Magistro darbe tiriama paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių histologinės savybės pramoninės taršos poveikyje. Darbo objektas - paprastoji pušis (Pinus sylvestris L) auganti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Darbo tikslas - įvertinti spyglių histologines savybes priklausomai nuo pramoninės taršos. Darbo metodai - paprastosios pušies spyglių histologinės savybės tirtos mikroskopu. Išmatuoti paprastosios pušies spyglių audiniai: spyglio ilgis, skerspjūvio storis, skerspjūvio plotis, centinio cilindro storis, kutikulos storis, eridermio storis, hipodermos storis, adaksialinės laidžiosios parechimos storis, abaksialinės laidžiosios parencimos storis, adaksialinis mezofilo storis, abaksialinis mezofilo storis. Darbo rezultatai. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spygliai tirti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Mezomorfine spyglių struktūra pasižymėjo pušys augančios arčiausiai AB „Mažeikių nafta“ gamyklos. Kseromorfinė struktūra pasireiškė spygliuose augančiuose AB „Akmenės cementas“ apylinkėse. / In the Science work of Master examined Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles. Subject of research - Scots pine (Pinus sylvestris L.) Goal of the research - To evaluate histology of the needles of Scots pine growing at different distance from a nitrogen fertilizer factory, a cement factory, an oil refinery factory. Methodology - light microscopy of cross sections of the needles (needle thickness, needle width, adaxial mesophyll thickness, abaxial mesophyll thickness, epidermis, hypodermis, cuticle, central cylinder, parenchyma, needle lenght). Research results. Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles were examined near the biggest technogenic polluters (cement factory, oil refinery, nitrogen fertilizer factory) in Lithuania. The most mesomorphic structure of the needles was registered for the pines growing close to the oil refinery and the most xeromorphic structure was characteristic for the pines near the cement factory.

Tiriamojo darbo sritis – histologiniai kačių kiaušidžių tyrimai. Darbo tikslas buvo ištirti keturių kačių nuo 7 mėn. iki 1,8 metų įvairių stadijų kiaušidžių folikulus ir juos įvertinti.Kačių kiaušidės buvo paimtos ovariohisterektomijos metu.Kiaušidės supjaustytos į 5µm storio pjūvius, pjūviai dažyti hematoksilino-eozino dažais. Folikulai suskirstyti pagal išsivystymą ir matmenis į užuomazginius, pirminius, ankstyvuosius antrinius. Atlikti matavimai, išmatuoti užuomazginių, pirminių, antrinių folikulų diametrai, plotai, folikulų ovocitų diametrai, plotai, jų branduolių diametrai, plotai, folikulinės ląstelės – jų aukštis ir plotis, pamatinė membrana, antrinių folikulų skaidrioji zona. Ištirta, jog užuomazginių, pirminių bei antrinių folikulų, ovocitų ir jų branduolių diametras, plotas, pamatinės membranos storis ir antrinių folikulų ovocitų skaidriosios zonos storis yra panašūs. Užuomazginių folikulų ovocitą gaubia vienas sluoksnis plokščiųjų folikulinių ląsteliu – joms būdinga tai, jog, jų plotis didesnis už aukštį, o pirminių folikulų ovocitą gaubia kūbiškosios ląstelės, kurių tiek aukštis, tiek plotis panašūs.Antrinių ankstyvųjų folikulų ovocitų paviršių gaubia 2-3 sluoksnių folikulinių ląstelių, kurių plotis ir aukštis yra panašūs. Statistinių duomenų patikimumas 95 % arba p<0,05. / Range of investigation is histological analysis of feline ovary. The purpose of this scientific research is to explore various stages ovarian follicles in four cats (age 7 months- 1,8 years).Ovaries were cut into 5 µm sections, than sections were stained by eosin-hematoxylin. Folicles were classified regarding to their development and dimensions into primordial, primary and early secoundary follicles. Were performed measurements.Were measured diameters and areas of primordial, primary and early secoundary follicles, diameters and areas of oocytes and nucleus of oocytes, heigt and width of folliculas cells, thickness of basal lamina .Also were measured zona pellucida of secoundary follicles. Results revealed that diameter and area of primordial, primary and early secoundary follicles, oocytes and nucleus were comparable.Basal lamina thickness were simmilar too, the same thing is about zona pellucida in secoundary follicles. Primordial follicle is surrounded by one layer of squamous cells - basic feature of these cells is that their width is much bigger than height meanwhile primary follicle is surrounded by cuboidal one layer cells with almost equal width and height. Cells of early secoundary follicle are surrounding oocyte at least with two layers and their width and height are almost equal. Calculated statistical data reliability is 95 % or p<0,05.

