Youth delinquency is a relevant theme for discussions not only in Lithuania but also in a whole world for a long time already. On a sociological view, the forms of the behaviour which is declinatory from the norms (deviation), appear more often in a society which is in the economical – social transformation period. Children and youth is the part of the society, the most sensitive to changes. Their „I“ conception isn’t formed yet, and the social immaturity is clearly visible. The atmosphere in a family, and the upbringing methods has a high influence on the developing personality attitude and value system/ orientation. On the social pedagogical aspect, the family socium is the underlying area in the Lithuanian social policy. The social policy is oriented towards the sane consolidation of the family socium relationships and the development of the family potential. In this context, the particular role in the social policy of the country is given to the social pedagogue’s work with the family. Recently, both - the interinstitutional cooperation and the cooperation of the social pedagogue with the falimy is emphasized very often, while dealing with its and the child’s social problems. However, in the official instruction of the social pedagogue, the cooperation concept, as a cooperation with a family while solving the child’s problems is not mentioned. The social pedagogue is indicated as an adviser. Practically, the social pedagogue‘s cooperation with the family is laden with... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo paanalizuoti ryšius tarp vaiko statuso klasėje, mokymosi pažangumo (sunkumų). Tyrime iš viso dalyvavo 108 mokiniai iš dviejų mokyklų, besimokantys šeštoje klasėje ir tose klasėse dėstantys mokytojai. Tyrimo pradžioje buvo atlikta pilotinė apklausa, kurioje dalyvavo dviejų mokyklų mokytojai. Mokinių socialiniam statusui nustatyti panaudota sociometrinė anketa. Taip pat mokiniams buvo pateikta anketa, norint nustatyti, kuriuos klasės draugus jie pasirinktų vienoje ar kitoje gyvenimiškoje ar mokyklinėje situacijoje. Klasėse dėstantys mokytojai atsakė į anketos klausimus apie klasės lyderius, specialiųjų poreikių mokinius. Tai pat buvo prašoma suranguoti klasės mokinius. Mokiniai, neturintys mokymosi sunkumų bei specialiųjų poreikių, ir klasės draugų, ir mokytojų vertinimu yra aukšto arba vidutinio statuso klasėje, o mokiniai, turintys mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių – žemo statuso klasėje. Mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai klasėje yra atstumti, su jais nelabai norima bendrauti nei mokykloje, nei už jos ribų. Mokinių statusas klasėje dalinai priklauso nuo tėvų išsilavinimo, o mokinių mokymosi sunkumai priklauso nuo jų tėvų išsilavinimo. Mokinių statusą klasėje labiausiai įtakoja mokinių mokymosi sunkumai. / The aim of this paper is to analyse the relation of the child's status in the class and his/her learning achievements. The survey respondents are 108 sixth-formers and their teachers from two schools. The research tools include a pilot survey questionnaire for teachers, a socio-metric questionnaire for the child to define his/her social status, and a questionnaire for the child to define factors that influence his/her choice of friends in different life and school situations. The questionnaire for the teachers includes questions on leadership in the class, pupils with special needs, and a ranking scale of pupils. Children who have neither learning difficulties nor special needs are ranked as having high or medium status by their teachers and classmates, and those who have learning difficulties or special needs are ranked low status. Children with learning difficulties or special needs are neglected by / not popular with their classmates neither at school nor outside school. Children’s status at school is partly related to and their learning difficulties fully related to their parents' education. Children’s status is mostly related to their learning difficulties.

