Įvertinti Raudonosios knygos augalų paplitimą, būklę, bei kaitą ir pasiūlyti priemones jų būklei ir paplitimui pagerinti. / To assess the distribution of plants of red list, their condition and changes in Vištytgiris botanical-zoological rezerve; and identify measures to improve their condition and spread.

Magistro baigiamąjį darbą sudaro 57 puslapiai. Jame yra 8 lentelės, 31 paveikslėliai, 44 literatūros šaltiniai ir 13 priedų. Magistro darbe tiriama antropogeninio poveikio įtaka Vidzgirio botaninio draustinio retiems augalams. Darbo objektas- reti augalai augantys Vidzgirio botaninio draustinio teritorijoje. Darbo tikslas- įvertinti retų augalų dinamiką per pastaruosius metus ir ieškoti priemonių jų išlikimui. Darbo metodai- retų augalų gausumui nustatyti naudojomės Botanikos instituto parengta monitoringo metodika (Parengta Zigmanto Gudžinsko 2001 m. Botanikos institutas, Floros ir geobotanikos laboratorija). Aprašant augavietę kiekvienos rūšies augalų gausumas ir padengimas vertinami balais pagal Braun- Blanquet skalę . Atlikus tyrimus ir įvertinus retų augalų paplitimą nustatyta, kad 7 iš 11 rastų retų augalų auga antropogeninio poveikio zonoje Jų augavietės yra šalia upelio, piliakalnio ir mokomojo tako. Šios vietos yra gausiai lankomos. Reti augalai augantys Vidzgirio botaniniame draustinyje nukenčia nuo intensyvios rekreacijos, kirtimų, šiukšlių. Tyrimų metu nustatyta, kad sumažėjo tamsialapio skiautalūpio individų skaičius. Pagausėjo plačialapės klumpaitės individų skaičius. Rastos naujos retų augalų augavietės. Norint užtikrinti saugomų augalų augaviečių stabilumą, ypač vertinguose miško sklypuose reikia taikyti tokį patį ūkininkavimo režimą, kaip I grupės miškuose, visoje draustinio teritorijoje vengti bet kokių introdukuotų augalų rūšių sodinimo, sureguliuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Final master degree work of University, 57 pages, 31 figures, 8 tables, 36 references, 44 appendix. Master degree work cover the studies of antropogenic effect to the rare plants, which are growing in the botanical conservation area of Vidzgiris. The object of research- rare plants growing in conservation area of Vidzgiris. The aim of research- to evaluate dynamic over the recently years of rare plants and to seek measures for their survival. These methods were used while writing the work: for the identifying superfluity of rare plants the monitoring methods were applied prepared by the Botanical Institute (prepared by Zigmantas Gudžinskas 2001, Botanical Institute, in Flora and Geobotany laboratory). By using descriptive method it was evaluated the superfluity and coating of every sort of plant for populations association using Braun- Blanquet rates scale. After research and evaluating spread of rare plants instituted that 7 of 11 rare plants are growing in the zone of antropogenic effect. They growing places are near the stream, mound and educational path. Rare plants in the botanical conservation area of Vidzgiris are influencing by intensive recreation, deforestation, rubbish. At the time of research estimated that number of Epipactis atrorubens has decreased. Number of Cypripedium calceolus has increase. Were found new places were rare plants can grow. That to secure protected rare plants growing places is need to fit farming mode like in the I group forest... [to full text]

Tyrimo objektas – Kamšos botaninio – zoologinio draustinio teritorijoje sutinkami medžiojamieji žvėrys (graužikai, kiškiažvėriai, plėšrieji, porakanopiniai) ir paukščiai (antiniai, vištiniai, tilvikiniai, varniniai). Darbo tikslas – įvertinti Kamšos botaninio – zoologinio draustinio medžiojamosios faunos būklę. Siekiant darbo tikslo buvo iškelti tokie uždaviniai: 1) nustatyti draustinio medžiojamosios faunos rūšinę sudėtį, atskirų rūšių gausą bei tankį; 2) nustatyti plėšrūnų ir aukų santykį bei jo atitikimą ekologiniam santykiui; 3) įvertinti elninių žvėrių žiemos ganyklų būklę; 4) nustatyti draustinio teritorijoje perinčių, galinčių perėti bei sutinkamų tik migracijų metu medžiojamųjų paukš����������ių rūšinę sudėtį. Tyrimo metodai – Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizė bei sintezė, duomenų grupavimas, statistiniai metodai, grafinis vaizdavimas, Ch. Aldous'o metodas, Pojarkovo metodas, R. McCain'o metodas. Tyrimo laikotarpis apima 2005 -2007 metus. Išstudijavus lietuvių ir užsienio