<p>U grliću materice se histolo&scaron;ki razlikuju dva regiona: ektocerviks (vaginalna porcija) i endocervikalni deo. Osnovna histolo&scaron;ka razlika između ovih delova se ogleda u epitelu koji oblaže sluznicu. Histolo&scaron;ke osobenosti endocervikalnog dela grlića materice u dostupnoj literaturi nisu detaljno proučene i postoje mnoga neodgovorena pitanja u pogledu op&scaron;tih kvantitativnih morfolo&scaron;kih karakteristika, kao i u pogledu dobno zavisnih promena ovih parametara. Takođe, podaci u vezi odeljka i tipa ćelijske populacije odgovorne za regeneracija epitela u endocerviksu su u dostupnoj literaturi heterogeni i nisu jasno precizirani. U ovoj studiji su morfometrijskim metodama (linearnim i stereolo&scaron;kim merenjem) analizirani histolo&scaron;ki preparati grlića materice obojeni standarnim hematoksilin /eozin bojenjem i imunohistohemijskim metodama (Ki-67, p63 i CK17) s ciljem da se odrede prosečne i referentne vrednosti op&scaron;tih histolo&scaron;kih parametara i ćelijske populacije odgovorne za regeneraciju epitela endocervikalnog dela grlića materice. Analiziran je broj endocervikalnih žlezda po santimetru dužine endocerviksa, dubina endocervikalnih žlezda, visina endocervikalnog epitela, volumenske gustine strome, žlezda, lumena žlezda i epitela, kao i volumenske gustine proliferativnih ćelija (p63+/CK17+ u odnosu na p63-/CK17-) u endocervikalnom epitelu. Obrađeno je ukupno 140 isečaka grlića materice, koji su podeljeni u dve grupe: grupa bez patolo&scaron;kih promena i grupa sa odabranim benignim procesima u endocerviksu. Isečci bez patolo&scaron;kih promena su podeljeni na osnovu godina starosti pacijentkinja u 5 podgrupa kako bi se utvrdilo da li postoje dobno zavisne razlike u vrednostima navedenih parametara. Na osnovu rezultata ovog istraživanja referentna vrednost broja endocervikalnih žlezda po santimetru dužine je 13 - 29 žl/cm, dubine endocervikalnih žlezda je 1,3 - 4 mm a visine epitelnih ćelija endocerviksa je 24 - 46 &mu;m. Kod žena starosti preko 60 godina broj bazalnih ćelija endocervikalnog epitela opada u odnosu na mlađe pacijentkinje. Kod perimenopauzalnih žena, starosti od 40 do 49 godina, je nađena najveća prosečna vrednost dubine endocervikalnih žlezda, prosečne visine epitela endocerviksa, kao i najveći ukupni proliferativni indeks u endocervikalnom epitelu. U svim ispitivanim grupama, analizom volumenskih gustina regeneratornih ćelija endocervikalne sluznice (Ki-67 pozitivnih ćelija) u odnosu na druge imunohistomijske karakteristike (p63 i CK17 pozitivnost), rezultati dobijeni u ovoj disertaciji ukazuju na činjenicu da u endocervikalnom delu grlića materice postoje dva izvora regeneratornih ćelija.</p> / <p>In histologic terms, there are two different regions in the cervix: ectocervix (vaginal portion) and endocervical part. The main histologic difference between these two parts is reflected in the epithelium that coats the mucous. Histologic irregularities of the endocervical part of the cervix have not been studied in details in the available literature and there are many unanswered questions relating to general quantitative morphological features, as well as regarding age-dependent changes of such parameters. In addition, data from the available literature relating to the section and type of cell population responsible for epithelium regeneration in endocervix is heterogenous and not sufficiently precise. In this study, morphometric methods were used (by linear and stereologic measuring) to conduct histologic analysis of cervical preparations stained by standard hematoxylin/eosin stains, and immunohistochemical methods (Ki-67, p63 and CK17) with a goal to determine the average and reference values of general histologic parameters and cell populations responsible for regeneration of the epithelium of the endocervical part of cervix. The number of endocervical glands per centimetre of endocervix lenght, the depth of endocervical glands, the hight of endocervical epithelium, volumetric densities of stroma, glands, glands&#39; lumen