Disertacijos tikslas – integruotas teršalų pasklidimo aplinkoje ir jų biologinio poveikio Baltijos jūros Lietuvos zonoje vertinimas. Darbe buvo apibendrinti ilgalaikių aplinkos taršos tyrimų Baltijos jūros Lietuvos zonoje duomenys, aprašyti teršalų pasklidimo ypatumai Klaipėdos uosto, grunto gramzdinimo jūroje, Būtingės naftos terminalo, D-6 naftos platformos ir cheminio ginklo nuskandinimo rajonuose, tirti aplinkos taršos biožymenų jūrų organizmuose iš skirtingų pietrytinės Baltijos jūros rajonų ypatumai bei atliktas eksperimentas sąryšio tarp teršalų ir biožymenų atsako moliuskų audiniuose ypatumams nustatyti. Darbas atitinka HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano ir ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvos iškeltus tikslus – „Baltijos jūros aplinka nepaveikta pavojingų medžiagų“ ir „teršalų koncentracijos lygis yra toks, kad nesukelia taršos poveikio“. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina atlikti kompleksinį Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą. Šiems tikslams sukurtas HELCOM Cheminės būklės vertinimo įrankis CHASE (angl. Chemical Status Assessment Tool), buvo panaudotas kompleksiškai vertinant Lietuvos Baltijos jūros rajonų aplinkos taršą. Atsiranda vis daugiau moksliniais tyrimais pagristų įrodymų, kad biologinių efektų tyrimai yra svarbūs. Šis darbas yra dar vienas biologinių efektų tyrimų svarbos įrodymas ir tokio pobūdžio tyrimų įtraukimo į valstybinės stebėsenos programą aktualumo patvirtinimas. / The aim of the study is an integrated assessment of the spread of contaminants and their biological effects in the Lithuanian zone of the Baltic Sea. Long-term monitoring data on contaminants in water, sediments and biota were summarized; the peculiarities of distribution of contaminants in the Klaipėda harbour, Būtingė oil terminal, dredged sediments dumping site, adjacent area to the Russian D-6 oil platform and chemical munitions dumpsite were described; biomarker responses in marine organisms from the different areas of the southeastern Baltic Sea and the Curonian Lagoon were evaluated and the impact of contaminants on biomarker responses in mussels was assessed. The thesis reflects the overall goals of the hazardous substances segment of the HELCOM Baltic Sea Action Plan – to achieve a Baltic Sea with life undisturbed by hazardous substances and of the EU Marine Strategy Framework Directive – concentrations of contaminants are at levels not giving rise to pollution effects. The ongoing activities of HELCOM and EU are aimed at the integrated holistic assessments of the environmental state of the Baltic Sea. The combination of contaminant concentrations with the biological effects were used in the HELCOM Chemical Status Assessment Tool CHASE, which also has been applied for Lithuanian waters. Whereas more scientific evidences appear the biological effects become an important issue of the environmental research. This study also reflects the importance of integration of... [to full text]

