Šio darbo tikslas – pasyviosios lichenoindikacijos metodu įvertinti oro kokybę pasirinktame Vilniaus miesto transekte. Buvo ištirta 20 Vilniaus miesto transekto barelių, kurių plotas 1 km2. Epifitinių kerpių bendrijos buvo tiriamos ant 156 apskaitos medžių, stengiantis išlaikyti kuo tikslesnį vyraujančių medžių rūšių santykį, kaip ir 2001 metais atlikto tyrimo metu. Kiekviename kvadrate buvo tiriama iki 10 medžių. 2010 m. aptiktas toks pat (31) kerpių rūšių skaičius, kaip ir 2001 m., tačiau jis skyrėsi rūšių sudėtimi; sumažėjo jautresnių oro taršai kerpių. Epifitinių kerpių rūšių skaičius transekto kvadratuose reikšmingai skiriasi priklausomai nuo substrato savybių - ant skurdžia mineralinėmis medžiagomis pasižyminčia žieve medžių aptikta mažiau rūšių, nei ant turtinga mineralinėmis medžiagomis žieve pasižyminčių medžių rūšių. Atlikta analizė parodė ryšį tarp kerpių rūšių skaičiaus ir rajono. Nustatyta epifitinių kerpių rūšių skaičiaus sąsaja tarp atskiro atmosferinės taršos agento - SO2 koncentracijos. Taip pat nustatyta kad dominuoja nitrofilinės rūšys. Mažiausia PI reikšmė nustatyta Antakalnyje. Didžiausia PI reikšmė nustatyta miesto centre. Įvertinus visų 20 transekto kvadratuose esančią užteršimo būklę pasyviosios lichenoindikacijos metodu paaiškėjo, kad: silpnesnio užterštumo zona nebuvo nustatyta nei vienam kvadratui; didžioji tirtų kvadratų dalis priskiriama stipresnio užterštumo zonai, o likusieji miesto periferinėje zonoje esantys kvadratai priskiriami vidutinio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to evaluate air quality of Vilnius city chosen area, by using passive lichenoindication method. 20 (1 km2 area each) squares were investigated. Epyphytic lichens communities were studied on the 156 trees, trying to hold on the same trees species that were in the 2001 made research. In the each square it was studied about 10 trees. In 2010 m. was discovered the same lichens species number (31) as in 2001, but the species set was different by species composition: lichens species, that are sensitive to the air pollution was found less than in the 2001. Epyphytic lichens species number is different on the poor and rich in mineral substance trees: on the poor bark – less lichens species were found and on the rich one – more species were found. The analysis showed that there is a link between lichens species number and Vilnius districs. Also a link between lichens species number and SO2 koncentration was discovered, nitrofylic species also are dominant in the squares. The least PI meaning was identified in Antakalnis. The biggest PI value was in the Vilnius city center. Using lichenoindication methog it was determined that: weak pollution zone wasn‘t identified in Vilnius area squars, the most of the squares were on stronger pollution zone and the rest (in the edges of the city) squares are belong to average pollution zone.