Šio darbo tikslas atskleisti lygtinai paleistų asmenų iš pataisos įstaigų integracijos į visuomenę teisines prielaidas ir pagalbos galimybes. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti lygtinio paleidimo istorinę raidą bei teisinę bazę, sukuriančią prielaidas lygtinai paleistų asmenų integraciją į visuomenę. 2. Išanalizuoti pataisos įstaigose ir pataisos inspekcijoje vykdomas socialinės integracijos ir socialinės reabilitacijos programas, suteikiančias pagalbos galimybes asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų, integruotis į visuomenę. 3. Nustatyti lygtinai paleistų asmenų iš pataisos įstaigų integracijos į visuomenę teisines prielaidas ir pagalbos galimybes. Teorinėje dalyje atliekama mokslinės literatūros analizė, nagrinėjami ir analizuojami teisės aktai reglamentuojantys lygtinį paleidimą, darbas su nuteistaisiais ruošiamais lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų, pataisos inspekcijos ir jų veikla dirbant su lygtinai paleistais asmenimis ir padedant jiems socialiai integruotis visuomenėje, taip pat vyriausybinių ir visuomeninių organizacijų veiklos įtaka lygtinai paleistų asmenų socialinės integracijos procese. Vykdant integraciją ir nuteistasis, ir socialinis darbuotojas susiduria su įvairiomis problemomis, todėl šiuo tyrimu norima išsiaiškinti nuteistųjų sėkmingos integracijos į visuomenę teisines prielaidas ir pagalbos galimybes. Tyrime dalyvavo dvi respondentų grupės: asmenys, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų ir Kauno m. ir r... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to reveal the opportunities and preconditions of the people sentenced on probation and to stress the aspects of the integration into the society. In order to reach the aim, two goals are identified: 1) To survey the historical development and the legal basis of the suspended sentence, giving the opportunities for the integration into the society of the people sentenced on probation. 2) To analyze the programs of social integration and vindication taking place in the institutions of the penitentiary and in the Inspection of penitentiary providing possibilities to the people sentenced on probation to be integrated into the society. 3) To define the preconditions and the opportunities of the people sentenced on probation into the society. The theoretical part of the thesis deals with the analysis of the scientific literature; legal acts controlling the suspended sentence; practical work with the people sentenced on probation and being ready to leave the places of the imprisonment; the practical activity of the penitentiary inspections with the people sentenced on probation helping them to integrate themselves into the society; the influence of the governmental and public organizations on the process of integration into the society of the people sentenced on probation. In the process of integration both a person sentenced on probation and a social worker meet with different problems. Actually, the research reveals the opportunities of help and legal... [to full text]

Santrauka Socialinio darbuotojo veikla dirbant su rizikos grupės paaugliais Mokyklos nelankantys vaikai yra priskiriami ,,rizikos grupei”. Šiems vaikams reikalingas išskirtinis dėmesys, kadangi yra ,,neatsparūs” socialinės rizikos veiksniams, tad pagrindinis darbas su ,,rizikos grupės” paaugliais tenka socialiniam darbuotojui. Socialinis darbuotojas dirbdamas su šiais paaugliais susiduria su daugeliu priežasčių dėl kurių ,,rizikos grupės” nelanko mokyklos arba ,,bėga” iš pamokų, todėl tikslinga išsiaiškinti dėl kokių priežasčių ,,rizikos grupės” paaugliai nelanko mokyklos, kokią įtaką tyčinis pamokų praleidinėjimas turi šių paauglių elgsenai. Remiantis socialinio pedagogo pareigine instrukcija, kurioje nurodoma, kad mokyklose gali dirbti ir socialiniai darbuotojai, šiame darbe labiau analizuosime būtent socialinio pedagogo darbą su mokyklos nelankančiais ,,rizikos grupės” mokiniais. Taigi darbo tikslas - atskleisti 14-17 metų rizikos grupės paauglių interesų ir motyvacijos sąsajas ir nustatyti prevencijos poreikį šiame kontekste. Tyrimas atskleidė kad kuo daugiau paauglys patiria neigiamos draugų įtakos, tuo labiau jis linkęs savo laisvalaikį praleisti lauke, būdamas su draugais, mažiau domėtis mokslais, blogiau elgtis pamokos metu bei susidurti su policijos pareigūnais nei paaugliai, kurie patiria mažesnę neigiamą draugų įtaką. Taip pat nustatyta, kad didžioji dalis socialinių pedagogų dirba prevencinį darbą su mokyklos nelankančiais ,,rizikos grupės” mokiniais. Šio... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Social educator’s activities and work with teenagers, who belongs to “risk group” If teenagers do not attend the school, they are assigned to the “risk group”. The special attention is required to work with those teenagers, because they are “not resistant” in the social environment and that is main work for the social educator. During that work, this is handling by social educator, many different reasons shows up why teenagers do not attend the school or skip the lessons. And those reasons are very important to understand what kind of influence has this kind of behavior for teenagers moral. According to social educator official position instructions, social educators could have the job in the traditional school and because of that this work will mainly analyze social educator’s work with “risk group” teenagers. In others words, the main task of this work is to discover 14-17 years teenagers interests and motivations links and estimate and prevention demands in that contexts. The analysis showdown that more negative influence the teenagers get from friends, more they are ready to spend theirs free time outside with friends, less care about lessons and school, more negative behavior during lessons, the chance to face with police is higher than teenagers who have less negative influence from friends. It is already clear, that main party of social educators works prevention work with “risk group” teenagers. They are using different methods in theirs work: ones make... [to full text]

Šiomis dienomis, sparčiai augant tinklaraščių skaičiui, pateiktos informacijos kiekis internete taip pat auga. Tampa sudėtingiau atsirinkti, kurie pateikti straipsniai ir informacija juose yra naudinga, o kurią galima praleisti. Pateiktą didelį kiekį straipsnių būtų lengviau atrinkti, jeigu jie būtų kategorizuojami, įvertintinami ir kaupiami vertinimo sistemose. Kita sparčiai auganti ir populiarėjanti sritis yra socialiniai tinklai. Žmonės buriasi į virtualias bendruomenes, dalijasi savo patirtimi, sukaupta ir įvertinta informacija. Socialiniai tinklai, kol kas egzistuojančiose tinklaraščių sistemose yra nenaudojami, tačiau taikant šią sritį, būtų galima papildomai išnaudoti socialiniaime tinkle sukauptą informaciją, tokią kaip vartotojų tarpusavio pasitkėjimas. Darbe analizuojama pasitikėjimo sąvoka socialiniame tinkle, aptariamos pasitikėjimo savybės. Kuriama tinklaraščių sistema remsis socialiniu tinklu, dėl to iš čia išplaukia pagrindinė ploblema, kaip vartotojas turėtų pasitikėti nepažįstamu kitu vartotoju, remdamasis savo socialinio tinklo ryšiais. Šios problemos sprendimui yra detaliau išnagrinėjami galimi vartotojų tarpusavio skaičiavimo algoritmai. Remiantis išnagrinėtais algoritmas yra parenkamas tinkamiausias metodas – vartotojų pasitikėjimo skaičiavimui galima naudoti Jenifer Ann Golbeck [7] pasiūlytą algoritmą TidalTrust. Tačiau tinklaraščių vertinimo relizacijoje šis algoritmas turi ilgo laiko skaičiavimo problemą, detaliau problema aprašoma 3.1 skyriuje... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of this work is to create the system of weblog trust. The system will offer to user subjective evaluation about the article. To calculate the subjective evaluation there is used social network. There are users, who evaluates articles according the system of evaluation. The same time they form network of trust. Estimators doesn‘t know each other directly. There comes main question, how to calculate trust of unfamiliar users. In this study there will be elaborating algorithms of users intertrust and right selection. To TidalTrust algorithm, there will be offered extention, which solves the main problem of time counting. Using calculated algorithm of users intertrust there will be offered approach of calculation, which gives us the recomendationt of article trust.

