Contemporary Lithuanian fine art is the art based on certain principles of thinking, new approach to meanings and functions of creation. The progress of art is induced by talented artists and looking at the contemporary Lithuanian fine art one can see how often for artists it is important not only to express themselves in artistic creation, but also be the bellmen of the society and talk about important subjects. The historic myths are the part of the old world, which is present in our culture: literature and fine art. Art of the old myths is the memory of the cultures, verbal expression and tradition. The theme of myths in art pieces helps the artist to talk about the problems within his interests as free and individual interpretation of the myths is the peculiarity of contemporary art. According to the artists the good art is such art, which keeps up with the times and manages to exercise the effect on the spectator and convince him/her. That is why a good artist uses the myths as a tool in his/her creation and via such old myths he/she manages to talk about the topical issues of today. As the myths have their own polysemous meaning, they do not need rationalistic interpretation. It is interesting and most of all – suggestive. The symbols of myths help the artists to express their ideas in a more purposeful way and they assist the spectators in better understanding of the piece of art, which already acquires literary connotation. The content of the art creations... [to full text]

Architektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma... [toliau žr. visą tekstą] / Architecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues... [to full text]

Architecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues... [to full text] / Architektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma... [toliau žr. visą tekstą]

The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text] / Disertacijos santraukoje nurodomi analizuoti Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijos santraukoje atskleidžiamos Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidos ir galimybės. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje apibrėžiami ir analizuojami Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijoje gilinamasi į Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidas ir galimybes. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX amžiaus šeštojo... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text]