autorių mokslinius veikalus bei periodinę literatūrą apie medžiojamosios faunos elgseną įtakojančius veiksnius, elninių žvėrių gausa, tankis žiemos ganyklose, bendras tankis, pasiskirstymas teritorijoje žiemą nustatyta žiemos ekskrementų krūvelių apskaitos metodu, R. McCain'o metodu. Elninių žvėrių žiemos ganyklų būklė įvertinta Ch. Aldous'o metodu. Bebrų šeimos vidutinio dydžio koeficientas nustatytas pagal medžių ir krūmų graužimų kiekį Pojarkovo metodu. / Object of research – hunted animals (gnawers, hare-type animals, predators, double-hoofed animals) and wildfowl (duck-type, gallinaceous, scolopacidae (sandpiper-type), crow-type) met in the territory of wadding botanical – zoological reservation. Purpose of the Paper – evaluate the state of hunted fauna in the wadding botanical – zoological reservation. Achieving the purpose the following goals were raised: 1) to determine the varietal composition, abundance and density of certain species of the hunted fauna in the reservation; 2) to determine the ratio between predators and preys, and its conformity with ecological ratio; 3) to evaluate the state of winter pastures of cervine animals; 4) to determine the varietal composition of brooding, able to brood and only in the time of migration met wildfowl. Methods of research – analysis and synthesis of Lithuanian and foreign scientific literature, data grouping, statistical methods, graphical presentation, Ch. Aldous method, Pojarkov method, R. McCain method. The research period is the years 2005 – 2007. After studying scientific works of Lithuanian and foreign authors and periodic literature about the factors influencing the behaviour of hunted fauna, the abundance of cervine animals, density in winter pastures, general density, distribution in the territory in winter were determined by the method of winter-time excrement heaps record, R. McCain method. The state of winter pastures of cervine animals was determined by the Ch... [to full text]

Magistro darbe tiriami Neries regioninio parko vabzdžiai , įtraukti į Raudonąją knygą. Darbo objektas- niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita Sc.) , gencijoninis melsvys (Makulinea alcon D.& S.), Darbo tikslas- ištirti kai kurių vabzdžių , įtrauktų į Raudonąją knygą, paplitimą ir gausumą Neries regioniniame parke. Darbo metodai - duomenys buvo renkami naudojantis P.Ivinskio ir J.Rimšaitės bestuburių monitoringo metodika . Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus ir įvertinus nustatyta , kad niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita) labiau mėgsta senus , drevėtus , gerai apšviestus medžius. Labiausiai jam tinkamas ąžuolas. Gencijoninis melsvys (Makulinea alcon D.& S.), dažniausiai aptinkamas pietiniuose , gerai apšviestuose šlaituose ,kur vyrauja žema žolinė danga. Būtina sąlyga- augalai melsvieji gencijonai (Gentiana cruciata) ir Myrmica genties skruzdėlės Norint užtikrinti palankias sąlygas niūriaspalviam auksavabaliui , būtina išsaugoti kertines miško buveines ir senus , drevėtus medžius. Norint išsaugoti gencijoninį melsvį būtina prižiūrėti populiacijai tinkamus upių šlaitus ,neleidžiant užaugti aukštai žolinei dangai ir krūmams. / In the master’s of science work the Neris regional park’s insects included in the Red Book are being researched. The object of the work is Osmoderma eremite Sc. and gentian lycaena (Makulinea alcon D.& S.). The objective of the work is to research the diffusion and abundance of some insects included in the Red Book in the Neris regional park. The methods of the work. The data had been collected by using P. Ivinskis and J. Rimšaite methods of invertebrates‘ monitoring. After the research was carried out and the facts estimated, it was established that Osmoderma eremite prefers old, hollow and well-lighted up trees. Oak tree is the most suitable one. Gentian lycaena ( Makulinea alcon D. & S.) is most frequently discovered in southern, well-lighted up slopes where low grass prevails. Gentiana cruciata and ants of Myrmica genus are an indispensable condition. If one wishes to ensure auspicious conditions for Osmoderma eremite Sc., it is necessary to preserve the most important for them forestry habitats and old hollow trees. If one wishes to preserve gentian lycaena, it is necessary to look after river slopes suitable for the population not allowing to grow tall grass and bushes.

