Looking back to the thirty years of Baltic musicologists'' conferences we can distinguish their two main functions, the fulfilling of which has taken place inseparably from one another. First of all, they have had an unvaluable social importance preserving and reinforching our Baltic identity and solidarity. At the same time they habe been one of the main audience before which we have during tens of years acquainted one another with the best achievements of our musicological thought.

Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).

Šiame darbe yra atskleidžiama ir analizuojama audito pasiūla tenkanti kapitalo rinkoms, nagrinėjama jos nepakankamumo problema. Darbo tikslas yra, įvertinus globalius audito pasiūlos pokyčius ir jų įtaką kapitalo rinkoms, atlikti audito pasiūlos ir auditoriaus pasirinkimo veiksnių Baltijos šalių kapitalo rinkoms tyrimą. Darbas skirstomas į tris pagrindines dalis. Pirmojoje dalyje apibūdinamas auditoriaus vaidmuo bei jo reikšmė ekonomikai, atskleidžiamas sisteminės rizikos, kylančios iš audito rinkos pasiūlos nepakankamumo, mastas, aptariamos pagrindinės priežastys, lemiančios esamą audito pasiūlos struktūrą. Antrojoje darbo dalyje analizuojamas darbo objektas – išorinio nepriklausomo finansinio audito pasiūla kapitalo rinkoms, pateikiama darbo tyrimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje aprašomi atlikto tyrimo rezultatai, iškeltų darbe hipotezių tikrinimas, pateikiamos rekomendacijos tyrimo metu nustatytose probleminėse srityse bei tyrimo rezultatų taikymo ir tyrimo plėtotės galimybės. Gauti darbo rezultatai parodė, jog audito rinkos koncentracija visose trijose Baltijos akcijų biržose yra aukšta ir kelia sisteminės kapitalo rinkų rizikos pavojų. Pagrindiniais auditoriaus pasirinkimo veiksniais buvo priimti audituojamos įmonės dydis bei kapitalo kilmė. / This paper discloses and analyses the audit supply for the capital markets and examines its insufficiency problem. The aim of this paper is to evaluate the global changes in the audit supply and to perform a research of audit supply and influencing factors when choosing the auditor in the capital markets of Baltic countries. The paper consists of three main parts. The first part presents the role of the auditor and its significance to the economy, the extent of the systemic risk entailed by the insufficiency of the audit supply, discusses the main causes of the current structure of the audit market. In the second part of this paper the external independent financial audit supply for the capital markets, which is the object of this paper, is analyzed. Also, the research methodology is presented. In the third part of this paper the results of the research and hypothesis testing are presented. It also provides the guideline on the identified problem areas as well as applicability and development capabilities of the research made. The main conclusions showed that the audit market concentration in all three Baltic stock exchanges is high and poses a systemic risk to the capital markets. The key factors when choosing the auditor in the capital markets of Baltic countries is the size and the capital origin of the company.

Per paskutinį dešimtmetį Baltijos šalys išgyveno pilną ekonomikos ciklą - lėtą atsigavimą, spartų augimą ir staigų kritimą. Itin sparčiai vystėsi būsto paskolų ir nekilnojamojo turto rinka, todėl jau 2007 - 2008 metais buvo svarstoma dėl nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo, nors dauguma gyventojų vis dar džiaugėsi galimybe be didesnių kliūčių gauti kreditą brangstančio būsto įsigijimui. Būgštavimai dėl ekonomikos ir jos atskirų sektorių perkaitimo buvo pagrįsti – Baltijos šalių ekonomikos 2009 m. smuko daugiausiai tarp visų ES valstybių. Taigi, įvykus nekilnojamojo turto sektoriaus ir būsto paskolų rinkos pakilimui bei nuosmukiui, galima ištirti būsto paskolų portfelį viso ekonominio ciklo periodu. Įvardinus veiksnius, labiausiai įtakojančius būsto paskolų portfelio augimą, būtų galima juos stebėti, bandyti pakeisti, ir taip ateityje išvengti potencialios ekonominės krizės arba sušvelninti galimus neigiamus ekonominio nuosmukio padarinius. Darbo tyrimo tikslas – ištirti makroekonominius veiksnius, darančius poveikį Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių būsto paskolų portfelio dinamikai. Darbo objektas yra Baltijos šalių būsto paskolų portfelis ir jį įtakojantys makroekonominiai veiksniai. Siekiant užsibrėžto tikslo, yra sprendžiami uždaviniai: 1) Išnagrinėti ekonominėje literatūroje pateikiamus modelius, tiriančius būsto paskolų portfelį. 2) Apibrėžti makroekonominius veiksnius, įtakojančius būsto paskolų portfelį. 3) Išanalizuoti būsto paskolų portfelio pokyčius Baltijos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last decade Baltic countries experienced a full economic cycle – slow recovery, fast growth and sharp deterioration of whole economy. On the growth period the portfolio of mortgage loans and real estate market developed extremely rapidly, thus, since 2007 - 2008 there was discussions about the overheating of economies and bubbles of the real estate prices in the Baltic countries. However, the majority of the citizens were still taking advantage of easy accessible mortgage loans for the acquisition of desired real estate even prices were going upwards. Unfortunately, doubts about overheating of the separate parts of economies were reasonable and economies of the Baltic countries contracted the most among all EU. Therefore, with a full picture of economic cycle the analysis of portfolio of mortgage loans is being developed. Identification of the main factors that are determining growth of the portfolio of mortgage loans is important for developing a strategy to avoid possible economic crises in the future or to ease the negative effects of economic downturn. The aim of the paper – to find out the most important macroeconomic factors that are determining the dynamic of mortgage portfolio in Lithuania, Latvia and Estonia. The object of the paper – the mortgage portfolio of the three Baltic countries and macroeconomic factors of the mortgage portfolio. To reach the aim of the paper such tasks were developed: 1) Examine the theory and the models that are analyzing the... [to full text]

