Vyresnio amžiaus žmonių gausėjimas aprėpia visus socialinės tikrovės lygius, keičia ne tik individo gyvenimo kelią, bet ir santykius tarp žmonių. Įvairūs tyrimai rodo, kad senėjimą tiesiogiai veikia socialiniai aspektai (šeima, išsilavinimas, visas gyvenimo stilius). Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių sakičius, daro vyresnio amžiaus žmones įtakingesne visuomenės grupe. Šio darbo tikslas įvertinti vyresnio amžiaus žmonių optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu skirtumus sociodemografinėse grupėse bei įvertinti optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu sąsajas su socialiniu palaikymu ir psichosocialiniu prisitaikymu. Tyrime dalyvavo 148 tiriamieji 55-81 metų amžiaus (95 moterys, 53 vyrai), gyvenantys Ukmergės mieste ir rajone. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti buvo sudarytas klausimynas ir išskirti penki psichosocialinio prisitaikymo faktoriai: socialinio aktyvumo, bendravimo su artimaisiais, požiūrio į jaunimą, požiūrio į vyresnius ir sveikatos. Socialinis palaikymas buvo nus-tatomas socialinio palaikymo klausimynu (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimizmas matuotas LOT-R klausimynu (Life Oriettion test-Revised). Pasitenkinimas gyvenimu matuotas pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener, Satisfac-tion With Life Scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių optimizmas priklauso nuo jų šeimyninės padėties, socialinis palaikymas priklauso nuo šeimyninės padėties, išsilavinimo bei... [toliau žr. visą tekstą] / The increase of the elderly involves all the levels of social reality, it changes not only the life route of any individual, but relationship among people as well. Different reseaches show that obsolescence is directly affected by social aspects (family, education, style of life). The increase of a number of the elderly makes this group of people more influential. in society. The purpose of this work is to evaluate the differences of the elderly‘s optimism and satisfaction with life in sociodemographic groups and to assess interface between optimism and satisfaction with life and social support and psychsociological adaptation. 148 people (95 women, 53 men) aged 55-81 living in Ukmerge and its reagion took part in the research. In order to establish the psychosociological adaptation a questionnaire was made and five factors of psychosociological adaptation were distinguished: social activity, communication with relatives, attitude towards the youth, , attitude towards the elderly and health. Social support was established with the help of the questionnaire for social support (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimism was estimated by the questionnaire of LOT-R (Life Oriettion test-Revised). Life satisfaction was assessed using the scale of satisfaction with life (Diener, Satisfaction With Life Scale). The results of the research showed that the optimism of the elderly depend on... [to full text]

Šiame darbe aprašomi pagyvenusių ir senų žmonių socialiniai ryšiai, apimant pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčius tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, senėjimo procesą, ekonominius ir socialinius veiksnius bei pagyvenusių ir senų žmonių užimtum��, mokymosi ypatumus. Aptariami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Darbas parašytas remiantis mokslinės literatūros analize apie pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumus, juos sąlygojančius veiksnius bei atlikto kokybinio tyrimo „Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai“ duomenimis ir tiesioginiu stebėjimu natūraliose sąlygose dėl objektyvesni�� išvadų pateikimo, apibūdinant asmens elgesį. Tyrimo metu buvo vertinami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčiai, atskleidžiami pagrindiniai besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: socialinės padėties praradimas, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė, tėvystės vaidmens netekimas, neįgalumas ir liga, priklausomybė nuo kit��, pagyvenusių ir senų žmonių kultūrinė veikla (žmogui senstant, retesnis dalyvavimas ir pasirodymas visuomenėje) bei kliūtys kelyje į ramią senatvę. Taip pat socialinio darbuotojo vaidmuo, palaikant ir stiprinant pagyvenusių ir senų žmonių socialinius ryšius. Nustatyta, kad pagyvenusių ir senų žmonių socialinių vaidmenų pasikeitimas suvokiamas kaip natūralus senėjimo procesas. Tyrimo duomenys parodė, kad senatvėje žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the social relationships of elderly and old men are being described, including the changes of social relationships of elderly