Magistro darbe remiantis konkurencingumo vertinimo teorija ir praktika įvertinama Baltijos šalių komercinio transporto prekybos rinka, nustatomos kitimo tendencijos ir veiksniai, bei parengiamos rekomendacijos DAF krovininių automobilių, kaip naujo produkto, įvedimui ir įsitvirtinimui šioje rinkoje. Darbo tikslo įgyvendinimui nustatyti šie uždaviniai: • Išnagrinėti konkurencingumo vertinimo teoriją bei praktiką. • Atlikti makroaplinkos veiksnių teorinį ir praktinį vertinimą. • Atlikti mikroaplinkos veiksnių teorinį ir praktinį vertinimą. • Išanalizuoti krovininių automobilių konkurencinę rinką. • Įvertinti krovininių automobilių rinkos konkurentų įtakos veiksnius. • Pateikti išvadas apie DAF krovininių automobilių konkurencingumą Baltijos šalių rinkoje. • Paruošti rekomendacijas DAF krovininių automobilių konkurencingumo padidinimui Baltijos šalių rinkoje. Magistro darbą sudaro trys dalys: teorinė, analitinė ir rezultatų dalys. Buvo iškelta hipotezė – ar pakankamas DAF krovininių automobilių konkurencingumas Baltijos šalių rinkoje? Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad DAF sunkvežimių konkurencingumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra nepakankamas. Reali konkurencija ir pardavimai vyksta tik Lietuvoje. DAF pardavimai Latvijoje ir Estijoje beveik nevyksta dėl neaktyvių ir palyginti labai jaunų pardavimo atstovybių veiksmų. Kitų markių sunkvežimių atstovybės kur kas aktyvesnės. Ištaisius šią padėtį, DAF konkurencingumas šiose šalyse gali labai stipriai išaugti, kadangi visi tam... [toliau žr. visą tekstą] / The main subject of the present Master’s Thesis is investigation of Baltic States trade market and change tendency of new trucks, and to evaluate competitive ability of DAF trucks in this market. In introductory part of Master’s Thesis is presented main purpose and goals, described object of investigation. Also in this part shortly is defined trucks market of Baltic States region, evaluated tendencies of transport companies, presented cognitive information about DAF Trucks N.V. Master thesis consists in three parts – theoretical, problem analyzing and analytical. In theoretical part is presented analysis of scientific literature and evaluation methods of competitive market. In problem analyzing part is presented question of competitive ability of DAF trucks and main criteria. In analytical part of Master’s Thesis is presented grounding of research criteria and method. Also analyzing trucks market and its peculiarity in Baltic States, activities and possibilities of representatives and dealers of trucks manufacturers. Conclusions and recommendations of Master’s Thesis how to improve competitive ability of DAF trucks in Baltic States market are presented in the end part. There are 67 pages,13 tables and 14 pictures in the Master thesis.