and epithelium, as well the volumetric densities of proliferative cells (p63+/CK17+ in relation to p63-/CK17-) in endocervical epithelium were analysed. A total of 140 cervical cuttings was processed, and they were divided into two groups: a group without pathologic changes and a group with chosen benign processes in the endocervix. Cuttings with no pathologic changes were divided into 5 subgroups on the basis of patients&#39; age in order to determine if there are any age-dependent differences in the values of the mentioned parameters. On the basis of the results of this research, the reference value for the number of endocervical glands per centimetre of lenght is 13 - 29 gl/cm, for the depth of endocervical glands is 1.3 - 4 mm and for the hight of endocervical epithelium cells is 24 - 46 &mu;m. With women older than 60, the number of basal cells of endocervical epithelium drops compared to younger patients. The biggest average value of the depth of endocervical glands, average hight of endocervical epithelium, as well as the biggest total proliferative index in the endocervical epithelium were found with women in perimenopause, age between 40 and 49. In all examined groups, by analysing the volumetric densities of regenerative cells of the endocervical mucus (Ki-67 positive cells) in relation to other immunohistochemical features (p63 and CK17 positivity), the results obtained in this dissertation indicate that there are two sources of regerative cells in the endocervical part of the cervix.</p>

Abbreviations ALT – alanine aminotransferase AST – aspartate aminotransferase BMI – body mass index CHC – chronic hepatitis C EBR – early biochemical response EHR – early histological response EIA – enzyme immunoassay EVR – early virological response HAI – hepatitis activity index HCV – hepatitis C virus HCV RNA - hepatitis C virus ribonucleic acid Helicobacter spp. – Helicobacter species H. pylory – Helicobacter pylori IFN – interferon α-2b PCR – polymerase chain reaction PEG IFN – peginterferon RBV – ribavirin SVR – sustained virological response SBR – Sustained biochemical response INTRODUCTION Chronic hepatitis due to hepatitis C virus (HCV) infection is a worldwide disease representing a serious public health problem. Chronic hepatitis C (CHC) infection affects nearly 170-200 million people worldwide. The prevalence of anti-HCV at this time in the general adult population of Lithuania is nearly 50 thousand (0.9%). Without effective treatment strategies, hepatitis C - related morbidity and mortality is expected to increase nearly 3-fold by the year 2015. Current hepatitis C therapies are aimed at achieving eradication of HCV infection as a means of delaying progression to end-stage liver disease and preventing the development of hepatocellular carcinoma. The treatment options include interferon (IFN), ribavirin (RBV) and peg interferon’s a-2a and a-2b (PEG IFN). IFN-based regiments for the treatment of CHC have become increasingly effective and are to eradicate virus... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) būklė amoniakinės taršos poveikyje. Darbo objektas – paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) – labiausiai paplitusi Lietuvoje, jautri užterštam orui medžių rūšis, augantys prie AB „Achema“ 0,5 km. spinduliu aplink gamyklą vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų kryptimis ir Kačerginės pušyne. Darbo metodai – spyglių paviršių hidrofobiškumo tyrimas atliekamas šviesiniu mikroskopu, pagal Cape (1983) aprašytą metodiką. Mezomorfiškumo tyrimo metu tirti spyglių pjūviai šviesiniu mikroskopu. Darbo rezultatai. Vandens lašo sąlyčio su spyglio paviršiumi metodas pasirinktas, kaip santykinai nebrangus ir tikslus testas medžių būklei vertinti. Paprastosios pušies spyglių paviršiaus tyrimai parodė, kad spygliai pasižymėjo mažiausiais (p<0,05) sąlyčio kampais, t.y. didžiausiu paviršių sudrėkstamumu, palyginus su Kačerginės pušyno spygliais. Prie AB “Achema” augančių pušų augimo sezono eigoje pirmamečių spyglių ir vandens lašo sąlyčio kampai buvo 