and old men as in family, as in society. The point of view towards ageing, senescence process, economical and social factors, being busy of elderly and old men, and also peculiarities of studying are being discussed. The peculiarities of social relationships of elderly and old men and the influence of old age to the social roles of person are being reviewed. The work was written according to the analysis of scientific literature about the peculiarities of social relationships of elderly and old men, also on the basis of the analysis of the factors, stipulating them, and also according to the fulfilled qualitative research “The peculiarities of social relationships of elderly and old men” data, also according to direct observation under natural conditions because of presenting objective conclusions, characterizing the person’s behavior. During the research, the changes of social relationships of elderly and old men were evaluated, the main altering roles are revealed, whish are as follows: the loss of social status, the loss of spouse’s role – widowhood, the loss of paternity role, disablement and illness, dependence on others, cultural activity of elderly and old men (when a person grows old, he rarer participate in the social activity) and also obstacles for the serene old age. Also the role of social worker in sphere of keeping and... [to full text]

Šio darbo objektas – darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūromis. Darbo hipotezė – vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažniau yra tarpininkaujama dėl konsultacijų su kitais specialistais bei įvairių dokumentų, susijusių su pašalpomis, tvarkymu, o šeimoms, kurių vaikai priklauso subkultūroms, dėl vyraujančių įvairių konfliktų sprendimo. Darbo tikslas - ištirti darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinius veiksnius. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui. 3. Palyginti specialistų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis ir su šeimomis, kurių vaikai priklauso subkultūroms, darbo ypatumus. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatėme, kad bendrų interesų, tikslų nebuvimas šeimoje, nepatikimumas, nepasitikėjimas vienas kitu šeimoje bei tarpusavio supratimo nebuvimas – tai pagrindinės priežastys, kurios skatina rastis socialinės rizikos grupės šeimas. 2. Veiksniai, turintys įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui, tai nepatenkinti saviraiškos poreikiai; ieškojimas „kitoniškumo“; tam tikroje subkultūroje vyraujančios idėjos bei bendravimas; paauglių problemos šeimoje ir patyčios mokykloje. 3. Socialiniai darbuotojai, labdaros teikimo organizacijos, socialiniai pedagogai, mokyklos ir kiti mokyklos darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ir (ar) jų vaikais, teikia paramą ir pagalbą, sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - social risk families and subcultures of youth in Kaunas city. Hypothesis of this work – for children from social risk families are mediating for consultation with other specialists and are handling various documents relating to the benefits, and for families, which children are in subcultures, are prevailing the resolution of various conflicts. The aim of this work - to explore the peculiarities of work of social risk families and subcultures of youth. Tasks of work: 1. Find out the main occurrence factors of the social risk families. 2. Identify the factors, which influence formation of youth subculture. 3. Compare the peculiarities of experts work with social risk families and families, which children are in subcultures. The main conclusions are: 1. In research it had been set that when in families there are not common interests, goals, unreliability, distrust of each other – there are main reasons, which encourage the emergence of families of social risk. 2. Factors, which are affecting to the formation of youth subcultures are expressions of unmet needs, for „otherness“, prevailing ideas and communication in the particular subculture, the problems of teen in the family and bullying at school. 3. Social workers, organizations of charity, social workers, schools, and other school staff provide support and aid, deal various questions, when they work with families of social risk and (or) their children. Arranging for consultations with other... [to full text]