Baltijos jūros regiono klimato humidiškumo dinamika 1950 – 2004 metais Martynas Pankauskas Darbo tikslas. Šio darbo tikslas – įvertinti Baltijos jūros regiono klimato humidiškumo kaitą remiantis įvairiais kritulių kiekio rodikliais, išanalizuoti debesuotumo pasiskirstymo ypatumus. Darbo metodika. Šiame darbe Baltijos jūros regiono humidiškumas įvertintas remiantis ne tik kritulių kiekio daugiamete kaita, bet ir naudojant Bowen’o indeksą. Pastarasis leido oblektyviau, nei krituliai įvertinti vietovės sausringumą. Darbe taip pat įvertinti konvekcinių kritulių pasiskirstymo dėsningumai, metinių kritulių kiekio erdvinė koreliacija bei regiono debesuotumo teritoriniai ypatumai. Darbe pateikta regiono kritulių kiekio prognozė bei palyginta su dabartinėmis kaitos tendencijomis. Minėtų rodiklių analizė atlikta remiantis ne konkrečių meteorologijos stočių, o geografinio tinklelio duomenimis. Darbo rezultatai. Per metus vidutiniškai visame BJR iškrenta 679 mm kritulių. Daugiausia kritulių gauna pietinė – pietrytinė (11 – 13 sekt.) ir šiaurės rytinė bei vakarinė dalys (3, 7 sekt.). Šiose srityse gauti didžiausi metiniai kritulių kiekio svyravimai, kur svyravimų amplitudė siekia vidutines metines reikšmes. Viso Baltijos jūros regiono bendras vidutinis kritulių kiekis per tiriamą laikotarpį sumažėjo 8%, o tiesinis trendas siekia 99 %. Atkirose BJR dalyse (sektoriuose) metinio kritulių kiekio kaitos trendai buvo neigiami. Regioną pagal kritulių kaitos trendą galima skaidyti į tris dalis: 1... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamics of the Baltic Sea region climate humidity in the year 1950-2004 M. Pankauskas The goal of the work. On the basis of the different rates of precipitation amount, evaluate the humidity fluctuations of the BSR. Analyze the peculiarities of nebulosity repartition. The methods of the work. The BSR humidity was evaluated on the basis of annual precipitation amount fluctuations and using Bowen’s method (that allowed evaluate the region aridity more objectively). The consistent of convectional precipitation repartition, annual precipitation amount dimensional correlation and regional nebulosity territorial peculiarities were evaluated. The prognosis of regional precipitation amount is given in this work and it is compared with the tendencies of current fluctuations. The analysis of above mentioned rates was accomplished on the basis of the geographical grid data. The main results of the work. The average amount of precipitation in BSR is 679 mm. Most of the precipitation gets the south – southeast (11-13 sec.), northeast and west sectors (3, 7 sec.). In these segments the largest fluctuations of annual participation amount were noticed (where the fluctuations amplitude reached the annual rates). The general average precipitation amount in BSR decreased 8% during the period that was researched. In different BSR sectors the trends of annual precipitation amount were negative. According to the precipitation fluctuation trend, the region can be divided into three sectors: 1... [to full text]

Inga Klybienė Rytinio Baltijos jūros regiono turistinio-klimatinio potencialo vertinimas Santrauka Šio darbo pagrindinis tikslas – nustatyti turizmui tinkamiausias sąlygas Rytiniame Baltijos jūros regione. Tikslui pasiekti, reikėjo įgyvendinti tokius uždavinius: remiantis plačiai pasaulyje naudojamais indeksais (N. E. Davies, Z. Mieczkowski) įvertinti Lietuvos, Kaliningrado srities, Latvijos ir Estijos kurortų turistinius-klimatinius resursus bei atlikti turistinių-klimatinių indeksų zonavimą Rytiniame Baltijos jūros regione. Davies ir Mieczkowski indekso skaičiavimams buvo naudojami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) ir NCEP/NCAR elektroninio atlaso duomenys. Davies indekse didžiausias svertinis koeficientas suteikiamas aukščiausiai oro temperatūrai, mažiau – kritulių kiekiui ir saulės spindėjimo trukmei. Mieczkowski metodika indeksas vertina ne vien atskirus elementus. Pirmiausia skaičiuojamas dienos terminio komforto indeksas, kurį sudaro vidutinės aukščiausios oro temperatūros bei vidutinio minimalaus santykinio oro drėgnumo kombinacija. Šis dienos terminis komfortas sudaro