Bakalauro darbe analizuojami socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų profesinės veiklos turinio ypatumai. Socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo profesinės veiklos turinys analizuojamas įvairiais mokslinėje literatūroje išskiriamais aspektais, vadovaujantis šių specialistų rengimą ir jų veiklą reglamentuojančiais dokumentais bei tiriant socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų požiūrį, kuris atskleistas apklausos raštu metu. Darbo objektas – socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų profesinės veiklos turinys. Darbo tikslas – palyginti socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų profesinės veiklos turinį jų pačių požiūriu. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant uždaro tipo klausimyną ir apdorojami taikant aprašomąją statistiką t kriterijaus dviejų grupių vidurkiams palyginti. Tyrime dalyvavo 126 respondentai – 64 socialiniai pedagogai ir 62 socialiniai darbuotojai, dirbantys įvairiose socialinėse įstaigose. Analizuojant socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų veiklos turinį buvo siekiama išsiaiškinti kokie skirtumai ir panašumai išryškėja sugretinant socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo veiklą šių specialistų rengimą reglamentuojančiuose dokumentuose ir kuo specifiška ir autentiška socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo profesinė veikla dirbančių šios srities specialistų požiūriu. Tyrimu nustatyta, kad socialinė pedagogika ir socialinis darbas yra artimai susijusios profesijos, kurios daro įtaką viena kitos atžvilgiu, bet socialinę... [toliau žr. visą tekstą] / The bachelor's work analyzes occupational characteristics of social work educators and social workers. Social worker's and social educator's professional content is analyzed in various aspects of scientific literature, according to the training of specialists and regulations governing their activities by investigating both social pedagogues and social workers attitudes. The thesis was social pedagogues and social workers professional content analyzed. The objective was to compare the social worker's and social pedagogue's professional content on their own point of view. The data was collected using closed-ended questionnaire and descriptive statistics using t-test to compare the two groups of averages. The study included 126 respondents – 64 social pedagogues and 62 social workers in various social institutions. The analysis of social pedagogues and social workers was to find out what the differences and similarities between comparisons of the results revealed a social worker and social educator training of specialists in the governing documents and the specific and genuine social pedagogues and social workers working in this occupation in terms of professionals. The study found that social pedagogy and social work are very closely related occupations, which influence each other, but the social pedagogy and social work can vary depending on the content of the activities to which attention is focused professionals - social educator oriented activities also diagnosed with the... [to full text]

Tyrime dalyvavo 74 Lietuvoje gyvenantys mikčiojantys asmenys nuo 17 iki 58 metų amžiaus (iš jų 38 vyrai ir 36 moterys) ir 74 nemikčiojantys asmenys nuo 18 iki 51 metų (37 vyrai ir 37 moterys). Tiriamiesiems pateikta interneto svetainėje patalpinta apklausa, susidedanti iš diferencinio vienišumo klausimyno, socialinio aprūpinimo klausimyno ir nerimo socialinėse interakcijose klausimyno. Taip pat pateikta socialinių-demografinių klausimų. Gauti rezultatai rodo, jog vieniši mikčiojantys asmenys jaučia daugiau socialinio nerimo ir gauna mažiau socialinio palaikymo, lyginant su nevienišais mikčiojančiais asmenimis. Be to, vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys daugiau socialinio palaikymo, jaučia mažiau socialinio nerimo negu vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys mažiau socialinio palaikymo. Taip pat apskaičiuota, jog apskritai mikčiojančiojo amžius neturi sąsajos su jo gaunamu socialiniu palaikymu, tačiau kuo vyresnis yra mikčiojantis asmuo, tuo mažiau jis jausis socialiai integruotas, ir atvirkščiai. Tyrimo rezultatai rodo, jog mikčiojančiųjų vienišumą paaiškina mažas socialinis palaikymas ir didelis socialinis nerimas, o socialinį nerimą paaiškina stipresnis mikčiojimas. / 74 stuterrers currently residing in Lithuania, aged 17-58, (38 men and 36 women) and 74 non-stutterers, also currently residing in Lithuania, aged 18-51 (37 men and 37 women), took part in the research. The respondents filled out an online survey consisting of the Differential Loneliness Scale, the Social Provisions Scale and the Social Interaction Anxiety Scale. Some sociodemographic questions were also included in the survey. The results show that lonely stuttering adults had higher levels of social anxiety and received less social support than their less lonely counterparts. Also, lonely stuttering adults who received more social support had lower levels of social anxiety than lonely stuttering adults who received less social support. It was also calculated that the stutterer‘s age does not have any direct linkage to their level of received social support, however, the older a stutterer gets, the less socially integrated he or she will feel. The results also show that the stutterers‘ loneliness was buffered by higher levels of social support and negatively affected by higher levels of social anxiety. Moreover, social anxiety was shown to be negatively affected by more severe stuttering.