Viena svarbiausių daugelio didesnių miestų ekologinių problemų - vis didėjanti oro tarša azoto dioksidu. Pagal taršą azoto oksidais, galima spręsti apie bendrą miesto oro užterštumą, todėl labai svarbu kontroliuoti šio teršalo koncentraciją ore. 2005 - 2007 metais Mažeikių mieste buvo atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas - ištirti azoto dioksido koncentraciją Mažeikių mieste skirtingais sezonais bei aptarti meteorologinių sąlygų įtaką azoto dioksido koncentracijos sklaidai. Azoto dioksido koncentracijai nustatyti buvo naudotas pasyvaus kaupimo metodas. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad didžiausia koncentracija buvo nustatyta 2005 metų vasaros sezono metu (14,2 μg/m3). Tam įtakos turėjo mažas kritulių kiekis, aukšta temperatūra, bei vyravusi vėjo kryptis, nešusi teršalus nuo AB „Mažeikių naftos“. Panašūs rezultatai gauti ir 2006 metų žiemos sezono metu (14,0 μg/m3). Žiemos metu dažnai stebimos didesnės teršalų koncentracijos, kurios išsiskiria iš nuosavų namų šildymo sistemų. Mažiausia koncentracija buvo nustatyta 2007 metų rudens sezono metu (7,2 μg/m3) . Panaši koncentracija nustatyta ir 2007 metų vasarą (7,9 μg/m3). Tai lėmė palankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos: didesnis kritulių kiekis, didesnė santykinė drėgmė. Nagrinėjant meteorologinių sąlygų įtaką azoto dioksido koncentracijos pasiskirstymui, statistiškai reikšmingi ryšiai gauti tarp vidutinio vėjo greičio ir azoto dioksido koncentracijos rudens sezono metu (r = -0,8729; p = 0,0533), kritulių... [toliau žr. visą tekstą] / The most important problem of biggest towns is air pollution of nitric dioxide. By pollution of nitric dioxide we can decide about general towns polltution. In the Mažeikiai town was explore distribution of nitric dioxide concentration. Nitric dioxide concentrations were gauge in the different seasons. We used a passive sampling method and triethanolamine as an absorbent. After analysis we get such rezults: the maximum concentration was fixed in the summer (14,2 μg/m3). It could impact low rainfall, high temperature and dominant wind which pollution drived from AB „Mažeikių nafta“. A similar results were assessed in the winter (2006 year) (14,0 μg/m3). Minimum value was fixed in the autumn (2007 year) (7,2 μg/m3). Similar concentration was fixed in the summer too (7,9 μg/m3). It impacted atmospheric conditions: high humidity. Reliable results were get between wind rate and nitric dioxide concentrations in the autumn season (r = -0,8729; p = 0,0533), precipitation and nitric dioxide concentrations in the spring (r = -0,9983; p = 0,0374) also precipitation and nitric dioxide concentrations in all seasons r = -0,7897; p = 0,0066). But in the neither season was not exceed the quotas of concentration (40 μg/m3).

Kauno miesto miškų medžių absorbcinės gebos įvertinimas buvo atliktas i-tree programos UFORE techniniu modeliu. Taip pat šia programa įvertinta Kleboniškio, Panemunės, Romainių, Ąžuolyno miesto parko absorbcinė geba. Airviro programos pagalba nustatytos oro teršalų koncentracijos mieste, pavaizduota grafiškai emisijų sklaida. Nustatyta procentinė dalis oro taršos sumažėjimo, kurią lemia Kauno miesto miško želdiniai. Duomenis apie želdinius Kauno mieste ir pasirinktuose analizuoti parkuose naudoti remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų taksoraščiu (VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, miškų inventorizacija 2003/2004) bei atliktais matavimais Kleboniškio, Panemunės, Romainių ir ��žuolyno parkuose. Meteorologinius duomenis oro taršai nustatyti pateikė VŠĮ „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“. Rezultatai parodė, kad Kauno miesto miško medžiai per metus pašalina 328 tonas pagrindinių atmosferos teršalų: 97,7 t ozono, kietųjų dalelių pašalinta 87,3 t, azoto dioksido 81 t, sieros dioksido 42,4 t, anglies monoksido 19,3 t. Pagal procentinę sudėtį ozono tarp pagrindinių pašalintų atmosferos oro teršalų yra 29,9 %, kietųjų dalelių 26,6 %, azoto dioksido 24,7 %, sieros dioksido 12,8%, anglies monoksido 6%. Didžiausias teršalų kiekis pašalinamas Kleboniškio miško parke - 38,7 tonos (39 % bendro analizuojamų parkų pašalintų teršalų kiekio), toliau seka panemunės miško parkas - 35,7 tonos (36%), Romainių miško parkas - 20,4 tonos ( 20 %) ir Ąžuolynas - 5 tonos (5%)... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of Kaunas Urban forest effects and air pollution mitigation was done using i-tree program UFORE model. During the study four different city parks were analyzed – Kleboniskis, Panemune, Romainiai, Azuolynas. Kaunas city air pollution concentrations were counted with Airviro program. Data required for this study was used from Kaunas city trees inventory book 2004, as well field data has been collected from city parks in random sample of fixed area plots in April of 2008. VŠĮ “Kauno aplinkos kokybės tyrimai “delivered meteorogical data about Kaunas city. Results showed, that Kaunas city forest remove about 328 metric tones of atmospheric air pollutants per year. In addition these trees remove 97,7 metric tones of O3, 87,3 metric tones of particulate matter, NO2 – 81 metric tones, SO2 – 42,4 metric tones, CO – 19,3 metric tones. The biggest part of pollutants have been removed in the park of Kleboniskis – 38,7 metric tones (39% of total air pollutants removed in the analyzed city parks), Panemune park removed 35,7 metric tones (36%), Romainiai park - 20,4 metric tones (20%), ąžuolynas- 5 metric tones ( 5 %). Results presented, that Kaunas city urban forest are able to sequestrate 3365 metric tones of Carbon per year, all Kaunas urban forest trees could storage 237210 metric tones of carbon. The city parks carbon storage are: Panemune park trees - 25 metric tones, Kleboniskis park trees -13 metric tones, Romainiai park trees -12,5 metric tones, Ąžuolynas park... [to full text]