net 40 % Mieczkowski indekso. Po 20 % indekso vertės yra skiriama kritulių kiekiui ir saulės spindėjimo trukmei, o mažiausiai reikšmės (po 10 %) turi vidutinis vėjo greitis bei paros terminio komforto indeksas, susidedantis iš paros vidutinės oro temperatūros ir paros vidutinio santykinio oro drėgnumo. Pirmiausia, remiantis stebėjimų duomenimis, gautais iš LHMT, orų sąlygos buvo vertinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Inga Klybiene Assessment of tourism-climatic potential in Eastern region of the Baltic Sea Summary The aim of this work was to define the best conditions for tourism in Eastern region of the Baltic Sea. At firs two issues were raised: a) to assess tourism-climatic resources of Lithuania, Kaliningrad, Latvia and Estonia resorts by using N. E. Davies and Z. Mieczkowski indexes; b) to perform interpolation of these indexes for Eastern region of the Baltic Sea. The data for estimations were received from the Lithuanian Hydrometeorological Service (LHMS) and NCEP/NCAR electronic atlas. The most important parameter in the Davies index estimations is maximum air temperature, less important – precipitations and sunshine duration. In assessment of Mieczkowski index at first we should calculate daytime comfort index, which is made of maximum air temperature and minimum relative humidity. The weighting of this daytime comfort index is 40 %. Less important is precipitation and sunshine duration (both for 20 %) and the least important is daily comfort index, which consists of daily air temperature and daily relative humidity. At first, both indeces were estimated for Lithuania’s resorts – Palanga, Neringa, Birštonas and Druskininkai by using LHMS data. According to Davies index the best climate for summer tourism in Lithuania is Druskininkai and Birštonas resorts. And the least appropriate resorts are Neringa and Palanga. The most favorable climate for tourism in continental part of... [to full text]

Angliavandenilių susidarymo modeliavimas buvo atliktas keliuose gręžiniuose siekiant nustatyti angliavandenilių generacijos amžių. Svarbiausi angliavandenilių ištekliai Baltijos sineklizėje yra susiję su kambro smiltainiais. Telkiniai taip pat surasti ir ordoviko bei silūro karbonatinėse uolienose. Pirmieji naftos modeliavimo darbai Lietuvoje pradėti XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Pirmieji modeliai parodė, kad Vakarų Lietuvoje nafta pradėjo generuoti viduriniame devone ir apėmė kambro, ordoviko ir apatinio silūro motinines uolienas. 1D modeliavimas yra svarbus, jis suteikia pagrindinę informaciją apie vieno ar kito naftos ar dujų telkinio evoliucija Baltijos sineklizėje ir didėja susidomėjimas dujų skalūnų paieškose. Angliavandenilių generacijos modeliavimas Baltijos sineklizėje buvo atliktas su programa PetroMod. PetroMod naftos sistemos modeliavimo programa, sujungianti seisminius duomenis, gręžinių duomenis ir geologinę informaciją į vieningą 1D, 2D, 3D modelį. PetroMod programa turi galimybę nustatyti, kaip rezervuare susikaupė angliavandeniliai, įskaitant išteklių šaltinį ir laiką per kurį ištekliai susiformavo, migracijos kelius, kiekius ir angliavandenilio tipą gelmėse ir paviršiuje. Angliavandenilių sistemų modeliavimas yra svarbus komponentas angliavandenilių žvalgyboje – nuo idėjos iki baseino. Programa gali būti pritaikyta bet kurioje paieškų stadijoje, nuo pritaikymo neišžvalgytose teritorijose iki gerai išžvalgytų teritorijų ir apskaičiuoti angliavandenilių... [toliau žr. visą tekstą] / The main hydrocarbon sources of Baltic syneclise are related to Cambrian sandstones. There are also hydrocarbon fields in Ordovician and Silurian carbonate rocks. First hydrocarbon modeling in Lithuanian started in XX century last decade. The modeling showed what in western Lithuania oil started to generate in middle Devonian and took place in Cambrian, Ordovician and Silurian deposits. 1D modeling of hydrocarbon generation is vital and in present days, it’s giving basic information about one or another oil and gas fields evolution in Baltic syneclise and nowadays the importance is growing in shale’s gas evaluation. 