Socialinis darbas gana nauja besiplėtojanti profesija, bandanti išspręsti įvairias socialines problemas. Socialinis darbuotojas stengiasi palengvinti visuomenės ir atskirų individų sąveiką jiems iškilusių problemų erdvėje. Šio magistrinio darbo tema aktuali tuo, jog žiniasklaida pateikdama įvairią informaciją apie socialinį darbuotoją leidžia susidaryti visuomenei dažniausiai tokį požiūrį, kuris yra nepalankus socialiniam darbuotojui. Tyrimo tikslas – atskleisti, koks socialinio darbuotojo įvaizdis formuojamas didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: aptarti socialinio darbuotojo profesinės veiklos ypatumus; pateikti žiniasklaidos vaidmenį formuojantį visuomenės požiūrį; atskleisti socialinio darbuotojo įvaizdžio vaizdavimo didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose charakteristikas. Tiriamojoje darbo dalyje derinami kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodai. Socialinio darbuotojo įvaizdžio žiniasklaidoje analizei pasirinkti šie dienraščiai: „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“. Tyrimui atlikti pasirinktas dienraščių periodas nuo 2010 m. sausio mėn. 1d. iki 2011 m. gruodžio mėn. 31d., jo metu rasta ir išanalizuota 144 straipsniai apie socialinį darbuotoją. Kokybinio tyrimo metu įvaizdis tiriamas išskiriant numanomas teigiamo ir neigiamo požiūrio kategorijas ir reikšmines subkategorijas. Galimas teigiamas socialinio darbuotojo įvaizdis atsiskleidė per teikiamas socialines paslaugas, darbuotojo asmenines... [toliau žr. visą tekstą] / Social work is a quite new expanding profession trying to solve different social problems. A social worker attempts to relieve the interaction of society and separate individuals in the space of their problems. The theme of this master‘s work is actual because media presenting the various information about social worker mostly lets to form the society opinion which is adverse for social worker. The purpose of research is to reveal the formative image of social worker in the biggest Lithuanian daily papers. These goals are set to achieve the purpose: to discuss the professional work peculiarities of social worker; to present the role of media in society opinion formation; to reveal the characteristics of social worker‘s image presentation in the biggest Lithuanian daily papers. Quantitative and qualitative content analysis methods are combining in the researching part of work. Daily papers „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos rytas“ and „Vakaro žinios“ are chosen for the analysis of social worker‘s image in media. Daily papers period from 1st January, 2010 till 31st December, 2011 is chosen for research. 144 articles about social workers were found and analyzed during this work. During the qualitative research the image was analyzing through distinguishing implicit positive and negative attitude categories and meaningful subcategories. The possible positive image of social worker was revealed through providing social services, worker’s peculiarities and the requirements... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama socialinio inovacinio projekto ,,Socialinis taksi“ sukurta nauda visuomenei. Pirmoje darbo dalyje pristatoma socialinių inovacinių projektų idėja, aptariama inovacijų situacija Lietuvoje ir projektų vertinimo metodai. Antroje dalyje analizuojamas kaštų naudos analizės atlikimo procesas, pinigų srautų, projekto laikotarpio ir diskonto normos nustatymo problematika, socialinės naudos skaičiavimo būdai. Trečioje dalyje pateikiama projekto naudos visuomenei vertinimo schema, pristatomi tyrimo metu naudoti metodai – interviu, anketavimas, kaštų naudos analizė, jautrumo analizė. Ketvirtoje šio magistrinio darbo dalyje pateikiami respondentų apklausos rezultatai ir jais remiantis atliekamas projekto naudos vertinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / In this master‘s thesis the benefit created by social innovation project ,,Socialinis taksi“ is calculated. In the first part the idea of social innovation projects is introduced, the situation of innovation in Lithuania is discussed and project evaluation methods are defined. In the second part the process of cost benefit analysis is introduced and the main problems related with determining the period of the project, it‘s cash flow and discount rate are discussed. In the third part the plan for further analysis is set and methods used in the final chapter are presented. In the final chapter the results of the survey are overviewed and cost-benefit analysis is performed. At the end of this paper conclusions are made and recommendations are provided.

