No description available.

Kauno miesto miškų medžių absorbcinės gebos įvertinimas buvo atliktas i-tree programos UFORE techniniu modeliu. Taip pat šia programa įvertinta Kleboniškio, Panemunės, Romainių, Ąžuolyno miesto parko absorbcinė geba. Airviro programos pagalba nustatytos oro teršalų koncentracijos mieste, pavaizduota grafiškai emisijų sklaida. Nustatyta procentinė dalis oro taršos sumažėjimo, kurią lemia Kauno miesto miško želdiniai. Duomenis apie želdinius Kauno mieste ir pasirinktuose analizuoti parkuose naudoti remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų taksoraščiu (VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, miškų inventorizacija 2003/2004) bei atliktais matavimais Kleboniškio, Panemunės, Romainių ir ��žuolyno parkuose. Meteorologinius duomenis oro taršai nustatyti pateikė VŠĮ „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“. Rezultatai parodė, kad Kauno miesto miško medžiai per metus pašalina 328 tonas pagrindinių atmosferos teršalų: 97,7 t ozono, kietųjų dalelių pašalinta 87,3 t, azoto dioksido 81 t, sieros dioksido 42,4 t, anglies monoksido 19,3 t. Pagal procentinę sudėtį ozono tarp pagrindinių pašalintų atmosferos oro teršalų yra 29,9 %, kietųjų dalelių 26,6 %, azoto dioksido 24,7 %, sieros dioksido 12,8%, anglies monoksido 6%. Didžiausias teršalų kiekis pašalinamas Kleboniškio miško parke - 38,7 tonos (39 % bendro analizuojamų parkų pašalintų teršalų kiekio), toliau seka panemunės miško parkas - 35,7 tonos (36%), Romainių miško parkas - 20,4 tonos ( 20 %) ir Ąžuolynas - 5 tonos (5%)... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of Kaunas Urban forest effects and air pollution mitigation was done using i-tree program UFORE model. During the study four different city parks were analyzed – Kleboniskis, Panemune, Romainiai, Azuolynas. Kaunas city air pollution concentrations were counted with Airviro program. Data required for this study was used from Kaunas city trees inventory book 2004, as well field data has been collected from city parks in random sample of fixed area plots in April of 2008. VŠĮ “Kauno aplinkos kokybės tyrimai “delivered meteorogical data about Kaunas city. Results showed, that Kaunas city forest remove about 328 metric tones of atmospheric air pollutants per year. In addition these trees remove 97,7 metric tones of O3, 87,3 metric tones of particulate matter, NO2 – 81 metric tones, SO2 – 42,4 metric tones, CO – 19,3 metric tones. The biggest part of pollutants have been removed in the park of Kleboniskis – 38,7 metric tones (39% of total air pollutants removed in the analyzed city parks), Panemune park removed 35,7 metric tones (36%), Romainiai park - 20,4 metric tones (20%), ąžuolynas- 5 metric tones ( 5 %). Results presented, that Kaunas city urban forest are able to sequestrate 3365 metric tones of Carbon per year, all Kaunas urban forest trees could storage 237210 metric tones of carbon. The city parks carbon storage are: Panemune park trees - 25 metric tones, Kleboniskis park trees -13 metric tones, Romainiai park trees -12,5 metric tones, Ąžuolynas park... [to full text]