1D modeling of hydrocarbon generation in Baltic syneclise was performed with software PetroMod. PetroMod petroleum systems modeling software combines seismic, well, and geological information to model the evolution of a sedimentary basin. The software predicts if, and how, a reservoir has been charged with hydrocarbons, including the source and timing of hydrocarbon generation, migration routes, quantities, and hydrocarbon type in the subsurface or at surface conditions. Petroleum systems modeling is a vital component of exploration risk assessment—from basin to prospect. It can be applied during all stages of exploration, from frontier basins with no well control, to well-explored areas and charge assessments of single prospects or fields. The hydrocarbon generation was estimated in 9 well’s: 4 well’s in western northern part of Lithuania, 2 well’s in middle... [to full text]

„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]

Dėl sparčiai besivystančių informacinių technologijų, palankios politinės situacijos (narystės Europos Sąjungoje, NATO, bendravalstybinių projektų ir pan.) pastebimi ženklūs pokyčiai Baltijos šalių vertybinių popierių rinkoje. Todėl natūraliai kyla noras išanalizuoti šią rinką: kuo ji yra patraukli Baltijos šalių emitentams, kokias priemones naudoja, norėdama pritraukti investuotojus, kokios suteikiamos investavimo galimybės? Darbo objektas – Baltijos šalių vertybinių popierių biržos bei jų nariai. Darbo tikslas – išnagrinėti ir palyginti Baltijos šalių vertybinių popierių biržų narių teikiamas paslaugas, jų įkainius, išanalizuoti Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę, susijusią su prekybos vertybiniais popieriais apmokestinimu, įvertinti išlaidų, patiriamų dėl nustatytų mokesčių, įtaką investuojamo kapitalo prieaugiui. Darbo uždaviniai – išanalizuoti žinomus investavimo metodus, susijusius su optimalaus portfelio sudarymu; apibendrinti VP rinkos raidą Lietuvoje – išsiaiškinti kas yra rinkos dalyviai, įstatyminis VP rinkos reglamentavimas; išnagrinėti Baltijos šalių VP rinkos esminius bruožus - struktūrą, charakteristiką; palyginti pasirinktų biržos narių teikiamų paslaugas, vertinant jų įkainius; ištirti susidariusių mokestinių išlaidų įtaką galimam kapitalo prieaugiui; įvertinti gautus rezultatus, suformuoti išvadas apie mokesčių įtaką siekiamam VP portfelio pelningumui. Iškeltų uždavinių sprendimui buvo atlikta mokslinės literatūros ir Lietuvos Respublikos įstatyminės bazės... [toliau žr. visą tekstą] / Fast development of informative technologies, convenient political situation (membership in the EU, NATO, projects with other states etc.) result in significant changes in Baltic States stock markets. That‘s why naturally rises a wish to analyze this market: what makes it attractive to issuers of Baltic states, what means does it use to attract investors, what investing possibilities are given. The subject of the work is Baltic States stock markets and their members. The purpose of the work is to analyze and compare services that provide the members of Baltic states stock markets, their tariffs; to analyze the legitimate basis of Lithuanian Republic related to taxing of stock trade considering the influence of costs having because of established taxes on increment of investment. The goal of the work is to analyze known investment methods concerning formation of optimized portfolio; to summarize stock market development in Lithuania by clearing participants of the market, legitimate regulation of the stock market; to analyze essential features (structure, characteristics) of Baltic states stock market; to compare the services of chosen members of the market by evaluating their tariffs; to investigate the influence of emerged taxing costs to possible capital increment; to evaluate the obtained results and to summarize the findings about the influence of taxes to aimed profitability of stock portfolio. For solving of set tasks was made the analysis and summarization of... [to full text]