Šiuolaikinis socialinis darbas neatsiejamas nuo jį dirbančių asmenų profesionalumo, kurį siekiama nustatyti įvertinant kompetencijas pagal kvalifikacinius reikalavimus ir suteikiant tam tikrą kvalifikacinę kategoriją. Socialinių darbuotojų kompetencijų tema nagrinėta mažai, tačiau aktuali, kadangi siekiančių studijuoti socialinio darbo specialybę skaičius auga, socialinių paslaugų sritis plečiasi – kuriamos naujos įstaigos, teikiamos naujos socialinės paslaugos. Tyrimo tikslas – išnagrinėti socialinių darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacinių reikalavimų sąsajas atestacijos metu. Darbe nagrinėta kompetencijos samprata, socialinio darbuotojo kompetencijos sudėtinės dalys, jų svarba socialinio darbuotojo darbe. Palyginti socialinių darbuotojų ankstesni ir dabartiniai kvalifikaciniai reikalavimai, atskleidžiamos socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sąlygos Lietuvoje bei socialinio darbo, kaip profesijos, profesionalėjimo bruožai. Atskleista, kad socialinio darbuotojo kompetencijos sudėtinės dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai, kurie atestacijos metu įvertinami taikant kvalifikacinius reikalavimus: išsilavinimo lygį, socialinio darbo stažą, kvalifikacijos kėlimo trukmę, praktinės veiklos vertinimą ir savo praktinės veiklos pristatymą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pirminės atestacijos metu dauguma socialinių darbuotojų išsilavinimą, socialinio darbo stažą ir mokymąsi kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose laikė... [toliau žr. visą tekstą] / Le travail social actuel dépend beaucoup du niveau professionel des personnes qui l΄accomplissent. Les représentants de cette spécialité sont vérifiés suivant les différentes compétences et d΄ après ça ils reçoivent une cathégorie professionelle. Le domaine de ces compétences est peu analysé et, au contraire, il est très important aujourd΄hui, parce qu΄il y a de plus en plus de personnes qui choisissent le métier du cadre social, les services sociaux s΄élargissent, le nombre d΄institutions grandit. Le but de cette étude est d΄analyser les compétences obligatoires des cadres sociaux et trouver les liens entre les éxigences au cours de la certification professionelle. L étude présente la notion de la compétence, les parties de la compétence, leur importance dans le travail d΄un représentant social. Dans l΄étude on peut trouver les anciennes éxigences aussi que les actuelles, la présentation des conditions du perfectionnement professionel en Lituanie, aussi les moments du perfectionnement. L étude affirme que les parties de la compétence sont les valeurs et les savoirs-faire aussi que le niveau de la formation, stage du travail social, niveau du perfectionnement,les activités et leur présentation. Les résultats de l΄étude montrent qu΄au cours de la première certification la plupart des employés sociaux pour les principes les plus importants prennent la formation, stage professionel, et les cours du perfectionnement. Leur travail pratique... [to full text] / RÉSUMÉ Le travail social actuel dépend beaucoup du niveau professionel des personnes qui l΄accomplissent. Les représentants de cette spécialité sont vérifiés suivant les différentes compétences et d΄ après ça ils reçoivent une cathégorie professionelle. Le domaine de ces compétences est peu analysé et, au contraire, il est très important aujourd΄hui, parce qu΄il y a de plus en plus de personnes qui choisissent le métier du cadre social, les services sociaux s΄élargissent, le nombre d΄institutions grandit. Le but de cette étude est d΄analyser les compétences obligatoires des cadres sociaux et trouver les liens entre les éxigences au cours de la certification professionelle. L étude présente la notion de la compétence, les parties de la compétence, leur importance dans le travail d΄un représentant social. Dans l΄étude on peut trouver les anciennes éxigences aussi que les actuelles, la présentation des conditions du perfectionnement professionel en Lituanie, aussi les moments du perfectionnement. L étude affirme que les parties de la compétence sont les valeurs et les savoirs-faire aussi que le niveau de la formation, stage du travail social, niveau du perfectionnement,les activités et leur présentation. Les résultats de l΄étude montrent qu΄au cours de la première certification la plupart des employés sociaux pour les principes les plus importants prennent la formation, stage professionel, et les cours du perfectionnement. Leur travail... [toliau žr. visą tekstą]