Oro tarša yra viena svarbiausių žmonijos problemų Lietuvoje ir pasauliniu mąstu. Oro taršos poveikis kelia didžiulį pavojų aplinkai ir visų gyvų organizmų tolimesniam egzistavimui. Viena pagrindinių problemų daugumoje didesnių miestų yra užterštumas kietosiomis dalelėmis. Šiame darbe pateikiami tyrimų duomenys apie kietųjų dalelių ir sunkiųjų metalų koncentracijų kiekius Šiaulių miesto aplinkos ore 2007 m. Darbe įvertinti atliktų kietųjų dalelių koncentracijų tyrimai gyvenamųjų mikrorajonų aplinkos ore šildymo sezonu, iš kurių paaiškėjo, kad labiausiai kietosiomis dalelėmis užterštas Medelyno mikrorajonas, o KD10 koncentracija kito nuo 0,4 iki 1,16 DLK. Įvertinus sunkiųjų metalų koncentracijas miesto aplinkos ore buvo nustatyta, kad jais labiausiai užterštas miesto centras, kur didžiausi autotransporto srautai. Iš Medelyne atliktų kietųjų dalelių dispersinės sudėties tyrimų buvo nustatyta, kad pavojingiausių dalelių (KD2,5) yra ~60%, KD10 ~15%, 20-60 µm dalelių ~25%. Taip pat darbe buvo sumodeliuota, programų paketu „Varsa“, pietinio pramoninio rajono ���monių išmetamų kietųjų dalelių emisijų sklaida. Paaiškėjo, kad šie teršalai dažniausiai vėjo nešami centro link, į šiaurinę miesto dalį, o aplink taršos šaltinius jų kiekiai siekia 0,3 mg/m3. / Air polution is one of the most important problems in Lithuania and all over the world. Air polution causes hudge harm to environment and to all egzisting organizms. Particulate air polution is one of hazardous part especialy in the bigger citys. This master degree‘s work represents the research data on the concentration volumes of the solid particles and heavy metals in the environmental air in Šiauliai city in 2007. The concentration analysis of solid particles in the environmental air, at housing/residential areas, during winter seasons, research proved that Medelynas district is mostly pulluted district in Šiauliai and the PM10 concentration varyed from 0.4 to 1.16 MPC. Due to the biggest flow of transport, the town centre is mostly polluted with heavyweight metals. A result of a solid particle dispersional analysis showed the size of solid particules,and that the most dangerous amount of particles (PM2,5) is about 60%, PM10 ~15%, 20-60 microns size ~ 25%. The simulation of emmision from the stationary polluting sources of solid particles at industrial enterprises in the south of the town gets carried by the wind towards the center of the city and it reaches the amount of 0.3 mg/m3 concentration of solid particles around the industrial enterprise district.