Pasyviųjų priemaišų jūrinėje aplinkoje įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ekologinei būklei, kurią lemia jūros dubens ypatybės, silpnas ryšys su Pasauliniu vandenynu, klimatinės ir hidrometeorologinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais jūros baseine didėja antropogeninės kilmės teršalų kiekis. Branduolinės fizikos ir technikos plėtra neišvengiamai sukelia technogeninės kilmės radionuklidų patekimą į jūrinę aplinką. Daug dėmesio skiriama 137Cs radionuklidui, nes iki šiol jūros vandens tyrimai rodo aukštas šio radionuklido tūrinio aktyvumo reikšmes. Be to, 137Cs radionuklidas geras indikatorius, tiriant kitų pasyviųjų priemaišų migraciją Baltijos jūros vandenyje. Daug mokslininkų nagrinėja problemas, susijusias su technogeninės kilmės radionuklidų kiekiais, jų sklaida ir poveikiu jūrinei aplinkai. Tačiau darbų, kuriuose būtų nagrinėjama radionuklidų tūrinių aktyvumų pokyčių bei pernašos Baltijos jūros priekrantės vandenyje problema, praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe nustatytas 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės paviršiniame vandenyje bei įvertinti hidrometeorologiniai parametrai. 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros vandenyje nėra pastovus, todėl aktualu parinkti tinkamus nustatymo metodus ir vertinti jo pokyčių tendencijas. Įvertinus radiocezio tūrinio aktyvumo pokyčius priekrantės vandenyje, galima modeliuoti ir prognozuoti taršos šaltinio atsiradimo... [toliau žr. visą tekstą] / The evaluation of the passive admixture transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the Baltic Sea ecological state, which is strongly influenced by the peculiarities of the sea bottom, weak connection with the World Ocean, climatic and hydrometeorological conditions. During the recent decades, the tendency of increment of the amount of anthropogenic pollutants is observed. The development of nuclear energetics and technology inevitably causes the spread of radionuclides of technical origin in the marine environment. The major attention is paid to the investigation of the radionuclide 137Cs distribution, since the investigations show the high values of the volumetric activity of this radionuclide to be present in the sea water thus far. Besides that, 137Cs radionuclide can be used as a tracer in investigations of the migration of other passive admixtures in the Baltic Sea water. Quite a number of scientists research the problems related with the amounts of the radionuclide of technical origin, their spread and impact on the marine environment. However, the works considering a problem of the variations of volumetric activity of radionuclides and their transfer in the coastal waters of the Baltic Sea practically are not encountered. Considering that, the volumetric activity of radionuclide 137Cs in the coastal surface waters of the Lithuanian territorial zone of the Baltic Sea... [to full text]

