausus socialinių paslaugų gavėjus, įvertinti gaunamų paslaugų kokybę. Atlikus mokslinės literatūros analizę, teoriškai pagrįsta socialinio darbuotojo kvalifikacijos bei kompetencijos svarba bendradarbiavimo su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis procese, ir bendradarbiavimo, kaip metodo, reikšmė socialinio darbo procesui ir pagalbos kokybei. Atlikus dokumentų analizę, nustatytos socialinių darbuotojų kompetencijos, funkcijos, veiklos sritys, teisės ir pareigos bendradarbiaujant su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Kiekybinio ir kokybinio tyrimų metu nustatyta, jog socialiniai darbuotojai dažniausiai bendradarbiauja su medicinines paslaugas teikiančiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pakankamai dažnai – su policija, socialinių paslaugų teikėjais, komunalinių paslaugų teikėjais... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aim is to assess the social worker's readiness to collaborate with other assistance providing agencies. In order to achieve the aim, the study selected to assess the readiness of specific social workers from Vilnius City Municipal Social Assistance center in collaborating with other institutions providing assistance. To confirm the study, the work bring these challenges - the results of the scientific literature and document analysis, interviews with Vilnius city center of social assistance workers to determine their readiness to collaborate with other assistance providing agencies, and interviews with social service recipients to assess the quality of services received. After the analysis of scientific literature, the social theory was based on the employee's qualifications and competence of the importance of collaboration with other institutions providing assistance to the process, and the value of collaboration, as the method, of social work process and quality of assistance. The analysis of the documents set out the social competence of personnel, functions, activities, rights and duties in collaboration with other assistance providing agencies. Quantitative and qualitative studies found that social workers often collaborate with the authorities providing medical services and non-governmental organizations, often enough - the police, social service providers, utility providers, municipalities and neighbourhood, rarely collaborate with institutions... [to full text]

Socialinis teisingumas šiame darbe suvokiamas kaip tam tikra schema (modelis), apimanti keletą pagrindinių elementų, kuriuos galima laikyti tam tikrais vertinimo kriterijais: silpnosios šalies gynimas, autonomijos teisė ir jos ribos, teismo diskrecijos teisė civilinėje teisėje ir žmogaus teisių poveikis civilinei teisei. Vadovaujantis minimais kriterijais ir jų visetu kaip socialinio teisingumo vertinimo sistema siekiama ištirti civilinės teisės šaką – panagrinėti atskirus civilinės teisės institutus iš socialinio teisingumo perspektyvos. Pabrėžtina, kad aptariamas socialinio teisingumo modelis yra tik pasiūlymas, tam tikra perspektyva, iš kurios civilinė teisė galėtų būti vertinama. Dėl ribotos darbo apimties nagrinėjami tie civiliniai teisiniai santykiai, kurie darbo autorės nuomone, su socialinio teisingumo modeliu susiję glaudžiausiu ryšiu. Detalizuojant kiekvieną minėto modelio elementų, darbe ypač akcentuojami sutartiniai teisiniai santykiai. Aiškinantis silpnosios šalies gynimo principo turinį, kaip vieno socialinio teisingumo modelio elementų, daug dėmesio skiriama vartojimo sutartiniams teisiniams santykiams - nagrinėjamas vartojimo sutarties institutas, vartotojo, kaip silpnosios vartojimo sutarties šalies statusas, taip pat aiškinamasi, kodėl silpnosios šalies statusas tam tikrais atvejais suteiktinas ir verslo subjektams. Darbe siekiama atskleisti pusiausvyros tarp asmens autonomijos teisės bei jų tarpusavio solidarumo būtinybę socialinio teisingumo požiūriu –... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis the social justice is conceptualized as a particular scheme (model) which embraces several essential elements, in other words certain evaluation criteria. According to these criteria an author of this thesis analyzes a branch of civil law – in particular certain legal institutes from the perspective of social justice. The chosen social justice model implicates five elements: regulatory legitimacy, protection of weaker party, individual autonomy and social solidarity, discretion of courts and human rights‘ impact on civil law. Four of them (excluding regulatory legitimacy) are applied. A great attention is paid to contract law, especially to the consumer contracts, as well as consumer‘s category itself. One of the aims of this thesis is to discuss the importance of fairness in contract law (contractual and pre-contractual obligations) as a restrictive factor of individual autonomy. Discretion of courts is being discussed from the perspective of social justice – how broad is the discretion given for the purposes of social justice. Lastly the impact of human rights to civil law is being discussed – it is relevant to ascertain whether human rights doctrine and civil law are related. The main purpose of this thesis is to analyze the civil law norms and case law in Lithuania from the perspective of social justice and to compare separate institutes to the social justice model mentioned above. The hypothesis of this thesis has been affirmed. It is assumed that due to... [to full text]

Valstybinis socialinis draudimas lydi kiekvieną apdraustąjį asmenį net ilgiau negu visą jo gyvenimą, todėl jo reikšmė ir svarba kiekvieno apdraustojo sąmonėje yra neabejotina. Šiame darbe analizuojami valstybinio socialinio draudimo subjektų rato ypatumai. Apdraustieji – tai socialinio draudimo sistemoje dalyvaujantys asmenys, pagrindinis šios sistemos elementas, dėl kurių gerovės ši sistema, galima sakyti, ir funkcionuoja. Svarbu pastebėti, kad šiame darbe valstybinio socialinio draudimo subjektais vadinami asmenys, dalyvaujantys socialinio draudimo sistemoje, tai yra apdraustieji. Tai būtina pabrėžti, nes socialinio draudimo subjektais gali būti laikomi ne tik šie asmenys, bet ir draudėjai, valstybės institucijos, administruojančios socialinio draudimo sistemą. Darbe aptariamos valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų rato ribos pagal socialinio draudimo rūšis, analizuojama, kokia apimtimi jie draudžiami atskiromis socialinio draudimo rūšimis. Taip pat tiriamos asmenų galimybės dalyvauti pensijų kaupime, taip pat draustis savanoriškai nepatenkantiems į privalomo draudimo sferą. Socialinio draudimo sistemoje nuolat vyksta pokyčiai, ji nuolat tobulinama, kartu, be abejo, nelieka nepaliesta ir draudžiamųjų asmenų rato sudėtis bei specifika. Keičiantis ekonominei situacijai, keičiasi ir socialinio draudimo sąlygos apdraustiesiems. Pastaruoju metu ekonominei situacijai smarkiai pasikeitus, atitinkamai pablogėjo ir socialinio draudimo fondo biudžeto būklė. Tuo pačiu metu... [toliau žr. visą tekstą] / Die staatliche Sozialversicherung begleitet alle Personen, die versichert werden, lebenslang und länger, deshalb ist die Bedeutung und die Wichtigkeit der Sozialversicherung im Bewußtsein jedes Versichertes zweifellos. In dieser Arbeit werden die Besonderheiten des Kreises der Versicherten analysiert. Die Versicherten sind die Personen, die nehmen an Sozialversicherungsystem teil. Sie sind ein Grundelement dieses Systems, die wegen des Wohles dieser Personen funktioniert. Es ist wichtig einzusehen, daß die Sozialversicherungsubjekte in dieser Arbeit bei den Versicherten genannt werden. Diese Tatsache muß man unterstreichen, weil man als Sozialversicherungsubjekte auch andere Personen nennt kann, zum Beispiel, die Versicherer oder die Institutionen, die eine Sozialversicherung verwirklichen. In der Arbeit werden die Kreisgrenzen der Versicherten nach den Sozialversicherungssorten besprochen. Auch werden die Möglichkeiten in einer privaten Rentenversicherung teilnehmen geforscht. Man analysiert auch Selbstversicherungsystem als ein Ausweg für diese Personen, die nicht in Pflichtversicherungsgebiet geraten. Das Sozialversicherungsystem ändert sich immer, sie wird oft verwollkommen. Die Spezifik des Versichertenkreises ändert sich natürlich auch zusammen. Wenn die wirtschaftliche Situation bessert sich oder verschlechtert sich, ändert sich auch die Bedingungen für Versicherten. Jetzt, als die wirtschaftliche Situation heftig sich ändert, verschlechtert sich entsprechend auch ein... [to full text]