Darbe atlikta vyresniųjų gimnazinių klasių mokinių socialinio statuso ir socialinio pedagogo pagalba, žemo socialinio statuso mokiniams analizė. Tyrimo objektas - vyresniųjų gimnazinių klasių mokinių socialinis statusas ir socialinio pedagogo pagalba, žemo socialinio statuso mokiniams.Tyrimo hipotezė - vyresnio mokyklinio amžiaus moksleiviai, veikiami grupės ir jos vidinių statusų bei jų dinamiškų veiksnių, patiria lyderystės ir atstūmimo situacijų, kurias padėti išspręsti gali socialinis pedagogas. Tyrimo tikslas - ištirti vyresniųjų gimnazinių klasių mokinių socialinio statuso svarbą ir socialinio pedagogo pagalbą žemo socialinio statuso mokiniams. Tyrimo uždaviniai: 1.Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie grupės narių socialinį statusą, lyderio ir žemo socialinio statuso mokinių ypatumus, bei socialinio pedagogo pagalbą pastariesiems mokiniams; 2.Išsiaiškinti mokinių nuomonę, apie lyderius ir atstumtuosius, kokie aspektai įtakoja buvimą tokiuose vaidmenyse; 3. išsiaiškinti socialinių pedagogų nuomonę, apie lyderius ir atstumtuosius, kokie aspektai įtakoja buvimą tokiuose vaidmenyse; 4.Išsiaiškinti ar socialiniai pedagogai gali padėti žemo socialinio statuso mokiniams. Atviro ir uždaro tipo anketinės apklausos būdu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - vyresniųjų gimnazinių klasių mokinių socialinio statuso svarba ir socialinio pedagogo pagalba žemo socialinio statuso mokiniams. Atlikta statistinė duomenų analizė exel ir SPSS programa, atliktas x2 testas, rasti SD... [toliau žr. visą tekstą] / The work carried out at senior class pupils‘ of social status and social educator help for low social status pupils‘ analysis. The object of research – the social status of senior class pupils and social educator help, for low social status pupils. Hypothesis - senior school pupils affected by group and its internal statuses and their dynamic factors, experience leadership and rejection situations that can help solve social educator .The aim - to investigate senior gymnasium grade students the importance of social status and social educator help for low social status pupils. Objectives of the study: 1.To analyze scientific literature of the social status of the members of the group, the leader and the low social status of the students 'characteristics, and social assistance to the latter ctors influence the presence of such a role; 2.To find out students' opinion about the leaders and outcasts, what factors influence the staying in such a role 3. Social educators' opinion about the leaders and outcasts, what factors influence the presence of such a role; 4.To find out does the social eductors can help for low social status pupils. The questionnaire survey by open and closed question was conducted research with the aim - the social status of senior class pupils and social educator help, for low social status pupils. The statistical analysis of the data using SPSS and Excel program conducted x2 test to find SD, percentages, averages. Qualitative research was conducted by... [to full text]

Naujosios technologijos, komunikacijos ir internetas jungia atokiausius pasaulio kampelius. Atstumams netenkant reikšmės, interneto vartotojai atranda naujas formas, kaip palaikyti ryšį. Viena jų – internetiniai socialiniai tinklai, vienijantys milijonus vartotojų visame pasaulyje. Vartotojai, kurių daugumą sudaro jaunimas, integruoja tokius tinklapius į savo kasdieninį gyvenimą. Jeigu keliais klaviatūros paspaudimais galima pasiekti septyniaženklį žmonių skaičių, tai jau turėtų būti įdomu mokslininkams ir tyrinėtojams. Greitas internetinių socialinių tinklų išplitimas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugelyje kitų pasaulio šalių kelia tam tikrų klausimų ir Lietuvoje. Šio darbo tikslas – ištirti akademinio jaunimo socialinių ryšių kūrimą internetiniuose socialiniuose tinklapiuose. Tyrime bandoma išsiaiškinti jaunimo naudojimąsi internetiniais socialiniais tinklapiais, veiklą juose ir dalyvavimo motyvus bei jų santykį su socialiniu kapitalu. Hipotezės: 1. Moterys, jaunesnio amžiaus ir gyvenantys didesniuose miestuose jaunimas dažniau linkęs dalyvauti internetiniuose socialiniuose tinklapiuose ir juose turėti daugiau socialinių ryšių; 2. Jaunimas dalyvauja internetiniuose socialiniuose tinklapiuose siekdamas bendrauti, praleisti laisvalaikį ir