Psichosocialinė reabilitacija – labai jauna profesinės veiklos sritis, gyvuojanti vos pirmą dešimtmetį, tai yra viena iš prioritetinių psichikos sveikatos paslaugų Lietuvoje, kurios dėka psichikos negalią turintys asmenys turi galimybę integruotis į visuomenės gyvenimą ir aktyviai jame dalyvauti. Vykdydamas psichosocialinės reabilitacijos procesą, socialinis darbuotojas remiasi savo profesinėmis kompetencijomis, tai yra savo įgūdžiais, žiniomis bei vertybėmis. Svarbu pabrėžti, kad socialinių darbuotojų, dirbančių psichosocialinės reabilitacijos centruose, profesinės kompetencijos problema Lietuvoje yra nauja, aktuali bei nėra išdiskutuota iki galo. Išsiaiškinta, kad psichosocialinė reabilitacija bei jos specialistų atliekamas darbas Lietuvoje yra mažai nagrinėjamas, todėl tyrimo tikslas buvo atskleisti teorinius ir praktinius socialinio darbuotojo veiklos ypatumus psichosocialinės reabilitacijos centruose. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti 3 uždaviniai: atskleisti psichosocialinės reabilitacijos proceso, orientuoto į ilgalaikę psichikos negalią turinčius asmenis, teorines charakteristikas; atskleisti socialinio darbo svarbą psichosocialinės reabilitacijos procese bei nustatyti ir įvertinti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, psichosocialinės reabilitacijos centruose teikiant socialines paslaugas psichikos sveikatos problemų turintiems klientams. Tiriamojoje darbo dalyje, tyrimo tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti pasirinktas kokybinis tyrimo tipas– pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / Psychosocial rehabilitation is a quite new sphere of professional activities that exists for its first decade; however, it is one of the priorities of mental health services in Lithuania that provides mentally disabled persons with an opportunity of integration in the community and active involvement in its life. In course of implementation of the psychosocial rehabilitation process, the social worker bases his/her activities on the own professional competences, i.e. the own skills, knowledge and values. It is important to stress that the problem of professional competence of social workers engaged at centers of psychosocial rehabilitation is a new problem in Lithuania; however, it is an urgent one that is not finally settled. It was elucidated that psychosocial rehabilitation and the works performed by professionals of this sector in Lithuania are poorly explored, so the aim of this research was disclosing the theoretical and practical peculiarities of the activities of a social worker at centers of psychosocial rehabilitation. For implementation of the aim, 3 tasks were set: to disclose the theoretical properties of the psychosocial rehabilitation process oriented towards persons with long-year mental disability; to disclose the importance of social works in the psychosocial rehabilitation process; and to identify and assess the peculiarities of the activities of social workers social services at centers of psychosocial rehabilitation on providing social services to... [to full text]

Naryškin Romanas, Socialinis portretas Lietuvos fotografijoje, fotografijų ciklas „Nebūtini“: Audiovizualinio meno studijų bakalauro baigiamasis darbas / vadovas A. Uogintas; Šiaulių Universitetas, Menų fakultetas, Dailės katedra. Šiauliai, 2014 m. 43 p. Bakalauro darbe nagrinėjamas socialinis portretas fotografijoje pirmiausiai aptariant dokumentinę, tuomet – socialinę dokumentinę fotografiją, kalbama apie jos ištakas Lietuvoje remiantis Margaritos Matulytės teorine ţiūra. Kūrybiniam darbui išskiriama konkreti socialinės atskirties grupė – benamiai-elgetos, apibrėţiama benamystė kaip socialinė problema, trumpai apţvelgiama jos raida. Pirmame skyriuje apibrėţiama dokumentinė ir socialinė dokumentinė fotografija. Šių dviejų teorinių apybraiţų pagalba yra apibrėţiama socialinio portreto sąvoka, kadangi socialinis portretas iš esmės yra neatskiriama socialinės dokumentinės, o todėl ir dokumentinės fotografijos dalis. Išskiriami socialinio portreto bruoţai remiantis ankstyvaisiais socialinės dokumentinės fotografijos kūrėjų darbais. Antrame skyriuje aptariamas socialinis portretas pasirinkto socialinės dokumentinės fotografijos atstovo, Antano Sutkaus, kūryboje. Nagrinėjamas šio autoriaus portretų psichologiškumas bei braiţas, taip pat tokį braiţą įtakoję veiksniai, paminėti pirmąjame skyriuje. Trečiame skyriuje kalbama apie kūrybinį darba, fotografijų serija „Nebūtini“. Pirmiausiai aptariamos ir pagrįstai sugretinamos benamio ir elgetos sąvokos šio darbo kontekste, tuomet... [toliau žr. visą tekstą] / Naryškin Romanas, Social portrait in Lithuanian photography, photographic series „The Unnecessary“. Closing Bachelor„s work of multimedia art studies / lecturer A. Uogintas; Šiauliai University, Faculty of Arts, Art Department. Šiauliai 2014, 43 pages. In this Bachelor„s work the author is looking into social portrait photography by first of all discussing documentary photography, and then social-documentary photography as social