Globalizacija yra įvairialypis ir sudėtingas procesas, pasireiškęs intensyvėjančiais valstybių tarpusavio ryšiais, laisvu darbo jėgos, paslaugų, prekių ir kito kapitalo judėjimu, kurį lėmė 20 amžiaus pabaigos mokslinė ir technologinė pažanga. Sparčiai vykstanti globalizacija iškėlė naujus uždavinius ir darbo teisei, kuri turi prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Darbe teigiama, jog pagrindinis vaidmuo turi tekti socialiniam dialogui, kuris yra pagrindinė ir veiksmingiausia priemonė siekiant mažinti globalizacijos sukeltas neigiamas pasekmes darbo rinkoje ir kartu pasinaudojant teigiamomis globalizacijos suteiktomis galimybėmis. Svarbiausia užduotis – socialinio dialogo skatinimas ir vystymas visais lygmenimis. Prioritetas turi būti teikiamas kolektyviniam, o ne individualiam darbo santykių reguliavimui. Didelė problema – dabartinių profesinių sąjungų narių sumažėjimas. Nesant stiprių socialinių partnerių, neįmanoma tinkamai ir efektyviai dalyvauti kolektyvinėse derybose bei pasiekti aktualių socialinių bei ekonominių problemų sprendimo. Itin teigiamas yra Europos socialinių partnerių dalyvavimas teisėkūros procese, tačiau nesant konkretaus teisinio pagrindo Europos lygmens kolektyvams deryboms inicijuoti ir vesti, šis reiškinys neišnaudoja visų galimybių. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog globalizacijos įtaka darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Tarptautiniame lygmenyje svarbiausią... [toliau žr. visą tekstą] / Globalisation is a various and complex process that is displayed by the intensive relations among the countries and the movement of labour, services, goods and other capital that was forced by the scientific and technologic progress at the end of 20th centuary. Progressive globalisation has risen new goals for the labour law that has to adjust to the present changes. The thesis states that the main part has to be given to the social dialogue which is the main and most important means for decreasing negative consequences of globalisation. On the other hand, the use has to be made of the positive opportunities of globalisation. The main goal is stimulation and development of social dialogue in all the stages. Priority should be given to the regulation of the collective labour. The decrease of the present trade unions is a big problem. It is imposible effectively and properly participate at the collective negotiations and reach the social and economic solutions of a problem when social partners are missing. A very possitive mean is European social patners participation at legislation, but this phenomenon is not fully used when there are no concrete fundamentals of law for European associations to initiate and carry out negotiation. Having analised all the resources the conclusion is that globalisation affects labour in all the levels – international, regional (European Union) and national levels. At the international level the main place is given to the Internation labour... [to full text]

About adaptations speed and level of employee is saluted on theG ground of subjective and objective indicators. Objective indicators the evidence indicators of worker activity in work (follow–task quality of work normative and obtainable tasks, speed of qualification raise, and assimilation of innovations). Subjective indicators of social adaptation intension and reluctance of employee to continue work in particular company (potential alternation of frames), level of his fulfilment employment. The objective indicators of adaptation characterize real condition in job range, while subjective argument ate about feelings in this sphere. The existence of an organization depends not only on the work system and material interaction of its elements, but also on how the members of the organization act among themselves. The result of successful adaptation is high fulfilment of production task, work appreciation and forming of positive point of view of the situation in the group. Nona adaptation leads to social disorganization and change of personnel. Some suggestions to the managers of the organizations were made: to care of the health of employees and to show it; to introduce employees to the goals, rules and values of organization and to clear up why they are so important; to give more autonomy in the employees task performance; to listen to every person in a company to make him feel himself the part of organization; to stimulate the employees initiative in their job.