Vytautas Kavolis noticed that an analysis of the attitude towards women is important not only to reveal specific aspects of social life but also to distil out the general sociocultural and sociopolitical tendencies of a period. Lithuanian historiography that examines the formation of the modern society in the mid-19th – early 20th-century Lithuania is especially focused on the discussion of the awakening of consciousness and activity of the various social groups. But the construction of the consciousness of women and the conception of their social role in public discourse has hitherto not been investigated. The aim of this dissertation is to analyse the construction of the social role of women in public discourse in mid-19th – early 20th-century Lithuania. The main objectives are to ascertain: from when did women begin to be seen as an important participant in the social processes in the public discourse in Lithuania; what social role was constructed for Lithuanian women by the participants in the different discourses; whether the construction of the social role of women was affected by the structure of the contemporary society and the changes to this structure; how much and how the construction of the social role of women was affected by the spread in Lithuania of the ideas of positivism, nationalism, liberalism, socialism, and Christian democracy. The investigation begins in the mid-19th century, the 1840s. At that time women became an important and popular subject of... [to full text] / Vytautas Kavolis yra aktualizavęs tezę, kad požiūrio į moterį analizė yra svarbi ne tik socialinėms gyvenimo konkretybėms atskleisti, bet ir bendrosioms sociokultūrinėms bei sociopolitinėms laikotarpio tendencijoms išgryninti. Lietuvos istoriografijoje, nagrinėjančioje modernios visuomenės Lietuvoje formavimąsi XIX a. viduryje–XX a. pradžioje, itin daug dėmesio skiriama įvairių socialinių grupių sąmoningumo, aktyvumo visuomenėje žadinimui aptarti. Tačiau moters sąmoningumo konstravimas, jos socialinio vaidmens samprata šio laikotarpio viešajame diskurse Lietuvoje iki šiol išsamiau netyrinėti. Disertacijos tikslas – išanalizuoti moters socialinio vaidmens konstravimą viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje. Keliami uždaviniai išsiaiškinti: nuo kada viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje moteris pradedama vertinti kaip svarbi visuomenės procesų dalyvė; kokį moters socialinį vaidmenį XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje konstruoja skirtingų diskursų dalyviai; ar moters socialinio vaidmens konstravimui įtakos turi aptariamojo laikotarpio visuomenės sąranga ir jos pokyčiai; kiek ir kaip moters socialinio vaidmens konstravimą veikia pozityvizmo, nacionalizmo, liberalizmo, socializmo, krikščioniškosios demokratijos idėjų sklaida Lietuvoje. Tyrimas pradedamas XIX a. vidurio laikotarpiu, 5-uoju dešimtmečiu. Tuomet pirmą kartą modernėjančios Lietuvos istorijoje moteris tampa svarbiu ir populiariu viešųjų svarstymų objektu. Tyrimas baigiamas XX... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbas susideda iš įvado, 3 skyrių, išvadų, rekomendacijų. Jį rašant išanalizuoti 46 literatūros šaltiniai lietuvių ir užsienio kalbomis. Darbą sudaro 64 puslapiai (be priedų). Darbas papildytas 4 priedais. Gauti rezultatai pateikiami 1 lentelėje ir iliustruojami 24 paveikslais. Darbui atlikti iškelti trys uždaviniai. Jų siekiant buvo naudoti šie tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės ir metodinės literatūros analizė. Sociometrinio tyrimo metodai – anketinė apklausa. Taip pat atliktos Statistikos departamento duomenų ir Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų antrinės analizės. Matematiniai duomenų skaičiavimai atlikti kompiuterine programa SPSS. Rezultatai išreikšti procentais (proc.). Aprašomaisiais metodais buvo aprašomi, analizuojami ir interpretuojami tyrimo rezultatai. Remdamasi empirinio tyrimo rezultatais, autorė analizuoja socialinių darbuotojų veiklą ir būdus, kuriuos jie taiko spręsdami šeimose kilusius agresijos proveržius. Tyrimas atskleidė, kad agresija šeimose pasireiškia dėl tam tikrų priežasčių, t. y. alkoholizmo, bedarbystės, narkomanijos. Nuo šio reiškinio nukenčia ne tik šeimos nariai, bet ir jiems norintys padėti socialiniai darbuotojai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai apie agresyviai besielgiančius asmenis šeimose, socialiniai darbuotojai sužino iš trečių asmenų, o jų pagalbos efektyvumą užtikrina geras profesinis išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas. Socialiniai darbuotojai, norėdami eliminuoti agresiją šeimoje, taiko įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / Work conists of Introduction, 3 chapters, conclusion and recomendations. 