Lietuvoje bebrai plačiai paplitę ir labai gausūs, tačiau jų poveikis fitocenozėms iki šiol nebuvo įvertintas tyrimais. Šiame darbe buvo tiriami Žemaitijos nacionalinio parko apleistų bebraviečių sukcesijos veikiamų pievų fitocenozių struktūros ypatumai. Atlikta Žemaitijos nacionalinio parko apleistų bebraviečių pievų ir Nemuno deltos bei Minijos upės natūralių užliejamų pievų fitocenozių lyginamoji analizė. Fitocenozių rūšinė sudėtis nustatyta De Vries (Peeters, 1990) metodu, paimant 30 mėginių (saujų) augalų ir jas įvertinant. Induočių augalų ekologinės grupės nustatytos pagal H. Ellenberg (1992) vertinimus. Atlikta fitocenozių lyginamoji analizė parodė, kad vidutiniškai prieš 10 metų apleistų bebraviečių patvankų vietoje susiformavusiose pievose auga tipiškos pelkinių, žemumų ir salpinių pievų rūšys. Kontrolinių Nemuno deltos ir minijos upės užliejamų natūralių pievų fitocenozių rūšys priklauso salpinėms, žemumų, sausminėms ir paupinėms pievoms. Nustatyti fitocenozių struktūros ypatumai apleistose bebravietėse, lyginant su natūraliomis užliejamomis pievomis, yra būdingi ankstyvoms drėgnų vietų augalų bendrijų sukcesijos stadijoms ir gali būti paaiškinti padidintu dirvožemio drėgnumu, rūgštumu ir trofiškumu. / The work presents specific features of phytocenoses structure of abandoned beaver ponds in Zemaitija National Park and comparative analysis with natural meadows in Nemunas delta and Minija river coasts. Botanical composition of plants communities was determined using De Vries method (Peeters, 1990), taking 30 handfuls of plants and evaluating them. The scale of H. Ellenberg (1992) was used to decide plants species attachment to hydrological regime, soil reaction, and trophical features of abodes. Coefficients of Sörensen (Magguran, 1992) and Jaccard (Jaccard, 1901) were used to express floristical similarity of communities. Specific features are characteristic for early succession stage of phytocenoses in wet topes and can be explained by higher soil dampness, acidity and nutrition.

Istoriniai socialiniai tyrimai Lietuvoje vis greičiau įgauną pagreitį. Tiriama ne vien garsių politikos, kultūros, verslo asmenybių biografijos, bet vis dažniau atsigręžiama ir į paprastus žmones. Didysis Vilniaus seimas (toliau – DVS) tapo ta vieta, kurioje dalyvavo visų socialinių sluoksnių atstovai, neišskiriant lyties, amžiaus, religijos, tautybės. / Istorical social researches in Lithuania are accelerating at a fast pace. Not only biographies of famous political, cultural and business personalities are being researched but more and more often the attention is drawn to ordinary people. Great Assembly of Vilnius (further – GAV) became a place in which representatives of all social layers could participate without distinction of sex, age, religion or nationality.

Darbe nagrinėjami Aukštaitijos ir Žemaitijos tradiciniai išeiginiai valstiečių moterų ir vyrų drabužiai dėvėti XIX a. - XX a. pr., bei jų pagrindu kuriami tautiniai kostiumai, t.y. siekiama išsiaiškinti kiek tradiciškumas atsispindi šiuolaikiniuose tautiniuose kostiumuose dėvimuose kultūros ir švietimo įstaigose šiandien. Tuo tikslu buvo pasirinkta po vieną šiuose regionuose esantį rajoną, bei juose esančios įstaigos turinčios tautinių kostiumų. Aukštaitijoje atsitiktiniu būdu buvo pasirinktas Kėdainių rajonas ir jame esančios 5 įstaigos, Žemaitijoje - Tauragės rajonas ir jame esančios 9 įstaigos. / The purpose of the study “Origins and creation tendencies of national clothes of aukstaiciai and zemaiciai” is to find out if the models of traditional costumes of zemaiciai and aukstaiciai were the foundation creating the costumes that we know now in the regions mentioned above. Several cultural and educational establishments that are still using national costumes occasionally were chosen in Aukstaitija and Zemaitija in order to uncover this problem. In Aukštaitija were chosen Kedainiu rajonas and 5 cultural and educational establishments here, which has national clothes, in Taurages rajonas was chosen 9 establishments.