Architektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma... [toliau žr. visą tekstą] / Architecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues... [to full text]

Architecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues... [to full text] / Architektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbo objektas – Lietuvos fotomenininko Antano Sutkaus kūryba. Darbo tikslas – išnagrinėti A. Sutkaus kūrybą komunikacijos, antropologijos, meno, socialiniame ir pasaulinės fotografijos kontekstuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti darbui aktualius, fotografijos istoriografiją ir požiūrį į ją įtakojančius mokslo ir meno kontekstus; peržvelgti vaizdavimo žanrų savybes; rasti A. Sutkaus kūrybos paraleles su Vakarų šalių fotografijos tradicija, sovietinių fotografų darbais, lietuviška fotografijos mokykla; atlikti įvairiapusę (kiekybinę ir kokybinę) A. Sutkaus darbų analizę. Naudojant bibliografinį, lyginamąjį, kiekybinės fotografijų analizės, kokybinės parodinių bei spaudos nuotraukų analizės metodus, taip pat interviu su A. Sutkum buvo prieita prie išvados, kad įvairių kontekstų įtakojamoje A. Sutkaus kūryboje dokumentiškumas ir meniškumas ne tik nesukelia tarpusavio prieštaravimų, bet ir sukuria sąveikos mechanizmą, kas suteikia privalumų fotomenininko dar sovietmečio fotoreporterio veiklai ir savitumą jo meninei fotografijai. Pastaraisiais metais ginčai dėl to, ar fotografija yra menas, laikomi neracionaliais, o jos naudojimas ir reikšmingumas įvairiose žmogaus veiklos srityse, iškelia būtinybę tirti fotografiją platesniuose kontekstuose. Be socialinio, antropologijos ir komunikacijos mokslų bei meno kontekstų, fotografijos kūrinius taip pat įtakoja skirtinga geografinė ir ideologinė aplinka. Todėl negalima ignoruoti fakto, kad A. Sutkaus kūrybai įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / It is inexpedient now to talk about is photography an art, or it isn’t. It’s a result of the concordance that there are some kind of symbiosis between artistry and documentary in photography. Additionally, photography has modified the protocol with industry, with science, with advertising, with journalism, with communication, with art, with everyday life… Consequently photography can’t yet be studied as an autonomous discipline. It is more productive to look at it in its applications in other fields. For this reason it is necessary to analyze the photographs of Antanas Sutkus, the famous Lithuanian photographer, in the fields of anthropology, of social and communication sciences and of art. The other problem is that various European countries, to say nothing of whole continents (for example so called Third World), have been left on the fringes of the histories of photography. To avoid this mistake it is purposeful to look at the photographs of Antanas Sutkus also in the context of the Western countries that have their own photographic traditions. Furthermore, there are some principal filters – cultural, ideological and political – that have determined the dominant historiographic models and the photographic tradition itself. The major part of Antanas’ Sutkus’ photographs were made when Lithuania was the constituent of the Soviet Union. Consequently it is imperative to talk about Soviet ideology that carried authority on the creation of Antanas Sutkus and on the entire... [to full text]