Bakalauro darbo tikslas - pagal kerpių rūšių gausumą ir kerpėmis dengiamą plotą ant medžių kamienų tam tikrame objekte nustatyti oro užterštumą. Darbo objektas – kerpės, augančios Kuršėnų mieste ant medžių katilinės poveikio zonoje. Darbas atlikas 2012 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais. Kuršėnų mieste vyraujantys vėjai yra pietvakarių. Nuo katilinės vyraujančių vėjų kryptimi (PV) pažymėtame transekte 1 km intervalais išdėstyti 5 tyrimo bareliai (30x30 m pločio). Tokia pat tvarka nuo darbo objekto išdėstyti 5 tyrimo bareliai priešinga kryptimi (prieš vyraujančių vėjų kryptį (ŠR)). Kiekviename barelyje nuo kiekvienos medžių rūšies buvo paimti kerpių mėginiai, nustatytas jų kamieno procentinis padengimas. Darbe nustatytos visos kerpių rūšys, augančios ant medžių kamienų. Tirtoje teritorijoje identifikuota 15 kerpių rūšių: 7 lapiškosios ir 8 žiauberiškosios. Daugiausiai kerpių rūšių aptikta trijuose bareliuose kurie yra nutolę 4 ir 5 kilometrais nuo taršos objekto prieš vyraujančių vėjų kryptį (ŠR) ir 5 kilometrais pagal vyraujančių vėjų kryptį (PV) šiuose bareliuose buvo rasta po 6 kerpių rūšis. / The aim of this final paper of the Bachelor degree is measuring air pollution according to the abundance of species of lichens as well as the area covered by lichens on the trunks of the trees. The object of this work is lichens who grow on trees in Kuršėnai city. Pollution source is boiler-house of “Siauliai Energy”. Experiment was carried out in July - August months 2012. Kuršėnai is dominated by southwestern (SW) winds. In the selected transect stretching from the boiler-house in the direction of prevailing winds, southwest (SW), the study plots (30x30 m) were located at 1 km intervals from each other. According to the same ordering, study plots in the opposite direction were set out (against the prevailing wind direction (NE)). This paper identifies all kinds of lichen that grow on tree trunks in the area. Fifteen species of lichens were identified in the investigated area. More specifically, 7 foliose and 8 crustose were found. Most species of lichen grow in the outskirts of the city, while the least amount of them was found close to the source of pollution.

Po krizės atsigaunanti pramonė, vėl verčia susimąstyti apie teršalus išmetamus į aplinkos orą. Kaip žinoma jei oras, kuriuo mes kvėpuojame yra užterštas tai ir mūsų sveikata bus prasta. Darbe pateikiama bendra informacija apie įmonę, jos gaminamą produkciją, naudojamas medžiagas, pagrindinius technologinius procesus. Tikslas buvo išsiaiškinti kokią įtaką aplinkos orui daro AB „Naujasis kalcitas“, bei įvertinti darbo vietų atitikimus normatyvams, darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Iš gautų duomenų pateikti išvadas bei konkrečias rekomendacijas, kaip išvengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai. / Industry recovery after a crisis forces us to think about air pollution. If the air we breathe is polluted, our health does not be very well too. In this work general information about the factory was introduced, its production, main technologic processes and materials that are used. This work was to examine the quality of ambient air to make SC „Naujasis kalcitas“, and to evaluate the job matches the standards of occupational safety and health. From these data prepared the specific findings and recommendations to avoid adverse effects on health.

Darbe analizuojami teisės aktai, atlikti KD koncentracijos tyrimai Radviliškio mieste. Miesto oro tyrimų vietos buvo pasirinktos atsižvelgiant į transporto eismo intensyvumą judriausiose miesto gatvėse. Išanalizavus gautus duomenis buvo nustatyta, kad dažniausi kietųjų dalelių koncentracijos leistinos normos viršijimai buvo nustatyti intensyviausiuose gatvėse. Išnagrinėta aplinkos oro kokybė Lietuvoje ir Radviliškio mieste. Gegužės mėnesį viršijimų nustatyta labai daug, taigi kietųjų dalelių koncentracijai įtakos turi meteorologinės sąlygos. Siekiant pagerinti Radviliškio miesto oro taršos situaciją siūloma apriboti automobilių eismą didžiausios taršos zonose (pvz. įvesti vienos krypties eismą), o automobilius be veikiančių katalitinių filtrų pripažinti techniškai netvarkingais. Individualių gyvenamųjų namų apšildymui naudoti ekologiškai švaresnį kurą, skatinti gyventojus efektyviau apšiltinti savo būstą naudojant naujas technologijas, laistyti ir plauti gatves esant sausiems orams. / The paper analyzes the legislation, to carry out studies of concentration KD Radviliškio city. Urban air monitoring site was selected on the basis of traffic intensity of the busiest streets of the city.After analyzing the data, it was found that the most common particle concentration levels below threshold levels were set on the streets of the most intense and on the streets. Examined the ambient air quality in Lithuania and Radviliškio city.In May, the exceedances found a great deal, so that particle concentration is affected by meteorological conditions. In order to improve Radviliškio urban air pollution situation is proposed to restrict car traffic areas of pollution (eg introduction of one-way traffic) and cars without catalytic active filters considered technically incorrectly. Individual residential heating use environmentally cleaner fuels, encouraging residents to better insulate your home by using new technology, irrigation and wash the streets in dry weather.

