Magistro darbo objektas – Lietuvos fotomenininko Antano Sutkaus kūryba. Darbo tikslas – išnagrinėti A. Sutkaus kūrybą komunikacijos, antropologijos, meno, socialiniame ir pasaulinės fotografijos kontekstuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti darbui aktualius, fotografijos istoriografiją ir požiūrį į ją įtakojančius mokslo ir meno kontekstus; peržvelgti vaizdavimo žanrų savybes; rasti A. Sutkaus kūrybos paraleles su Vakarų šalių fotografijos tradicija, sovietinių fotografų darbais, lietuviška fotografijos mokykla; atlikti įvairiapusę (kiekybinę ir kokybinę) A. Sutkaus darbų analizę. Naudojant bibliografinį, lyginamąjį, kiekybinės fotografijų analizės, kokybinės parodinių bei spaudos nuotraukų analizės metodus, taip pat interviu su A. Sutkum buvo prieita prie išvados, kad įvairių kontekstų įtakojamoje A. Sutkaus kūryboje dokumentiškumas ir meniškumas ne tik nesukelia tarpusavio prieštaravimų, bet ir sukuria sąveikos mechanizmą, kas suteikia privalumų fotomenininko dar sovietmečio fotoreporterio veiklai ir savitumą jo meninei fotografijai. Pastaraisiais metais ginčai dėl to, ar fotografija yra menas, laikomi neracionaliais, o jos naudojimas ir reikšmingumas įvairiose žmogaus veiklos srityse, iškelia būtinybę tirti fotografiją platesniuose kontekstuose. Be socialinio, antropologijos ir komunikacijos mokslų bei meno kontekstų, fotografijos kūrinius taip pat įtakoja skirtinga geografinė ir ideologinė aplinka. Todėl negalima ignoruoti fakto, kad A. Sutkaus kūrybai įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / It is inexpedient now to talk about is photography an art, or it isn’t. It’s a result of the concordance that there are some kind of symbiosis between artistry and documentary in photography. Additionally, photography has modified the protocol with industry, with science, with advertising, with journalism, with communication, with art, with everyday life… Consequently photography can’t yet be studied as an autonomous discipline. It is more productive to look at it in its applications in other fields. For this reason it is necessary to analyze the photographs of Antanas Sutkus, the famous Lithuanian photographer, in the fields of anthropology, of social and communication sciences and of art. The other problem is that various European countries, to say nothing of whole continents (for example so called Third World), have been left on the fringes of the histories of photography. To avoid this mistake it is purposeful to look at the photographs of Antanas Sutkus also in the context of the Western countries that have their own photographic traditions. Furthermore, there are some principal filters – cultural, ideological and political – that have determined the dominant historiographic models and the photographic tradition itself. The major part of Antanas’ Sutkus’ photographs were made when Lithuania was the constituent of the Soviet Union. Consequently it is imperative to talk about Soviet ideology that carried authority on the creation of Antanas Sutkus and on the entire... [to full text]

Magistro darbe ,,Humanistinio portreto raida Lietuvos fotografijoje 20 a. II p.“ aptariama šeimos mito samprata ir sampynos su fotografija. Atskleidžiamas psichologinis bei fotografijos estetinis poveikis žmogui: parodoma kūrybiškumo ir šeimos mito sąveika istoriniame, laiko, vietos ir meniniame kontekste. Tiriamas Lietuvos fotografinis kontekstas bei lyginama su Vakarų Europos ir Amerikos fotografiniu istoriniu archyvu. Šeimos mitas laikomas žmonijos asmeniniu lauku, kur susiduria tradicijos, taisyklės, kultūros, interesai, vyriškas ir moteriškas pradai. Tyrimas parodė, kad šios sritys (fotografija ir šeima) turi kai kurių persipinančių bruožų ir idėjų yra susiję ir papildo viena kitą. Skirtumas tik tas, kad sąveikauja du skirtingi reiškiniai – fotografija kaip procesas, pranešimas ir žmogus kaip procesų – šeimos mito vykdytojas arba laužytojas. Moksliniame darbe pateikiama humanizmo samprata Vakaruose ir Lietuvoje, humanistinio portreto Lietuvos fotografijoje raida, raiška ir savitumai. Humanizmas akcentuojamas kaip esminis stilistinį fotografijos klodą nulėmęs bruožas. Tačiau šio bruožo laikėsi senoji (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas) fotomenininkų karta, kuri puoselėjo Lietuvos fotografijos mokyklos (LFM) humanistines tradicijas. Šiuolaikinė fotografija apsigyvena kitose meno terpėse – medijose, kur sunku atskirti fotografiją nuo garso, vaizdo, šviesos ir kitų efektų. Šiame darbe bus apmąstoma ir svarstoma ne tik fotografija, bet ir sociologija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s paper “The development of the humanistic portrait in Lithuanian photography in the 2nd half of the 20th century” the concept of the family myth and its entanglement with photography is discussed. The psychological and aesthetical effects of photography on a person are revealed; the interplay of creativity and the mythic family in contexts of history, time, space, and the arts is shown. The context of Lithuania’s photography is analysed and compared with a historical photography archive of Western Europe and America. The family myth is deemed to be an intimate field of humanity, where traditions, rules, cultures, interests, feminine and masculine natures collide. Research showed that these domains (photography and family) have some intertwining features and ideas which complement each other. The only difference is that two distinct phenomena are at work here – photography as process and information, and a person as a process of ministry or destruction of the family myth. The concept of humanism in Lithuania and the West, the development, expression, and particularities of the humanistic photography portrait in Lithuania are provided in this research paper. Humanism is accented as a trait that fundamentally determined the style of photography. However, this trait was followed by the old generation of photographers (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas), who fostered the humanistic traditions of the Lithuanian photography school (LPS)... [to full text]