Magistro darbe ,,Humanistinio portreto raida Lietuvos fotografijoje 20 a. II p.“ aptariama šeimos mito samprata ir sampynos su fotografija. Atskleidžiamas psichologinis bei fotografijos estetinis poveikis žmogui: parodoma kūrybiškumo ir šeimos mito sąveika istoriniame, laiko, vietos ir meniniame kontekste. Tiriamas Lietuvos fotografinis kontekstas bei lyginama su Vakarų Europos ir Amerikos fotografiniu istoriniu archyvu. Šeimos mitas laikomas žmonijos asmeniniu lauku, kur susiduria tradicijos, taisyklės, kultūros, interesai, vyriškas ir moteriškas pradai. Tyrimas parodė, kad šios sritys (fotografija ir šeima) turi kai kurių persipinančių bruožų ir idėjų yra susiję ir papildo viena kitą. Skirtumas tik tas, kad sąveikauja du skirtingi reiškiniai – fotografija kaip procesas, pranešimas ir žmogus kaip procesų – šeimos mito vykdytojas arba laužytojas. Moksliniame darbe pateikiama humanizmo samprata Vakaruose ir Lietuvoje, humanistinio portreto Lietuvos fotografijoje raida, raiška ir savitumai. Humanizmas akcentuojamas kaip esminis stilistinį fotografijos klodą nulėmęs bruožas. Tačiau šio bruožo laikėsi senoji (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas) fotomenininkų karta, kuri puoselėjo Lietuvos fotografijos mokyklos (LFM) humanistines tradicijas. Šiuolaikinė fotografija apsigyvena kitose meno terpėse – medijose, kur sunku atskirti fotografiją nuo garso, vaizdo, šviesos ir kitų efektų. Šiame darbe bus apmąstoma ir svarstoma ne tik fotografija, bet ir sociologija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s paper “The development of the humanistic portrait in Lithuanian photography in the 2nd half of the 20th century” the concept of the family myth and its entanglement with photography is discussed. The psychological and aesthetical effects of photography on a person are revealed; the interplay of creativity and the mythic family in contexts of history, time, space, and the arts is shown. The context of Lithuania’s photography is analysed and compared with a historical photography archive of Western Europe and America. The family myth is deemed to be an intimate field of humanity, where traditions, rules, cultures, interests, feminine and masculine natures collide. Research showed that these domains (photography and family) have some intertwining features and ideas which complement each other. The only difference is that two distinct phenomena are at work here – photography as process and information, and a person as a process of ministry or destruction of the family myth. The concept of humanism in Lithuania and the West, the development, expression, and particularities of the humanistic photography portrait in Lithuania are provided in this research paper. Humanism is accented as a trait that fundamentally determined the style of photography. However, this trait was followed by the old generation of photographers (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas), who fostered the humanistic traditions of the Lithuanian photography school (LPS)... [to full text]

Naryškin Romanas, Socialinis portretas Lietuvos fotografijoje, fotografijų ciklas „Nebūtini“: Audiovizualinio meno studijų bakalauro baigiamasis darbas / vadovas A. Uogintas; Šiaulių Universitetas, Menų fakultetas, Dailės katedra. Šiauliai, 2014 m. 43 p. Bakalauro darbe nagrinėjamas socialinis portretas fotografijoje pirmiausiai aptariant dokumentinę, tuomet – socialinę dokumentinę fotografiją, kalbama apie jos ištakas Lietuvoje remiantis Margaritos Matulytės teorine ţiūra. Kūrybiniam darbui išskiriama konkreti socialinės atskirties grupė – benamiai-elgetos, apibrėţiama benamystė kaip socialinė problema, trumpai apţvelgiama jos raida. Pirmame skyriuje apibrėţiama dokumentinė ir socialinė dokumentinė fotografija. Šių dviejų teorinių apybraiţų pagalba yra apibrėţiama socialinio portreto sąvoka, kadangi socialinis portretas iš esmės yra neatskiriama socialinės dokumentinės, o todėl ir dokumentinės fotografijos dalis. Išskiriami socialinio portreto bruoţai remiantis ankstyvaisiais socialinės dokumentinės fotografijos kūrėjų darbais. Antrame skyriuje aptariamas socialinis portretas pasirinkto socialinės dokumentinės fotografijos atstovo, Antano Sutkaus, kūryboje. Nagrinėjamas šio autoriaus portretų psichologiškumas bei braiţas, taip pat tokį braiţą įtakoję veiksniai, paminėti pirmąjame skyriuje. Trečiame skyriuje kalbama apie kūrybinį darba, fotografijų serija „Nebūtini“. Pirmiausiai aptariamos ir pagrįstai sugretinamos benamio ir elgetos sąvokos šio darbo kontekste, tuomet... [toliau žr. visą tekstą] / Naryškin Romanas, Social portrait in Lithuanian photography, photographic series „The Unnecessary“. Closing Bachelor„s work of multimedia art studies / lecturer A. Uogintas; Šiauliai University, Faculty of Arts, Art Department. Šiauliai 2014, 43 pages. In this Bachelor„s work the author is looking into social portrait photography by first of all discussing documentary photography, and then social-documentary photography as social portraiture is an inseparable part of these two similar genres. Further on the origins of social documentary photography is discussed based on M. Matulytė„s theoretical work on the subject. For the creative part of the work, a specific group of social isolation is chosen (homeless people) and its relevance as that of a social problem is explained with a short overview of the development of the said social problem. The first part touches the suject of both documentary and social documentary photography as a context for the theory on social portraiture, definition of which is then based on the mentioned genres. The similarities and differences between the genres are pointed out. The second part contains an overview of social-psichological portraiture in the works of Antanas Sutkus with detailed analysis of the psichological aspect of his portraits as well as general features peviously described in the social portrait definition. The third part is dedicated to the creative project of the Bachelor„s work. Choice of subject is explained through short... [to full text]