portraiture is an inseparable part of these two similar genres. Further on the origins of social documentary photography is discussed based on M. Matulytė„s theoretical work on the subject. For the creative part of the work, a specific group of social isolation is chosen (homeless people) and its relevance as that of a social problem is explained with a short overview of the development of the said social problem. The first part touches the suject of both documentary and social documentary photography as a context for the theory on social portraiture, definition of which is then based on the mentioned genres. The similarities and differences between the genres are pointed out. The second part contains an overview of social-psichological portraiture in the works of Antanas Sutkus with detailed analysis of the psichological aspect of his portraits as well as general features peviously described in the social portrait definition. The third part is dedicated to the creative project of the Bachelor„s work. Choice of subject is explained through short... [to full text]

Po Lietuvos neprikausomybės atkūrimo, šalies politinis ir ekonominis vystymąsis atskleidė daugybę, neišspręstų ar naujai iškilusių, socialinių problemų (klausimų), todėl iškilo socialinių darbuotojų poreikis įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, tame tarpe ir sveikatos priežiūroje. Sparčiai didėjo supratingumas, kad sveikatos priežiūra yra ne tik ligų diagnozavimas, gydymas, prevencija. Labai svarbi visuomenės sveikatos sudėtinė dalis yra pačio paciento slauga. Šiandien socialinių paslaugų pasiūla pacientams yra nepakankama Lietuvoje. Savarankiškumą praradę ar sunkiai sergantys ligoniai turi gauti kvalifikuotas socialines paslaugas. / After Lithuania regained its independence, many of the country's unsolved social problems soon became apparent. These problems illustrated the need for a properly trained labor force of social workers equipped to deal with them, particularly in the field of health care. It soon became clear that effective health care prevention was every bit as important as diagnosing and curing disease. A very important component of such health care is the nursing care and social support that patients receive, but the provision of such care is still insufficient in Lithuania . Patients that have lost their independence and are seriously ill must receive adequate care and support.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami socialinio darbuotojo veiklos sąlygos kaimo bendruomenėje. Darbe aptariami ne tik bendri socialinio darbuotojo veiklos principai, žinios, įgūdžiai, funkcijos, veiklos sritys, bet ir nagrinėjami kaimo bendruomenės bruožai, apibūdinama socialinio darbuotojo veiklos svarba bei vieta kaimo bendruomenėje. Siekiant atskleisti ir išnagrinėti socialinio darbuotojo veiklos sąlygas kaimo bendruomenėje bei ištirti sunkumus su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, magistro darbe atliekama mokslinės literatūros analizė ir tyrimo analitinė apžvalga, pateikiamai tyrimo duomenys apie socialinių darbuotojų materialines darbo sąlygas kaime, saugumą, santykius su klientais ir darbo organizavimą. Justina Lenkevič Socialinio darbuotojo veiklos sąlygos kaimo bendruomenėje: socialinio darbo magistro studijų baigiamasis darbas / mokslinis vadovas: prof. Habil. Dr. M. Taljūnaitė Vilniaus pedagoginis universitetas, Socialinės komunikacijos institutas, Socialinės sanglaudos katedra. – Vilnius, 2009. – p. 75. / In Master’s final work the circumstances of social worker’s activities in terms of rural communities are being analyzed. Final work includes not only the description of general principles of a social worker’s activities, knowledge, skills, functions, activities’ fields, but also of characteristics of rural communities. Social worker’s activity’s importance as well as workers role in rural communities is being described too. In order to identify and examine the social worker’s activities circumstances in the rural community and to explore the difficulties faced by social workers, in the Master’s final work analysis of scientific literature and analytical review of the investigation is being carried out; research data on social workers work’s material conditions in rural areas, safety, relations with clients and work’s organization is being presented. Justina Lenkevič Circumstances of social worker work in the rural community: Master’s studies final work in Social work / Scientific supervisor: prof. hab. dc. M. Taljūnaitė. – Vilnius Pedagogical University, Social communication institute, Department of Social Cohesion. – Vilnius, 2009. – p. 75.