Analizuojamos esamo gyvenamojo kvartalo, nutolusio nuo pagrindinės gyvenvietės aprūpinimo šilumine energija galimybės Širvintų mieste. Įvertinama esama gyvenamojo kvartalo geografinė padėtis bei specifika. Analizuojami kvartalo aprūpinimo šilumine energija būdai. Vertinama esamų trasų renovacija, bei dujomis arba malkomis kūrenamos katilinės šalia analizuojamo kvartalo įrengimas. Pateikiamas išlaidų, susijusių su trasų renovavimu bei katilinių įrengimu, vertinimas bei palyginimas. Pateikiamas katilinių poveikio aplinkai skaičiavimas. / In the final master work I have analyzed the supplying thermal energy to the existing residential quarter in Sirvintai city which is moved away from the main city. Also there is evaluated the existing geographical situacion and specific features of this residential quarter. The means of the suppling thermal energy to the residential quarter also is analyzing in this work. The revovation of existing tracks and the mounting the boiler-houses where the gas or wood is used and which are close to the residential quarter are evaluated in this paper work too. The expenses which is retaled to the renovation of heating tracks and boiler-houses mounting are estimated and compared. The calculation of the boiler-houses influence to the environment is also presented in this work.

Disertacijoje nagrinėjama naftos ir jos produktų garavimo terminaluose problema. Pagrindinis disertacijos tikslas – įvertinti atmosferos taršą lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) naftos terminaluose, nustatyti meteorologinių elementų ir krovos indikatoriaus įtaką LOJ koncentracijos kitimui pažemės atmosferos sluoksnyje. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: ištirti LOJ pasiskirstymą pažemės atmosferos sluoksnyje už naftos terminalų teritorijos skirtingais metų sezonais atsižvelgiant į meteorologinius elementus ir krovos indikatorių; sudaryti skaitinį modelį, leidžiantį prognozuoti LOJ, i��siskyrimus iš esamų, ir rekonstruojamų terminalų, sklaidą uosto zonoje; remiantis tyrimų rezultatais ir jų analize, pasiūlyti technologinius sprendimus sumažinti ar išvengti LOJ emisijos į atmosferą naftos terminaluose. / This day environment pollution research and modern environment protection technology installation became a prior aspect not only in our country, but also in the whole world. The intensification and development of the industrial processes has a negative impact on human’s health and environment. As a result, it increases waste products accumulation. It also has a disbalance of natural processes and reckless waste of natural resources. All of the above can cause greenhouse effect formation. Because of intensive expansion of energy, in industrial and transportation sectors, there is significant increase in atmosphere pollution in last decade. The West part of Lithuania is one most polluted area by volatile organic compounds (VOCs), because there is a location of oil production and refinery industry, as well as intensive development of oil terminals. The problem is becoming more serious and relevant when these objects are located near urban areas.

This day environment pollution research and modern environment protection technology installation became a prior aspect not only in our country, but also in the whole world. The intensification and development of the industrial processes has a negative impact on human’s health and environment. As a result, it increases waste products accumulation. It also has a disbalance of natural processes and reckless waste of natural resources. All of the above can cause greenhouse effect formation. Because of intensive expansion of energy, in industrial and transportation sectors, there is significant increase in atmosphere pollution in last decade. The West part of Lithuania is one most polluted area by volatile organic compounds (VOCs), because there is a location of oil production and refinery industry, as well as intensive development of oil terminals. The problem is becoming more serious and relevant when these objects are located near urban areas. / Disertacijoje nagrinėjama naftos ir jos produktų garavimo terminaluose problema. Pagrindinis disertacijos tikslas – įvertinti atmosferos taršą lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) naftos terminaluose, nustatyti meteorologinių elementų ir krovos indikatoriaus įtaką LOJ koncentracijos kitimui pažemės atmosferos sluoksnyje. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: ištirti LOJ pasiskirstymą pažemės atmosferos sluoksnyje už naftos terminalų teritorijos skirtingais metų sezonais atsižvelgiant į meteorologinius elementus ir krovos indikatorių; sudaryti skaitinį modelį, leidžiantį prognozuoti LOJ, išsiskyrimus iš esamų, ir rekonstruojamų terminalų, sklaidą uosto zonoje; remiantis tyrimų rezultatais ir jų analize, pasiūlyti technologinius sprendimus sumažinti ar išvengti LOJ emisijos į atmosferą naftos terminaluose.