“Virbalgirio botaninio-zoologinio draustinio būklės įvertinimas ir gamtosauginio plano parengimas” Jurga Gedminas Optimalus saugomų teritorijų ūkinis, rekreacinis ir kultūrinis panaudojimas priklauso nuo teritorijų tvarkymo planų. Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis užima 364 ha, sudarydamas atskirą kompaktišką miško masyvą, susidedantį iš 7 kvartalų. Tarp miško masyvo išlikę nedideli įsiterpusių pievų plotai. Miško pakraščiai ribojasi su dirbamaisiais laukais. Efektyvi draustinio gamtosauga neįmanoma be biotos tyrimų. Atliktais augalijos tyrimais (2000-2003) buvo nustatyta vyraujančios draustinyje miškų (Querco-Fagetea sylvaticae Br.-Bl. in Br.-Bl. et al. 1939) klasės, liepyninių skroblynų (Tilio Carpinetum betuli) asociacijos bendrijos. Norint išsaugoti ar pagerinti esamą ekologinę draustinio būklę būtina parengti gamtosauginio tvarkymo planą. Norint nustatyti teritorijos vertę reikalingas ekologinis vertinimas. Pagal nustatytus kokybinius ir kiekybinius kriterijus išskirtinį dėmesį būtina skirti Tilio Carpinetum bendrijom, į Buveinių direktyvos I priedą įtrauktom Europinės svarbos buveinėm: skroblynam ir pelkėtiem lapuočių miškam, draustinyje išskirtom dviejų tipų Kertinėm miško buveinėm: upės šlaitam bei plačialapių miškam, bei retiems draustinyje esantiems augalams (dvi iš jų saugomos tarptautiniu mastu) ir gyvūnams (visos saugomos tarptautiniu mastu). Draustinio teritorijoje aplinką veikia skirtingi gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai, kurie neigiamai veikia... [toliau žr. visą tekstą] / “State evaluation and management plan of the protection of nature for Virbalgiris botanical-zoological reserve” Jurga Gedminas Optimal economical, recreational and cultural use of conservancy areas depends on their management plans. The total area of Virbalgiris botanical-zoological reserve is 364 hectares. Almost the whole territory of reserve is covered with forest. The reserve has 7 blocks. Small meadows are inserted into the reserve woods, and it is surrounded by agricultural fields. Effective management of the reserve is impossible without the researches of biota. The researches of flora were made in 2000-2003 in Virbalgiris botanical-zoological reserve. These researches show the forest communicaties dominate in the reserve. The most common communicaties belong to Tilio-Carpinetum association, Querco-Fagetea class. It is necessary to make an environmental management plan to keep or make better situation in the reserve. Ecological evaluation is required for setting the value of the protected area. Using traditional quantitative and qualitative parameters, the most important attention must be paid to management of Tilio-Carpinetum communicaties, important European habitats written in I appendix of habitats directive (Sub-Atlantic and medio-European oak and oak-hornbeam forests of the Carpinion betuli, and Fennoscandian wooded pastures), Untempered forest habitats (broad-leaved deciduous forests, and river slope), and 10 species of and plants (two of them are protected... [to full text]

Magisto darbe tiriama Balkasodžio botaninio draustinio saugomų ir retų augalų būklė ir gamtosauginė svarba. Magistro baigiamąjį darbą sudaro 69 puslapiai. Jame yra lentelės, paveikslėliai, literatūros šaltiniai ir priedai. Darbo objektas – Vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens), plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum), smiltyninio gvazdiko (Dianthus arenarius) ir kitų rūšių radimvietės Balkasodžio botaniniame draustinyje. Darbo tikslas – Nustatyti į ES buveinių direktyvos II priedą įrašytų rūšių: vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens), plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum) , smiltyninio gvazidiko (Dianthus arenarius) – populiacijų apsaugos būklę. Šios rūšys, LRK paskutinių metų duomenimis, priskirtos 2 (V) saugomų augalų kategorijai. Darbo metodai – Buvo vykdomi lauko darbai ir floros inventorizacija. Nustatytos retų ir saugomų augalų rūšių radimvietės, fiksuojamos rastos floros rūšys, apibūdintos jų augavietės. Tyrimui pasirinktas maršrutinis apžiūros ir įvertinimo metodas. Darbo rezultatai - Norūnų miško saugomoje teritorijoje, kurios plotas sudaro 243 ha, užregistruota 471 induočių augalų rūšis. Iš jų 451 rūšies yra savaiminiai ir 20 rūšių svetimžemiai augalai. Teritorijoje aptikta 11 rūšių, įrašytų į LRK, tarp jų 3 induočių augalų rūšys įrašytos į ES buveinių direktyvos II priedą. Didžiausios teritorijoje esančios vertybės yra retosios, į ES buveinių direktyvos II priedą įrašytos rūšys – vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), plikažiedis linlapis... [toliau žr. visą tekstą] / The study is intended to analyse the rare and protected plants state and ecological reserve importance in Balkasodis reserve. Final master degree work of university, pages, figures, tables, references, appendix. The object - The rare and protected plants in Balkasodis reserve. The objects for the research plants included in The Red Data Book of Lithuania and which is growing in the botanical reserve of Balkasodis (Alytus region). This botanical reserve was opened in 1992. The aim - Implementing the previsions of the European Union Habitat Directive in Lithuania, on the most important task is to evaluate the state of the three plant species, included in the Annex 2 of the EU Habitat Directive. Dianthus arenarius, Pulsatilla patens, Thesium ebracteatum, during their vegetation period in the year 2008 and to suggest effective measure for their protection. According to the latest facts of the Lithuanian Red Data Book these three plant species are ascribed to the 2 (V) category of the legally protected species. The methods – Outside works and flora invetorization were carried out. Places where rare and protected plants grow were defined as well as all discovered flora species were recorded and described. The results - At the time of the research in the botanical reserve of Balkasodis were found 471 plant species: 451 plants are locals and 20 plant species are other. In the area were found 11 species of sparse plants (plants included in The Red Book of Lithuania). ... [to full text]

Tyrimo objektas. Epigėjinių vabalų bendrijos Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje, 458 kvartale, 5 sklype. Norėdami nustatyti ekspozicijos vietų reljefo įtaką epigėjinių vabalų individų ir rūšių gausai, pasirinkome 5 tyrimų barelius, esančius lygioje miško vietoje ir šiauriniame, pietiniame, rytiniame bei vakariniame šlaituose. Tikslas - nustatyti epigėjinių vabalų bendrijų struktūrą ir jos pokyčius vegetacijos eigoje bei priklausomai nuo ekspozicijos vietų reljefo. Darbo metodai. Tyrimui buvo naudojama Barberio žemės gaudyklės. Gaudyklę sudaro plastikiniai 0,5 l talpos ir 6,5 cm skersmens indeliai, įkasti į žemę sulig paklotės paviršiumi. 1/3 gaudyklės buvo pripilama 10% formalino tirpalo. Tai apsaugojo epigėjinius vabalus nuo puvimo ir vabzdžialesių paukščių. Kiekviename barelyje buvo įrengta po 5 gaudykles, iš viso 25 gaudyklės. Atstumas tarp gaudyklių buvo 5 metrai. Surinkti epigėjiniai vabalai buvo džiovinami ir identifikuojami ASU laboratorijose. Darbo rezultatai. 2012 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais buvo atlikta 10 apskaitų, iš viso surinkta 1627 vnt. epigėjinių vabalų. Indenfikuotos 4 rūšys: Carabidae, Silphidae, Curculionidae, Staphylinidae ir 15 rūšių. Gausiausia iš sugautų rūšių buvo Phosphuga atrata – 312 vabalų. Lyginant sugautų vabalų skaičių skirtingo reljefo sklypo vietose, nustatyta, kad daugiausia epigėjinių vabalų sugauta lygioje miško vietoje įrengtomis gaudyklėmis. Antroje vietoje - vakariniam šlaite... [toliau žr. visą tekstą] / Study object. The research of ground beetles Insecta: Coleoptera was made in Kamša botanical-zoological reserve, 458-th section, 5-th plot. We have chosen 5 parts of the plot for investigation: in a plane surface of the forest, on the North, the South the East and the West slopes in order to detect influence of the exposition place relief to abundance of caught ground beetles individuals and species. The aim of investigation was to determine structure of ground beetle communities, its temporal changes and dependence on the relief of exposition place. Methods of investigation. The Barberis ground traps were used in the research, 5 units in the each chosen part, 25 in total. The distances between the ground traps were 5 m. The trap is made from a 0,5 l volume and 6,5 cm diameter plastic cruet. The traps were digged in to ground to the top of the trap. 1/3 of the trap was filled with a 10% formalin soak. In that case the insects were saved from decomposing and birds. The collected beetles were dried and identified in the labs of Aleksandras Stulginskis University. Results. The total amount of collected ground beetles in 10 records, made since May to August 2012, was 1627. A variety of 15 species in 4 families Carabidae, Silphidae, Curculionidae, Staphylinidae were identified. The most abundant species collected was Phosphuga atrata – 312 ground beetles. The maximum quantity of ground beetles were caught in the plane surface of the forest, the... [to full text]