Šis magistrantūros studijų baigiamasis darbas atskleidžia ir leidžia labiau įsigilinti į Lietuvos pajūrio išsaugojimą, skiriamas priemones, susipažinti su gaunamomis paramomis aplinkosaugai, sužinoti, kur jos panaudojamos bei labiau įsigilinti į pajūrio svarbą Lietuvai. Gilintasi, kokie veiksniai daro didžiausią žalą mūsų pajūriui, bei kokią iniciatyvą aplinkosaugos atžvilgiu rodo ir kaip prisideda turistai, vietos bei kiti Lietuvos gyventojai. Tiriamojoje dalyje buvo vykdomas ekspertų apklausos tyrimas vakarų Lietuvoje (Palangos, Klaipėdos, Kretingos, taip pat rajonų savivaldybių specialistų). Ekspertų pagalba vertintos pajūrio apsaugos priemonės, veiksniai, darantys žalą Lietuvos pajūriui. Atlikta norminių dokumentų analizė, išanalizuotos gaunamos lėšos ir parama Lietuvos pajūriui išsaugoti bei padaryti darbai. Atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė, teikiami pasiūlymai kaip pagerinti ir išsaugoti stabilią teritorijų būklę. Taip pat išanalizuoti norminiai dokumentai Baltijos šalyse (Latvijoje ir Estijoje), nagrinėta, kaip saugomas pajūris ir kokią reikšmę jis turi kaimyninėse šalyse. Informacija palyginta su Lietuvos teisine sistema. Aptarta kokia pajūrio teritorijų svarba ir kaip jis saugomas Latvijoje ir Estijoje. Darbe nagrinėjama Baltijos pajūrio pakrantės aplinkosauginė situacija (tarša, atliekų rūšiavimas, ekologinės būklės gerinimas ir išsaugojimas, analizuoti teisės aktai, paramos, projektai). Aptariama Baltijos jūros pakrantės svarba... [toliau žr. visą tekstą] / This Master's thesis reveals and allows more insight into the Lithuanian coastal conservation measures on access to the support they received for the Environment, to find out where they are used, and more aware of the importance of coastal Lithuania. Jurisprudence which factors have the greatest damage to our beaches, as well as any environmental initiative, demonstrates and contributes to tourists, locals and residents of Lithuania. The research was carried out in the expert survey in west Lithuania (Palanga, Klaipeda in municipality, as well as areas of municipal officers). It has been questioned by experts whose opinion then analyzed and conclusions drawn about the coastal protection measures, factors which caused the Lithuanian coast. Normative document analysis was performed, analysis of received funds and support for the preservation of Lithuania seaside as well as the work performed. The survey and analysis of the strengths, weaknesses, documenting the opportunities and threats (SWOT) analysis and conclusions on how to improve and change the state of preservation. Also analyze regulatory documents in the Baltic States (Latvia and Estonia) were analyzed, protected seashore and the significance of the neighborhood were researched. A comparison of the Lithuanian legal system. Comparable any seaside importance and how it is stored in Latvia and Estonia. The paper examines the Baltic seaside coastal environmental side (pollution, waste handling, treatment, preservation... [to full text]

Looking back to the thirty years of Baltic musicologists' conferences we can distinguish their two main functions, the fulfilling of which has taken place inseparably from one another. First of all, they have had an unvaluable social importance preserving and reinforching our Baltic identity and solidarity. At the same time they habe been one of the main audience before which we have during tens of years acquainted one another with the best achievements of our musicological thought.

Pastaruoju metu nevengiama pabrėžti, kad keičiasi valstybių saugumo pobūdis ir grėsmių specifika – dažnai ir išsamiai kalbama apie tradicinių, karinių grėsmių reikšmės sumažėjimą ir naujo tipo grėsmių atsiradimą. Dar visai neseniai ryšys tarp energetikos ir užsienio bei saugumo politikos nebuvo nei toks akivaizdus, nei taip stipriai akcentuojamas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus tarptautinė situacija dėl energijos apsirūpinimo smarkiai pasikeitė. Garantuotas energetinių išteklių tiekimas stabiliomis kainomis tapo rimta tarptautinių santykių problema. Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių ypač padidėjo. Jau šiuo metu apie 40 procentų dujų ir apie trečdalį naftos daugelis ES �����alių gauna iš Rusijos, kitos, sakykim, Lenkija ar Baltijos valstybės, – dar daugiau. Lietuva jau ir šiandien yra per daug priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, o kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, priklausomybė nuo išorinių šaltinių - o tai reiškia, nuo Rusijos - dar padidės. Rusijai ir Vokietijai Baltijos jūros dugnu nutiesus Šiaurės Europos dujotiekį, Lietuva taps dar labiau izoliuota Europos „energetinė sala”. ES nesugeba suformuoti vieningos ES energetinės politikos Rusijos atžvilgiu, nes dauguma ES narių vis dar yra linkusios palaikyti joms palankų dvišalį dialogą su Rusija, neretai neatsižvelgdamos į kaimyninių valstybių ar ES interesus plačiąja prasme. Dėl to atskirų ES valstybių energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra linkusi didėti. Tuo pačiu... [toliau žr. visą tekstą] / Energy security is, at its essence, an issue of national security. Due to the power that energy-producing states have relative to transit and consumer countries, energy security must be understood in terms of geopolitics. The gas cutoff to Ukraine on January 1, 2006 is often called a “wake-up moment” for Europe, in other words, the point at which Europeans became aware of their over-dependence on Russian gas. Recognizing the risk, that East and Central Europe countries will have difficulty resisting Russian political and economic pressure, US Vice President Dick Cheney underlined on May 4 at the 2006 Vilnius Conference that “No legitimate interest is served when oil and gas become tools of intimidation or blackmail, either by supply manipulation or attempts to monopolize transportation.” That said, and while countries ranging from Central Asia to the Baltic Sea want to diversify their sources away from Russia, to date, there is still no coherent energy security policy in Europe or the US. Despite some recent efforts, a real common energy strategy of the European Union is still in the making. Every single EU-member has therefore opted for bilateral policies towards energy exporters in order to tackle mounting energy demands at a time when global hydrocarbon resources are slowly but steadily being depleted. Europe is wedged between energy producers in the North Sea, North Africa and the Middle East, but Russia has come to be one of the most interesting exporters of energy to... [to full text]