Migracija vyko visais žmonijos istoriniais laikotarpiais, vyksta dabar ir vyks ateityje. Su laiku keičiasi viskas, o migracija ne išimtis. Tobulėjant mokslui migracija tampa greitesnė, prieinama daugeliui žmonių. Keičiantis žmonių gyvenimui, keičiasi ir migracijos kryptys bei pobūdis. Migracijos reikšmė pastaruoju metu stiprėja ir įgauna vis didesnį pagreitį, nes žmonių judėjimo mąstai laipsniškai auga. . Po įstojimo į ES Baltijos šalių gyventojams atsivėrė sienos ir migracija į kitas Europos valstybės pasidarė laisva. Emigracija iš Baltijos šalių padidėjo ir šiuo metu yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų tarp politikų, mokslininkų bei spaudos atstovų. Vieningos nuomonės nėra, nes migracija turi teigiamų ir neigiamų pasekmių.Darbo objektas - migracija Baltijos šalyse. Darbo tikslas – nustatyti migracijos sukeliamus padarinius Baltijos šalyse ir pateikti galimus migracijos sukeliamų problemų sprendimo būdus remiantis kitų šalių patirtimi. Hipotezių iškėlimas - Pagrindinis stūmimo veiksnys Baltijos šalyse – mažas darbo užmokestis. - Didėja emigracija, veikiama neekonominių veiksnių. - Gerėjant Baltijos šalių ekonominei padėčiai, darbo jėgos emigracija mažės, o imigracija didės. Darbo struktūra ir jos paaiškinimas. Pirmoje darbo dalyje yra aptariami migracijos istoriniai aspektai, migracijos teorijos, veiksniai. Yra pateikiamos formules, pagal kurias galima apskaičiuoti asmenų apsisprendimą migruoti. Šioje dalyje yra supažindinama su teoriniais migracijos aspektais, kurie... [toliau žr. visą tekstą] / Migration is considered one of the most discussed issues today. Migration has an essential effect to country by several sectors: economic, demographic, political, cultural, religion, social, cultural, moral, ecologic. When the Baltic States joined the European Union, movement among countries get free. Because of this, the Baltic States have lost a lot of people. Migration has positive and negative effect to every part that takes place in migration process. Object of the paper- migration in the Baltic States. Purpose of the paper- to evaluate consequenses made by migration in the Baltic States and suggest how solve them according to the countries experience. There are formed these hypotheses: Too small salary is the main “push” factor in the Baltic States. No economics factors became more important. If economic situation grows up in the Baltic States, migration will decline, but imigration increase. Structure of the paper: The first part of the paper presents theorical material about history and theories of migration. Migration factors are presented by Abraham H. Maslow pyramid. There are express by formula advantages and disadvantages of migration. This part is based by theorical material which will be used in the analitical part. The second part. There are analysed economics and migration statistical information by Baltic States, Norway and Ireland. This part of paper can be useful to find the ways how we can reduse negative effect made by migration. The third part. There is... [to full text]

Lietuvos pajūrio geologinės sandaros pažinimas, jo geologinės raidos žinojimas, čia vykstančių geologinių procesų suvokimas neabejotinai buvo, yra ir bus ypač aktualūs. Tyrimų objektas apėmė kelių dešimčių kilometrų pločio Baltijos jūros pakrantės ruožą žemyniniame krante, Lietuvai priklausančias šiaurines Kuršių nerijos ir Kuršių marių akvatorijos dalis. Absoliutaus datavimo metodų taikymas nuosėdų ir moliuskų liekanų amžiui nustatyti, iškastinių moliuskų liekanų apibūdinimas, nauji paleobotaninių tyrimų rezultatai bei kita gausi geologinė informacija leido patikslinti Baltijos paleobaseinų vandens lygio (kranto linijos) kaitą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, sudaryti seriją paleogeografinių rekonstrukcijų – kartoschemų skirtingų Baltijos jūros raidos stadijų baseinams. / The Lithuanian coastal area represents a specific region of great economic and rcreational importance. This research has been focused on a few tens of kilometres of the wide continental coastal sector, the northern parts of the Curonian Spit and the Curonian Lagoonal area. The geological material and results of absolute dating collected from numerous sediment samples have served as the basis for the essential specification of the boundaries, age, genesis and palaeo-sedimentation conditions at different Baltic Sea development stages.