Pertvarkant vaikų globos įstaigų tinklą, siekiama gerinti vaiko gyvenimo kokybę. Aktualu periodiškai tirti globos įstaigos vaikų ir globėjų santykių ypatumus. Darbo tikslas: ištirti globojamų vaikų santykius su personalu ir įvertinti vaikų dalyvavimo priimant sprendimus galimybes. Tyrimo metodika. 2008.09.09 - 2008.09.12 laikotarpiu Valkininkų vaikų globos namuose „Spengla“ buvo atliekama anketinė globotinių apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 11 versijos programiniu paketu. Išvados atskleidžia, kad dauguma įstaigos vaikų palankiai vertina personalo veiklą, tačiau jų nuomonė į sėkmigo pasirengimo savarankiškam gyvenimui galimybes yra neigiama: tik kas dešimtas vaikas (9,4 proc.) žino, ką veiks pabaigęs mokyklą ; nei vienas vaikas nepaminėjo šeimos kaip gyvenimo vertybės; mokslas ir profesija svarbi tik kas trisdešimtam apklaustajam (2,8 proc.). Toks požiūris sumažina globotinių sėkmingos socializacijos galimybes. Daugiau savarankiškumo turi vaikai, kurie aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Kas trečias vaikas, dalyvaujantis priimant sprendimus dėl savo gyvenimo sąlygų, turi galimybę savarankiškai vertinti savo darbą. Tai didina sėkmingos socializacijos galimybes. / Restructuring of the children’s foster home network aims at improving the children’s quality of life. Periodic studies of the peculiarities of the relationships between children’s foster home inmates and caregivers are relevant. The aim of this study was to analyze the relationships between children in foster homes and the personnel, and to investigate the possibilities for children’s participation in decision-making. The methods of the study. Between September 09, 2008 and September 12, 2008 we performed a questionnaire-based inquiry of children in Valkininkai children’s foster home “Spengla”. Sta¬tis¬ti¬cal data analysis was performed using the SPSS 11 statistical software package. The analysis of the findings showed that the majority of the studied children positively evaluated the personnel’s activity, but their opinion about possibilities for successful preparation for independent was negative – only every-tenth child (9.4%) knew what they would do after finishing school, none of the children mentioned family as a value in life, and only every thirtieth child (2.8%) was interested in studies and profession. Such attitudes reduce the children’s possibilities for successful socialization. A greater level of independence was observed in children who actively participate in social life. Two-thirds (61.5%) of children who had not made up their mind concerning their future life did not participate in making decisions about the living conditions in the foster home. Meanwhile... [to full text]

Socialinio darbuotojo padėjėjas yra žmogus arčiausiai kliento, teikiantis socialinę pagalbą. Socialinis darbas Lietuvoje tik naujai atrandama profesija platesniame visuomenės kontekste. Šiame kontekste socialinis darbuotojas yra plėtros veikėjas, o socialinio darbuotojo padėjėjas tampa socialinės pagalbos teikėjas. Todėl socialinių darbuotojų padėjėjų veikla reikalauja išsamesnio tyrimo. Lietuvoje nėra atliktų tyrimų, atskleidžiančių socialinio darbuotojo padėjėjo veiklas, atliekamus vaidmenis socialinio darbo kontekste. Šis tyrimas – tai pirmasis bandymas pažvelgti į socialinio darbuotojo padėjėjo veiklą globos įstaigoje, kartu atskleidžiant socialinio darbuotojo padėjėjo dalyvavimą socialinio darbo profesijos veikloje, teikiant socialines paslaugas, ir jo indėlį, formuojant socialinio darbo profesijos sampratą Lietuvoje. Darbe keliami tyrimo klausimai: 1. Kokie ypatumai būdingi socialinių darbuotojų padėjėjų veiklai pensionate, teikiant socialinę pagalbą proto negalės žmonėms? 2. Kaip socialinis darbuotojas turėtų organizuoti socialinių darbuotojų padėjėjų, kaip paslaugos teikėjo, veiklą pensionate? Tyrimo objektas – pensionato socialinių darbuotojų padėjėjų veikla. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų padėjėjų veiklą pensionate. Tikslui pasiekti darbe iškeliami šie tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti socialinių darbuotojų padėjėjų, kaip pagalbos teikėjų, veiklą pensionate. 2. Išanalizuoti socialinių darbuotojų padėjėjų veiklos trukdžius ir profesinės veiklos... [toliau žr. visą tekstą] / Social worker‘s assistant is the man closest to the customer, providing him services of social support. In Lithuania social work is just a newly discovered profession in the broader context of society. In this context, the social worker is a public character of development and social worker‘s assistant becomes a provider of social support. Therefore, the activity of social worker‘s assistant requires a more thorough investigation. In Lithuania there are no accomplished studies of revealing the activity of social worker‘s support, his roles in the context of social work. This study is the first attempt to look at the social worker‘s assistant activities in the body care institution, simultaneously revealing the participation of social worker‘s assistant in social work profession by providing social services and his contribution to shaping the concept of social work profession in Lithuania. The object of research – pension social worker‘s assistant activity. Inquiry questions: 1. What are the main characteristic features of social worker‘s assistant activity at a pension in providing social support to mentally disabled people? 2. How social worker should arrange social workers assistants’ activity as residential service providers at the pension? Purpose of research - to reveal the activity of social worker‘s assistants at the pension. Tasks of research: 1. Describe the social workers assistants’ activity as the providers of services of social support at the pension. 2. To... [to full text]