46 literature sources in Lithuanian and foreign languages were analized in the progress. The work consists of 69 pages (exluding additions). It is supplemented by 3 additions. The received results are presented in table 2 and illustrated with 24 pictures. To do the work 3 tasks were raised. In achieving them these research methods were used: theoretical – scientific and methodical literature analysis. Social research methods – questionnaire inquest. Also the secondary analysis of the department of Statistics data and Criminal action departamental registry data. Mathematical data calculations were done using SPSS software. The results are expressed in per cents. In descriptive methods the reserch results were described, analized and interpreted. On behalf of empirical research result, the author is analyzing social workers activity and nature which they apply in resolving agrresive breakthrough happening in the family. Research shows that agrresion in the family arrises for specific reasons i.e. alkohol, unemployment, drugs. Not only family members but also willing to help social workers suffer from this occurrence. During research it became clear that ususally social workers find out about agresively behaving family members from third parties and that the effectivenes of their help is ensured based on their good profesional education and raising qualifications. Social workers use various methods to... [to full text]

Vaikų globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai kasdien susiduria su įvairiausiomis vaikų sociaizacijos problemomis. Vis daugiau pedagogų, ugdančių socialinės rizikos vaikus supranta, kad kai kuriose situacijose nebeužtenka studijų, seminarų ar kursų metu įgytų kompetencijų minėtoms problemoms išspręsti. Susidariusios situacijos ir nuolat kylančios naujos problemos reikalauja nuolatinio kompetencijų atnaujinimo, tobulinimo, naujų gebėjimų bei įgūdžių įgijimo. Taigi, daugelis socialinių pedagogų yra susirūpinę savo profesinio tobulėjimo bei kompetencijų ugdymo būtinybe, tačiau ne visada turi realias galimybes šiam siekiui įgyvendinti. / Social educators working in child care institutions encounter a wide variety of socialization problems for children every day. More and more teachers educating children who belong to social risk groups perceive that in some cases the competences acquired at university studies, seminars or courses are not enough to solve the aforementioned problems. The emerging situations and continually rising new problems require constant update and development of competences, as well as acquisition of new abilities and skills. So, many social educators are concerned about the necessity of developing their professional competences, but they do not always have opportunities to reach the objective. The object of the research is opportunities for social educators to develop competences in child care institutions.

Tyrimo tikslas – įvertinti fizinę negalią turinčių suaugusių asmenų reakcijų į savo negalią ir socialinio aktyvumo sąsajas. Tyrime dalyvavo tik fizinę negalią įgiję asmenys. Respondentai turėjo užpildyti klausimyną internetu: www.manoapklausa.lt/apklausa/339854072/. Nuoroda buvo nusiųsta į www.draugija.lt, studijuojantiems VDU studentams, su įgyta fizine negalia, o taip pat individualiai buvo prašoma kiekvieno neįgalaus žmogaus, kuriuos pažįsta šio darbo magistrantas. Apklausa truko apie 10 savaičių. Tyrime buvo naudoti du klausimynai: Neįgaliųjų reakcijoms į savo negalią analizuoti buvo naudojamas „Reactions to Impairment and Disability Inventory” klausimynas (“Reakcijos į sveikatos pablogėjimą ir negalią”). Fizinę negalią turinčių suaugusių asmenų socialiniam aktyvumui analizuoti, buvo naudojamas „Work and Social Adjustment Scale“ (WSAS) – „Darbo ir socialinio aktyvumo“ skalė. Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrų grupėje žemėjantys socialinio aktyvumo rodikliai yra susiję su labiau pasireiškiančiomis šoko reakcijomis, nerimo, liūdesio, vidinio pykčio, ir išorinio priešiškumo reakcijomis. Moterų grupėje žemėjantys socialinio aktyvumo rodikliai yra susiję su labiau pasireiškiančiomis šoko reakcijomis, nerimo, liūdesio, vidinio pykčio, išorinio priešiškumo reakcijomis. Tačiau didėjantys socialinio aktyvumo rodikliai yra susiję su labiau pasireiškiančia pripažinimo reakcija. Rezultatai rodo, jog Liūdesio ir Išorinio priešiškumo reakcijos nuspėja mažesnį socialinį... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess connections between physically disabled adults' reactions to disability and social activities. The study included only those people who have physical disabilities. Respondents were asked to fill in the questionnaire online: www.manoapklausa.lt/apklausa/339854072/. The link was sent to www.draugija.lt and VDU students with physical disabilities; each disabled person was also given the questions individually . The survey was on for about 10 weeks. We used two questionnaires: "Reactions to Impairment and Disability Inventory". “ Work and Social Adjustment Scale (WSAS)” The research results have shown that indicators of descending social activity in the group of men are associated with such reactions as shock, anxiety, depression, internalized anger, and externalized hostility reactions. Indicators of descending social activity in the womens' group are more associated with shock, anxiety, depression, internalized anger, externalized hostility reactions. However, increasing rates of social activity are associated with acknowledgement response more expressed. The results show that depression and externalized hostility reactions predict reduced social activity. It also predicts the work of social activity: if people with physical disabilities have a job, then they will be more representative of social activity. Other social demographic characteristics (gender, age, education, marital status, willingness / unwillingness to talk with a psychologist... [to full text]

Tyrimo objektas: socialinio pedagogo veikla bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene. Tyrimo tikslas: nustatyti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene. Baigiamojo darbo uždaviniai 1. Atskleisti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokytojais. 2. Nustatyti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokiniais ir tėvais. Išvados. 1. Atskleista mokytojų nuomonė, kad svarbiausiais bendradarbiavimo su socialiniu pedagogu tikslais yra vaiko gerovės ir bendro darbo rezultatų siekimas. Šiuo aspektu sutapo ir miesto ir rajono mokyklų mokytojų nuomonės, nepriklausomai nuo mokyklos tipo (p>0,05). Pagrindiniais trukdžiais sėkmingam socialinių pedagogų ir mokytojų bendradarbiavimui praktiškai vieningai (p>0,05) mokytojai įvardino (svarbos mažėjimo tvarka) nepakankamą specialistų lankstumą, nepakankamą veiklos koordinavimą ir veiklos tęstinumo stoką, o socialinių pedagogų veikloje mokytojai labiausiai pasigenda geresnių darbo su vaikais rezultatų. Tačiau mokytojų, abejingų mokytojų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimui, nebuvo, daugumos (73 proc.) mokytojų nuomone socialiniai pedagogai turi kartu su jais planuoti mokinių ugdymo veiklas. 2. Nustatyta, kad bendradarbiavimas su socialiniu pedagogu yra reikalingas daugumai (vidutiniškai 92 proc.) tiek miesto, tiek ir rajono mokyklų mokinių, nepriklausomai nuo jų lyties (p>0,05). Bet bendradarbiauja su socialiniu pedagogu vidutiniškai tik kiek daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Object: activities of social educator in collaboration with the school community. The aim: to determine opportunities of social educator cooperation with the school community. Tasks: 1. to unravel social educator activities opportunities in cooperation with teachers. 2. to identify social educator activities opportunities in cooperation with students and their parents. Conclusions. 1. Teachers opinion that the most important purposes of co-operation with the social educator is child's well-being working together. In this respect coincided opinions of teachers in city and district schools regardless of the type of school (p>0.05). The main obstacles for successful social educators and teacher almost unanimously (p>0.05), teachers named (in descending order) the lack of professional flexibility, lack of coordination and lack of business continuity, and social educators mostly miss better results working with children. There were no indifferent teachers and social educator’s pedagogues about majority of their cooperation (73%) in teachers opinion social educators have to work together with them and to plan student` educational activities. 2. There were found that co-operation with social educator is required for the majority (approximately 92 %) of city and district schools students, regardless of their gender (p>0.05), but co-operate with social educator just over one-third (37% percent) students. However, among secondary school students such was significantly higher (66 %)... [to full text]