83-102°, o antramečių– 68-79°. Atlikti tyrimai rodo, kad dabartinė amoniakinė tarša blogina paviršių kokybę, didindama paviršiaus sudrėkstamumą, ant drėgno paviršiaus gali lengviau augti patogeniniai mikroorganizmai. Atliekant histologinį tyrimą taršai nustatyti spyglių audinių dydžiai ir santykiai nevienodos amoniakinės taršos poveikyje. Tyrimai nepateikė vienareikšmiško atsakymo apie mezomorfiškumo skirtumus tarp Kačerginės ir šalia AB "Achema" augančių pušynų. Pusamžių medynų... [toliau žr. visą tekstą] / Scots pine (Pinus sylvestris L.) state the effect of ammonia pollution was investigated in the work of master science. Object of the work – Scots pine (Pinus sylvestris L.) – the most common in Lithuanian territory, sensitive to air pollution tree species, growing in the vicinity of the nitrogen fertilizer factory in the west, north and north-east direction and control site. Method of the work – hydrophobicity of leaf surface, under light microscope according to Cape (1983) described the methodology. Investigate mezomorphic study needle incisions by light microscope. The results of the work. The investigation of water droplet contact angles is an unexpensive and accurate method used to evaluate the trees condition. The values of the contact angles of the water droplets on the surface of the needles were higher in control site. Near the nitrogen factory contact angles of the water droplets on the surface of current–year needles were 83-102 °, 1–year–old needles –68-79. Investigation showed, that present level nitrogen pollution might cause the erosion of the needle surface and more wettable surface might cause the development of pathogenic microorganisms. The aim of this study was to evaluate histological parameters of the needlles and tissues between sites with different ammonia concentration. Histological evaluation of the needles did not allow to detected changes in cross section parameters and defiance mesomorphic features growth. Current–year needle thickness was 0... [to full text]

Darbų apžvalgoje nagrinėjami sergamumo skydliaukės vėžiu pokyčiai Lietuvoje 1978 – 2003 metais bei sergamumo sąsajos su diagnostika. Sergamumas skydliaukės vėžiu Lietuvoje 1978-2003 metais didėjo ir vidutinis metinis pokytis vyrams siekė 4,2% (p<0,0001), o moterims - 6,1% (p<0,0001). Standartizuotas vyrų sergamumo rodiklis padidėjo nuo 0,7 atvejo 100 000 gyventojų 1978 metais iki 2,5 atvejo 100 000 gyventojų 2003 metais, o moterų – atitinkamai nuo 1,5 iki 11,4 atvejo 100 000 gyventojų. Mirtingumas nuo skydliaukės vėžio nagrinėjamu laikotarpiu nepakito. Nustatytas papilinės skydliaukės karcinomos padidėjimas 1978 – 2003 metų laikotarpiu. Didžiausią įtaką susirgimo skaičiaus pokyčiams turėjo skydliaukės vėžio atvejai diagnozuoti ankstyvosiose stadijose. Žymų sergamumo skydliaukės vėžiu padidėjimą 2002-2003 metais Lietuvoje galima susieti su pokyčiais skydliaukės mazgų diagnostikoje, tobulesnių ultragarsinių technologijų panaudojimu bei aktyviu ultragarsu kontroliuojamų aspiracinių biopsijų plona adata pritaikymu klinikinėje praktikoje. / The aim of this study is to analyse changes in thyroid cancer incidence trends in Lithuania during the period of 1978–2003 and the relationship between incidence and diagnostic strategies. Annual percentage changes in the age-standardized rates over this period were 4.2% (p<0.0001) and 6.1% (p<0.0001) for men and women, respectively, for all carcinomas combined. During study period the age-standardized incidence rates increased in males from 0.7 to 2.5 cases per 100000 and in females from 1.5 to 11.4 per 100000. Mortality due to thyroid cancer did not change during the period of 1978–2003. By histopathology, number of papillary thyroid carcinoma cases increased in 1998-2003. Also, there was increase in the number of early stages of thyroid cancer. The increase in thyroid cancer incidence in Lithuania seems to be mainly due to the changes in the management of thyroid nodules and increased usage of ultrasound guided fine needle aspiration biopsy in clinical practice.