Švedijos karalystė, teritoriniu požiūriu būdama viena iš didžiausių XVIIa. ir XXa. valstybių, išsidėsčiusių aplink Baltijos jūrą, suponuoja faktą, kad savo politikos, vykdytos XVIIa., dėka gali ją atkartoti XXa. ir būti viena iš pagrindinių šalių formuojančių geopolitinį Baltijos regioną. Magistrinio darbo objektas – atskirais laiko tarpsniais vykdoma Švedijos karalystės politika Baltijos regione. Pagrindinis šio darbo tikslas – parodyti Švedijos karalystės, kaip valstybės, formuojančios Baltijos regiono vienetą, vykdomos politikos, veiklos metodų panašumus ir skirtumus, lyginant juos XVIIa. ir XXa. Uždaviniai, leisiantys atskleisti šio darbo tikslą, yra šie: 1. Apibrėžti Baltijos regiono sampratą, nustatant geopolitines ribas; 2. Apžvelgti galimus švedų centrizmo atvejus; 3. Supažindinti su XVIIa. ir XXa. Švedijos geopolitine situacija; 4. Identifikuoti bendrus Švedijos karalystės politinius siekius Baltijos regione XVIIa. ir XXa.; 5. Įvardinti Švedijos karalystės XVIIa. ir XXa. bendras politikos kryptis ir jų įgyvendinimo metodus Baltijos regione. Magistro darbe taikyti moksliniai metodai yra šie: aprašomasis, lyginamosios analizės, atpasakojamasis, analogijos ir svarbiausias – tarpdiscipilininis. Magistrinio darbo tyrimo rezultatai rodo, kad: 1. „Baltijos regiono“ terminas istorinio proceso metu nuolat kito. Jo tikslus identifikavimas neaiškus iki šiol, todėl jis gali būti įvardijamas siaurąja ir plačiąja prasmėmis. 2. Geopolitinė Švedijos situacija XVIIa. ir XXa... [toliau žr. visą tekstą] / The Kingdom of Sweden, from the viewpoint of territory, being one of the biggest countries in XVIIc. and XX c. situated around the Baltic Sea, suppose the fact that the Kingdom of Sweden can repeat it in the XX century and become one of the main countries who forms geopolitical Baltic region because of the policy prosecuted in XVII century. The object of Master‘s degree final: the policy of the Kingdom of Sweden in Baltic region during different period of time. The aim of this paper: to show similarities and dissimilarities of the practice methods of the Kingdom of Sweden, as a country who forms executable policy of Baltic region, comparing it to XVII and XX centuries. Problems that will develop the aim of this paper: 1. To identify the conception of Baltic region defining geopolitical borders; 2. Review possible cases of Swedish centrism; 3. Presentation of Sweden geopolitical situation in XVII and XX centuries; 4. Identify general political objectives of Sweden in Baltic region in XVII and XX centuries; 5. Name general political branches of the Kingdom of Sweden in XVII and XX centuries and their realization in Baltic region. Scientific methods applied in Master’s degree final: descriptive, comparative analysis, narration, analogy and the most important is interdisciplinary. The analysis of results of Master’s degree final shows that: 1. The term of Baltic region was frequently changing during history. Its precise identification is unclear till nowadays. For this reason... [to full text]