palaikyti santykius su esamais draugais, o ne viešai save pristatyti ar susipažinti su naujais žmonėmis internetiniame pasaulyje; 3. Jaunimas, dalyvaudamas internetiniuose socialiniuose tinklapiuose, tikisi gauti naudingos... [toliau žr. visą tekstą] / New technology, communications and the Internet connects the most remote corners of the world. Distance loss of interest, internet users are discovering new ways to communicate. One of them - online social networks, connecting millions of users around the world. Users, most of whom are young people, integrating such sites in their daily lives. If a few keyboard clicks can be achieved millions of people, it should already be interesting to scientists and researchers. Rapid spread of online social networks in the United States and many other countries around the world raises some questions and in Lithuania. The aim of the work - to explore social connections creation of youth in the online social websites. The study attempts to clarify the use of youth online social websites, activities and motives for participation and their relationship to social capital. Hypotheses: 1. Women, younger and living in larger towns young people are more inclined to participate in online social sites and they have more social ties; 2. Young people participated in online social sites to communicate, spend free time and maintaining relationships with existing friends, but not publicly present himself or to meet new people in online world; 3. Young people, who participate in online social sites, expects to receive useful information about things that interest them or through weak ties to give a new perspective to one another. On the other hand, online social sites not makes a strong reciprocal... [to full text]

Vytautas Kavolis yra aktualizavęs tezę, kad požiūrio į moterį analizė yra svarbi ne tik socialinėms gyvenimo konkretybėms atskleisti, bet ir bendrosioms sociokultūrinėms bei sociopolitinėms laikotarpio tendencijoms išgryninti. Lietuvos istoriografijoje, nagrinėjančioje modernios visuomenės Lietuvoje formavimąsi XIX a. viduryje–XX a. pradžioje, itin daug dėmesio skiriama įvairių socialinių grupių sąmoningumo, aktyvumo visuomenėje žadinimui aptarti. Tačiau moters sąmoningumo konstravimas, jos socialinio vaidmens samprata šio laikotarpio viešajame diskurse Lietuvoje iki šiol išsamiau netyrinėti. Disertacijos tikslas – išanalizuoti moters socialinio vaidmens konstravimą viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje. Keliami uždaviniai išsiaiškinti: nuo kada viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje moteris pradedama vertinti kaip svarbi visuomenės procesų dalyvė; kokį moters socialinį vaidmenį XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje konstruoja skirtingų diskursų dalyviai; ar moters socialinio vaidmens konstravimui įtakos turi aptariamojo laikotarpio visuomenės sąranga ir jos pokyčiai; kiek ir kaip moters socialinio vaidmens konstravimą veikia pozityvizmo, nacionalizmo, liberalizmo, socializmo, krikščioniškosios demokratijos idėjų sklaida Lietuvoje. Tyrimas pradedamas XIX a. vidurio laikotarpiu, 5-uoju dešimtmečiu. Tuomet pirmą kartą modernėjančios Lietuvos istorijoje moteris tampa svarbiu ir populiariu viešųjų svarstymų objektu. Tyrimas baigiamas XX... [toliau žr. visą tekstą] / Vytautas Kavolis noticed that an analysis of the attitude towards women is important not only to reveal specific aspects of social life but also to distil out the general sociocultural and sociopolitical tendencies of a period. Lithuanian historiography that examines the formation of the modern society in the mid-19th – early 20th-century Lithuania is especially focused on the discussion of the awakening of consciousness and activity of the various social groups. But the construction of the consciousness of women and the conception of their social role in public discourse has hitherto not been investigated. The aim of this dissertation is to analyse the construction of the social role of women in public discourse in mid-19th – early 20th-century Lithuania. The main objectives are to ascertain: from when did women begin to be seen as an important participant in the social processes in the public discourse in Lithuania; what social role was constructed for Lithuanian women by the participants in the different discourses; whether the construction of the social role of women was affected by the structure of the contemporary society and the changes to this structure; how much and how the construction of the social role of women was affected by the spread in Lithuania of the ideas of positivism, nationalism, liberalism, socialism, and Christian democracy. The investigation begins in the mid-19th century, the 1840s. At that time women became an important and popular subject of... [to full text]