Šiame darbe pristatomi mechanistiniai kiekybinio struktūros ir aktyvumo ryšio modeliai, skirti vaistinių junginių savybių, charakterizuojančių jų absorbciją ir pasiskirstymą organizme prognozavimui. Nagrinėjama keletas parametrų, apibūdinančių paprastos difuzijos per biologines membranas greitį, taip pat termodinaminės konstantos, aprašančios vaistų pasiskirstymą tarp kraujo plazmos ir audinių. Ląstelinių pernašos barjerų pralaidumas buvo modeliuojamas netiesinėmis lygtimis, siejančiomis paprastos difuzijos greitį su vaistų fizikocheminėmis savybėmis, tokiomis kaip lipofiliškumas, jonizacija, vandenilinių ryšių sudarymo potencialas ir molekulių dydis. Nustatyta, kad smegenų endotelyje ir žarnyno epitelyje stebima panašaus pobūdžio difuzijos greičio priklausomybė nuo jonizacijos – katijonai ir anijonai difunduoja atitinkamai 2 ir 3 eilėmis lėčiau už neutralias molekules. Pademonstruota, kad analizuojant vaistų pasiskirstymo tarp audinių ir kraujo duomenis, būtina paversti pradines eksperimentines vertes kitais dydžiais, atspindinčiais vaistų jungimosi prie plazmos ir audinių komponentų stiprumą. Vaistų giminingumas audiniams gali būti aprašytas jų lipofiliškumu, o neigiama jonizacijos įtaka stebima tik rūgštiniams junginiams. Taip pat parodyta, kad vaistų pernašos per hematoencefalinę užtvarą kiekybinių parametrų tiesinė kombinacija leidžia 94% tikslumu klasifikuoti vaistus pagal jų prieinamumą centrinei nervų sistemai. / The objective of this work was to develop mechanistic quantitative structure activity relationship models that would facilitate the assessment of drug properties related to their absorption and distribution in the body. The analysis involved several parameters reflecting the rate of passive diffusion across brain endothelium and intestinal epithelium, and thermodynamic constants related to drug distribution between plasma and tissues. Permeation through cellular transport barriers was modeled by nonlinear equations relating the passive diffusion rate to physicochemical properties of drugs: lipophilicity, ionization, hydrogen bonding potential and molecular size. It was demonstrated that brain endothelium and intestinal epithelium exhibit a quantitatively similar pattern of permeability-ionization dependence – ionized species permeate 2-3 orders of magnitude slower than neutral molecules. Analysis of tissue to plasma partitioning data revealed the necessity to split original experimental values into separate terms reflecting plasma and tissue binding strength. Drugs’ affinity to tissues could then be described by their lipophilicity, whereas detrimental effect of ionization was only observed for acidic drugs. Finally, it was shown that a linear combination of quantitative blood-brain barrier transport parameters allows classifying drugs according to their access to central nervous system with 94% overall accuracy.

The objective of this work was to develop mechanistic quantitative structure activity relationship models that would facilitate the assessment of drug properties related to their absorption and distribution in the body. The analysis involved several parameters reflecting the rate of passive diffusion across brain endothelium and intestinal epithelium, and thermodynamic constants related to drug distribution between plasma and tissues. Permeation through cellular transport barriers was modeled by nonlinear equations relating the passive diffusion rate to physicochemical properties of drugs: lipophilicity, ionization, hydrogen bonding potential and molecular size. It was demonstrated that brain endothelium and intestinal epithelium exhibit a quantitatively similar pattern of permeability-ionization dependence – ionized species permeate 2-3 orders of magnitude slower than neutral molecules. Analysis of tissue to plasma partitioning data revealed the necessity to split original experimental values into separate terms reflecting plasma and tissue binding strength. Drugs’ affinity to tissues could then be described by their lipophilicity, whereas detrimental effect of ionization was only observed for acidic drugs. Finally, it was shown that a linear combination of quantitative blood-brain barrier transport parameters allows classifying drugs according to their access to central nervous system with 94% overall accuracy. / Šiame darbe pristatomi mechanistiniai kiekybinio struktūros ir aktyvumo ryšio modeliai, skirti vaistinių junginių savybių, charakterizuojančių jų absorbciją ir pasiskirstymą organizme prognozavimui. Nagrinėjama keletas parametrų, apibūdinančių paprastos difuzijos per biologines membranas greitį, taip pat termodinaminės konstantos, aprašančios vaistų pasiskirstymą tarp kraujo plazmos ir audinių. Ląstelinių pernašos barjerų pralaidumas buvo modeliuojamas netiesinėmis lygtimis, siejančiomis paprastos difuzijos greitį su vaistų fizikocheminėmis savybėmis, tokiomis kaip lipofiliškumas, jonizacija, vandenilinių ryšių sudarymo potencialas ir molekulių dydis. Nustatyta, kad smegenų endotelyje ir žarnyno epitelyje stebima panašaus pobūdžio difuzijos greičio priklausomybė nuo jonizacijos – katijonai ir anijonai difunduoja atitinkamai 2 ir 3 eilėmis lėčiau už neutralias molekules. Pademonstruota, kad analizuojant vaistų pasiskirstymo tarp audinių ir kraujo duomenis, būtina paversti pradines eksperimentines vertes kitais dydžiais, atspindinčiais vaistų jungimosi prie plazmos ir audinių komponentų stiprumą. Vaistų giminingumas audiniams gali būti aprašytas jų lipofiliškumu, o neigiama jonizacijos įtaka stebima tik rūgštiniams junginiams. Taip pat parodyta, kad vaistų pernašos per hematoencefalinę užtvarą kiekybinių parametrų tiesinė kombinacija leidžia 94% tikslumu klasifikuoti vaistus pagal jų prieinamumą centrinei nervų sistemai.