Summary of dissertation explains the object and tasks of the research, outlines its sources and methods, reveals academic novelty and practical importance of the study, lists the main theses of the dissertation and elaborates on the conclusions and proposals. / Disertacijos santraukoje nurodomas tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, apžvelgiami tyrimo šaltiniai, atskleidžiamas darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė, nurodomi pagrindiniai disertacijos teiginiai, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

Garlaitė, K. (2008). Novatoriško veterinarinės farmacijos produkto sėkmės veiksniai Baltijos šalyse. Magistrantūros baigiamasis darbas. Vilnius: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Farmacinėsė rinkose produktai yra skirstomi į etinius ir generinius. Novatorišku produktu priimta laikyti etinių kompanijų sukurtas naujas vaisto formules, tuo tarpu generinių kompanijų vaistai nelaikomi novatoriškais. Sėkmingas novatoriškų veterinarinės farmacijos produktų įdiegimas į rinką priklauso nuo veiksnių, įtakojančių sėkmę identifikavimo kiekvienoje šalyje ir jų adaptavimo. Tai vienas iš svarbių žingsnių siekiant ilgalaikio konkurencinio pranašumo. Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti novatoriškų veterinarinės farmacijos produktų sėkmės veiksnius skirtingose Baltijos šalių rinkose. Baigiamojo darbo metu buvo apklausta 58 smulkių gyvūnų veterinarijos klinikų specialistų iš trijų Baltijos šalių. Apžvelgus literatūrą nustatyta, kad veterinarinių vaistų naudojimą įtakoja įvairūs ekonominiai, tarprūšiniai, naudojimo būdų bei atsparumo antibiotikams veiksniai. Kokybinio tyrimo metu atlikta 6 ekspertų apklausa tam, kad nustatytume sėkmės veiksnių charakteristikas įvedant novatorišką produktą. Sėkmės veiksniai buvo suskirstyti į keturias kategorijas: nuo produkto priklausantys, nuo rinkos, nuo rinkodarinių veiksmų bei gydytojų išsilavinimo ir noro tobulėti. Kiekvienai iš šių kategorijų veterinarijos gydytojai pateikė pilnas charakteristikas ir tai leido sudaryti klausimyną kiekybiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Garlaitė , K. (2008). Key Succes Factors of Inovative Veterinary Product in Baltic States. Final Paper. Vilnius: International School of Management. In pharmaceutical market existing products are devided in to the ethic and generic. It is used to consider that inovative product only can be developt by ethic company, whereas generic product can not be inovative. Successful introduction of innovative veterinary medicines in to the market depends on identifying the factors influencing this success in each country individually and accordingly adaptation process. This is one of key indicator in order to obtain long term competitive advantages. The purpose of this research work – to identify introduction success factors of innovative veterinary medicine in to the different Baltic countries. During research work period has been questioned 58 specialists of companion animal veterinary clinics from three Baltic countries. After review of literature I can state, that usage of veterinary medicine influencing following factors such as: economical, interspecies, ways of usages and susceptibility to antibiotics. During qualitative research part survey of 6 experts was done in order to determine characteristic of success factors introducing new medicines. Key success factors were grouped in to 4 categories: depending from the product, market, marketing activities and education of vets and willingness to improve. It was provided by vets full characteristic of each category and this... [to full text]

The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.