The Lithuanian coastal area represents a specific region of great economic and rcreational importance. This research has been focused on a few tens of kilometres of the wide continental coastal sector, the northern parts of the Curonian Spit and the Curonian Lagoonal area. The geological material and results of absolute dating collected from numerous sediment samples have served as the basis for the essential specification of the boundaries, age, genesis and palaeo-sedimentation conditions at different Baltic Sea development stages. / Lietuvos pajūrio geologinės sandaros pažinimas, jo geologinės raidos žinojimas, čia vykstančių geologinių procesų suvokimas neabejotinai buvo, yra ir bus ypač aktualūs. Tyrimų objektas apėmė kelių dešimčių kilometrų pločio Baltijos jūros pakrantės ruožą žemyniniame krante, Lietuvai priklausančias šiaurines Kuršių nerijos ir Kuršių marių akvatorijos dalis. Absoliutaus datavimo metodų taikymas nuosėdų ir moliuskų liekanų amžiui nustatyti, iškastinių moliuskų liekanų apibūdinimas, nauji paleobotaninių tyrimų rezultatai bei kita gausi geologinė informacija leido patikslinti Baltijos paleobaseinų vandens lygio (kranto linijos) kaitą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, sudaryti seriją paleogeografinių rekonstrukcijų – kartoschemų skirtingų Baltijos jūros raidos stadijų baseinams.

Svarstymai apie ekologinio saugumo sampratą bei šio sektoriaus reikšmę valstybių nacionalinių interesų kontekste prasidėjo dar praeito šimtmečio viduryje. Dėl spartaus ekonominio vystymosi kilo daugybė aplinkos saugumo problemų, tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione. Ekologinio saugumo problemos bei jų sprendimas savo prigimtimi peržengia nacionalinių valstybių sienas. Dėl šios priežasties pradėtos kurti tarptautinės institucijos arba režimai, atsirado poreikis tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant spręsti aplinkos saugumo klausimus Baltijos jūros regiono valstybės įkūrė Helsinkio Komisiją bei aktyviai dirba šioje srityje. Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti ekologinio saugumo problematika Baltijos jūros regione, įvardijant pagrindinus tikslus bei iššūkius, bei jų įgyvendinimo galimybes ir efektyvumą. Siekiant geriau atskleisti temą darbe yra lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra apibrėžti valstybių nacionalinių interesų saugumo sampratą ir plačiau apžvelgti pagrindinius ekologinio arba aplinkos saugumo apibrėžimus ir perspektyvas politikos mokslų teorijoje. Aptarti svarbiausias grėsmes ir iššūkius Baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui, atkreipiant dėmesį į pagrindines aplinkos saugumo problemas su kuriomis susiduria Švedija ir Lietuva. Susipažinti su Helsinkio Komisijos vaidmeniu Baltijos jūros regiono ekologinio saugumo srityje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius naudojamas aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological security problems, such as climate change and severe air and water pollution, have reached global attention over the last couple of decades. Environmental threats are usually caused not only by one state and can have impacts well beyond national borders. Hence, there is an obvious need for cross-national cooperation. The main object of this study is the challenges of ecological security in the Baltic Sea region and the efforts to meet them through cooperation within the Helsinki Commission. The Helsinki Commission is one of the main institutions seeking to ensure marine environment protection in the Baltic Sea through international cooperation between Denmark, Estonia, Finland, Germany, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, Sweden and the wider European Union. To better understand the role and possible effects of the Helsinki Commission, a comparison between Sweden and Lithuania is being made. The main focus is on recent developments of ecological security, particularly after the adoption of the Helsinki Commission’s Baltic Sea Action Plan in 2007. The central question of this work is: what are the main ecological security problems and objectives set by the Helsinki Commission and what are the challenges for implementation in Sweden and Lithuania? Descriptive, comparative, and analytical research methods are employed in order to analyze this question. Numerous studies have revealed that pollution, caused by the agricultural sector, marine transportation and other... [to full text]