Prostitucija skirtinguose šaltiniuose yra traktuojama įvairiai. Vieni rašo, kad tai mainai, vykstantys tarp teikiančio seksualines paslaugas ir perkančio. Prostitucija yra neatsiejama nuo vyraujančios ekonominės situacijos valstybėje. Moterys į šią veiklą įtraukiamos įvairiais būdais ir dėl įvairių priežasčių. Vieni autoriai rašo, kad moterys nori gauti materialinės naudos ir dėl šių priežasčių parduoda savo kūną, tačiau yra ir kiti, kurie moteris prostitucijoje traktuoja kaip aukas. Visuomenė turi įvairią nuomonę šiuo klausimu, tačiau ką mano pačios moterys prostitucijos aukos, koks buvo jų gyvenimas, kaip ir dėl kokių priežasčių jos pateko į prostituciją. Todėl šio darbo tikslas yra atskleisti patekimo į prostituciją veiksnius, remiantis moterų biografiniais pasakojimais, ir nustatyti potencialius pagalbos būdus. Siekiant atskleisti moterų ir merginų patekimo į prostituciją veiksnius, buvo pasirinktas kokybinių duomenų rinkimo metodas – rašytinių gyvenimo istorijų analizė. Gyvenimo istorijos leido plačiau pažvelgti į prostitucijos aukų išgyvenimus, atskleidė net tik individualias patirtis, bet leido suprasti, kad kiekvienoje individualioje patirtyje slypi ir kolektyvinė patirtis. Tyrimo metu buvo išanalizuotos 15 moterų, prostitucijos aukų, gyvenimo istorijos. Moterų amžius nuo 16 iki 35 metų. Pasirinkta naratyvo strategija, leido giliau pažvelgti į tai, ką moterys išgyvena ir kaip jos tai nusako; kaip jos pačios supranta savo gyvenimą ir kaip interpretuodamos jį išreiškia... [toliau žr. visą tekstą] / Different sources treat prostitution differently. Some of them write that this is an interchange between the person who gives sexual service and the one who buys it. Prostitution is closely connected with the prevailing economical situation in a state. Women are involved into this activity in different ways and for different reasons. Some authors write that women want to get some financial benefit and for this reason they sell their bodies. Whereas, others think that women are victims of prostitution. Society have different opinion of that question, thus, it is interesting to find out what women, the victims of prostitution, think about their former life, why they have got into such situation. Therefore, the aim of this work is to reveal the factors why women get into prostitution on reference to women's biographical stories and determine the ways of help. Seeking to reveal the factors, why women get into prostitution, the method of qualitative collection of data was chosen - the analyses of written life stories. The life stories enabled to glance at the experience of prostitution victims and revealed not only personal experience but also enabled understanding that each personal experience also hides corporate experience. Life stories of 15 women, prostitution victims, were analysed during the survey. Women are from 16 to 35 years old. The chosen strategy of narrative enabled to deeper look at women's feelings and the way they express them, how they understand their life and... [to full text]

Socialinio marketingo sąvoka dažniausiai yra siejama su ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Marketingo principai tradiciškai naudojami pateikiant prekes ar paslaugas vartotojams. Tačiau pastaruoju metu jie vis dažniau taikomi, siekiant pagelbėti žmonėms ir aplinkai, veikti tiek atskirų asmenų ar jų grupių bei visos visuomenės elgseną dėl tam tikrų priežasčių, siekiant tam tikro rezultato. Toks marketingo naudojimas sąlygojo socialinio marketingo koncepcijos atsiradimą. Darbo objektas- socialinio marketingo kompleksas ne pelno siekiančiose organizacijose. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinio marketingo teorinius aspektus, ištirti ir įvertinti marketingo kompleksą ne pelno siekiančiose organizacijose bei išskirti tobulintinas sritis.Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados ir pasiūlymai.Darbe pateikiamos 8 lentelės bei 15 paveikslų, darbą sudaro 60 puslapių, pateikiami 2 priedai, 37 literatūros šaltiniai. / Social marketing was „born“ as a discipline in the 1970s, when Philip Kotler and Gerald Zaltman realized that the same marketing principles that were being used to sell products to consumers could be used to “sell” ideas, attitudes and behaviors. Kotler and Andreasen define social marketing as “differing from other areas of marketing only with respect to the objectives of the marketer and his or her organization. Social marketing seeks to influence social behaviors not to benefit the marketer, but to benefit the target audience and the general society”. Like commercial marketing, the primary focus is on the consumer - on learning what people want and need rather than trying to persuade them to buy what we happen to be producing.Work object is social marketing mix in non-profit organizations. The main purpose of this paper is to analyse social marketing mix theoretical aspects, research and evaluate marketing mix in non-profit organizations and to characterize main ranges for the improvement. Paper consist of introduction, 3 parts, conclusions and suggestions.There are 8 tables, 60 pages, 15 images, 37 literature sources and 2 supplements in the paper.

Visuomenės fragmentacija ir skurdas egzistavo tiek iki europiečiams kolonizuojant Lotynų Ameriką, tiek XX a. antroje pusėje, kuomet šiame regione susiformavo išlaisvinimo teologija. Išlaisvinimo teologai manė, kad Bažnyčia negali likti šį regioną kamuojančios priespaudos nuošaly, o turi ją pasmerkti ir socialinės bei politinės veiklos pagalba siekti perkeisti visuomeninę santvarką. Teologai įžvelgė visuomenės susiskirstymą į klases ir engimą tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyse, o krikščionišką artimo meilę ėmė laikyti nepajėgia suvienyti susiskaldžiusių klasių. Esamai padėčiai paaiškinti išlaisvinimo teologija pasitelkė marksistinę metodologiją. Išlaisvinimas buvo susiaurintas iki politinio ir socialinio-ekonominio lygmens, o Šv. Rašto interpretacijose išryškintas politinis išlaisvinimo aspektas. Teologai vertino visuomenės struktūras esant nuodėmingomis ir siekė socialinės revoliucijos pagalba išlaisvinti gyventojus iš socialinės-ekonominės priespaudos. Katalikų Bažnyčios modernus socialinis mokymas atsirado 1891 m. popiežiui Leonui XIII paskelbus encikliką „Rerum novarum“ – „Apie darbininkų klausimus“. Socialinis mokymas remiasi etika, teologine antropologija ir žmonijos išganymo samprata. Bažnyčia grindžia privačios nuosavybės egzistavimą prigimtine teise. Į žmogaus darbą žvelgiant antropologiškai, pabrėžiamas darbo orumas ir žmogaus dalyvavimas Kūrėjo veikloje. Bažnyčios socialiniame mokyme svarbus solidarumo principas, nurodantis į žmonių pareigą padėti... [toliau žr. visą tekstą] / Fragmentation of the society and poverty existed in Latin America both before the 15th century when the Europeans colonized this region, as well as in the second half of the 20th century when liberation theology came into existence. Liberation theologians maintained that the Church cannot stay aside of the oppression that envelops the region but should rather condemn it and seek to transform the existing order through social and political means. The theologians perceived a division of the society into different classes and oppression both on the national and internationals levels, while maintaining that Christian love of one’s neighbor is incapable of uniting the polarized classes. Liberation theology employed Marxist methodology to explain the present situation. Liberation was reduced to a political and socio-economic level, while interpretations of the Scripture highlighted the political aspect of liberation. Theologians judged society structures to be sinful and sought to liberate people from socio-economic oppression through a social revolution. Modern social teaching of the Catholic Church emerged in 1891 with Pope Leo XIII ‘s encyclical letter Rerum Novarum – On Capital and Labor. Catholic social teaching is based on ethics, theological anthropology and the conception of human salvation. Viewing human work from an anthropological perspective, the dignity of human work and his participation in the work of the Creator is emphasized. An important principle of Catholic... [to full text]