The main subject of the present research is the geological development of the south-eastern Baltic Sea in Holocene (11000 – 0 calendar years before the present) and prediction of its development in the future (0-1000 calendar years after the present). The present is calendar years 2000AD. The working area is estimated between longitude 18ºE - 21º30’E and latitude between 54ºN - 56º30’N including the onshore and offshore of Lithuania. The quantitative and qualitative geological information and the geological interpretation allowed the 4D modeling of the south-eastern Baltic Sea. Detailed comparison of the influence of isostatic and eustatic components has made it possible to distinguish between these two factors and to create the isostatic intensity models. Last investigations of the global sea level rise (IPCC 2001, 2007) and the model of the recent tectonic activity in the region were used for creation of the prognosis scenarios of relief development in the future. The 4D models created in this dissertation are very well understandable for specialists and for wider readership not engaged in scientific research. The results presented in the dissertation can be useful also by archaeologists and biologists. The results of the model show all the drawbacks of geological material collected so far and outline new perspectives for marine geologists, i.e. demonstrate what works should be done in the future to get more precise results. / Pagrindinis tyrimų tikslas buvo atkurti pietrytinės Baltijos jūros raidą holocene (11000 – 0 kalendorinių metų iki dabar) ir atlikti jūros raidos prognozę iki 1000 metų nuo dabar. Tirtasis regionas apima Lietuvos teritoriją (tiek atviroje jūroje, tiek sausumoje), jo koordinatės yra 18ºE - 21º30’E rytų ilgumos ir 54ºN - 56º30‘N šiaurės platumos. Kokybinė ir kiekybinė geologinė informacija bei jos geologinė interpretacija leido sukurti pietrytinės Baltijos jūros raidos 4D modelius. Detalus kiekybinis eustatinių bei izostatinių vandens lygio pokyčių palyginimas leido atskirti šiuos faktorius bei nustatyti izostatinio komponento intensyvumą holoceno metu. Kiekybiškai įvertinus tektoninius judesius ir vandens lygio pokyčius buvo atlikta pietrytinės Baltijos jūros raidos prognozė. Erdviniai 4 D modeliai pateikti šiame darbe yra lengvai suprantami ne tik specialistams, tačiau ir plačiai visuomenei. Disertacijoje pateikti modeliai gali būti naudingi archeologams bei biologams, tuo pačiu geologams parodydami esančių duomenų trūkumus bei nubrėžiantys naujas perspektyvas tyrimams, kurie turėtų būti atlikti norint gauti kiek galima detalesnius rezultatus.

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai yra vienas iš būdų įgyvendinti bendrą ES politiką, bet valstybės narės siekia pasinaudoti šia pareigybe sprendžiant savo šaliai ar regionui aktualius klausimus. Besiplėtojantys ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai Baltijos jūros regione gali atskleisti bendrus kaimyninių valstybių prioritetus formuojant ES Tarybos darbotvarkę. Šiame tyrime Baltijos jūros regionu laikomos Danija, Švedija, Suomija ir Lietuva. Šiaurės valstybės (Suomija, Švedija, Danija) ir Lietuva turi gana skirtingus socialinio ir ekonominio vystymosi modelius, todėl tai gali reikšti, jog jų regioniniai ryšiai gali būti ne tokie stiprūs kaip ryšiai su kitomis ES valstybėmis. Tai gali turėti įtakos valstybių laikysenai pirmininkaujant ES Tarybai. Šiame tyrime siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Baltijos jūros regiono valstybės pirmininkaudamos ES Tarybai sureikšmina vienus ir tuos pačius regionui svarbius klausimus. Tiriami Baltijos regiono valstybių paskutiniai pirmininkavimai (Suomijos 2006 m., Švedijos 2009 m., Danija pirmininkauja šiuo metu, 2012 m., o Lietuva pirmininkaus 2013 m. antrojoje pusėje). Pasirinktos energetikos, aplinkosaugos ir susisiekimo, sritys, kaip pagrindinės probleminės sferos skatinančios regioninį bendradarbiavimą. Remiantis šiomis politikos sritimis siekiama išsiaiškinti pirmininkavimo prioritetų ir regionalizmo ryšį bei išanalizuoti valstybių keliamų prioritetų bendrumus ir skirtumus. / The Presidency of the Council of the EU can be conceived as the one of tools implementing common policy of the EU. Member states try to profit this position meeting the issues relevant for their own country or region. Evolving economic, political and cultural relations in the Baltic Sea region may reveal a number of priorities of neighboring countries in shaping the agenda of the Council of the EU. In this research the Baltic Sea region means Denmark, Sweden, Finland and Lithuania. Nordic countries (Finland, Sweden, Denmark) and Lithuania have quite different social and economic development models, and this may cause that their regional ties may not be as strong as the relationship with other EU countries. This can affect the attitude of the country in presidency of the EU. This investigation aims to confirm or refute the hypothesis that the Baltic Sea region states chairing the EU Council at the central room put the same and one of the most important regional issues. It is analyzing the most recent presidencies of the Baltic Sea region states (Finland in 2006, Sweden in 2009, Denmark is chairing currently, 2012, and Lithuania will hold presidency in the second half of 2013). Particular policy areas are chosen, precisely energy, environment and transport, as the main problems leading to regional cooperation. Based on these policies the aim is to find the link between the presidency priorities and regionalism and to describe the commonalities and differences of it.