The evaluation of the passive admixture transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the Baltic Sea ecological state, which is strongly influenced by the peculiarities of the sea bottom, weak connection with the World Ocean, climatic and hydrometeorological conditions. During the recent decades, the tendency of increment of the amount of anthropogenic pollutants is observed. The development of nuclear energetics and technology inevitably causes the spread of radionuclides of technical origin in the marine environment. The major attention is paid to the investigation of the radionuclide 137Cs distribution, since the investigations show the high values of the volumetric activity of this radionuclide to be present in the sea water thus far. Besides that, 137Cs radionuclide can be used as a tracer in investigations of the migration of other passive admixtures in the Baltic Sea water. Quite a number of scientists research the problems related with the amounts of the radionuclide of technical origin, their spread and impact on the marine environment. However, the works considering a problem of the variations of volumetric activity of radionuclides and their transfer in the coastal waters of the Baltic Sea practically are not encountered. Considering that, the volumetric activity of radionuclide 137Cs in the coastal surface waters of the Lithuanian territorial zone of the Baltic Sea... [to full text] / Pasyviųjų priemaišų jūrinėje aplinkoje įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ekologinei būklei, kurią lemia jūros dubens ypatybės, silpnas ryšys su Pasauliniu vandenynu, klimatinės ir hidrometeorologinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais jūros baseine didėja antropogeninės kilmės teršalų kiekis. Branduolinės fizikos ir technikos plėtra neišvengiamai sukelia technogeninės kilmės radionuklidų patekimą į jūrinę aplinką. Daug dėmesio skiriama 137Cs radionuklidui, nes iki šiol jūros vandens tyrimai rodo aukštas šio radionuklido tūrinio aktyvumo reikšmes. Be to, 137Cs radionuklidas geras indikatorius, tiriant kitų pasyviųjų priemaišų migraciją Baltijos jūros vandenyje. Daug mokslininkų nagrinėja problemas, susijusias su technogeninės kilmės radionuklidų kiekiais, jų sklaida ir poveikiu jūrinei aplinkai. Tačiau darbų, kuriuose būtų nagrinėjama radionuklidų tūrinių aktyvumų pokyčių bei pernašos Baltijos jūros priekrantės vandenyje problema, praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe nustatytas 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės paviršiniame vandenyje bei įvertinti hidrometeorologiniai parametrai. 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros vandenyje nėra pastovus, todėl aktualu parinkti tinkamus nustatymo metodus ir vertinti jo pokyčių tendencijas. Įvertinus radiocezio tūrinio aktyvumo pokyčius priekrantės vandenyje, galima modeliuoti ir prognozuoti taršos šaltinio atsiradimo... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Baltijos valstybių įvaizdžio formavimas šiuolaikinėje Rusijos Federacijos internetinėje žiniasklaidoje, nagrinėjama, kaip Baltijos valstybių įvaizdis keičiasi keičiantis Rusijos užsienio politikai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, nagrinėjama žiniasklaidos svarba, internetinės žiniasklaidos vaidmuo, masinės informacijos priemonių panaudojimas informaciniame kare. Antroje dalyje pateikiama Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu raida, aptariama kuo pasižymėjo ir kaip keitėsi Rusijos Federacijos užsienio politika valdant Borisui Jelcinui ir Vladimirui Putinui. Trečioje dalyje nagrinėjamas Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu atspindys internetinėje žiniasklaidoje, aptariamas informacinio karo, kaip politikos vykdymo priemonės panaudojimas, analizuojama, kaip kuriamas Baltijos valstybių įvaizdis per pagrindinių problemų internetinėje žiniasklaidoje pateikimą, pateikiami socialinių apklausų rezultatai, nusakantys, kaip keitėsi Rusijos piliečių nuomonė apie Baltijos valstybes keičiantis Rusijos užsienio politikai ir žiniasklaidos pateikiamam Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžiui. / This master’s final work covers the analysis of the Baltic States’ image which is being formed by the contemporary Russian Federation’s mass media on the internet. Also, the present paper focuses on the change of the image of the Baltic States which is changing together with the foreign policy of the Russian Federation. In the first part of the work there is a consideration of the mass media’s role in the contemporary world, using the mass media as a tool in the information warfare. The second part of the work points out the development of the foreign policy of the Russian Federation in relation to the Baltic States; the consideration unfolds how was changing the foreign policy of the Russian Federation during the governing of Vladimir Putin and Boris Yelcin. In the third part of the work the research is carried out on the reflection of the foreign policy of the Russian Federation in connection with the Baltic States which has been placed on the internet. Moreover, the use of the information warfare as a tool of politics is discussed. Also, this part of the paper analyzes how the image of the Baltic States is created through the presentment of the main problems on the internet’s media. Public opinion polls reveal how the Russian Federation citizens’ opinion about the Baltic States is changing together with the foreign policy of the Russian Federation.

Magistro baigiamąjame darbe atlikta Baltijos šalių valstybės skolos ir jos valdymo lyginamoji analizė. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiami teoriniai valstybės skolos ir jos valdymo aspektai: pateikiamas valstybės skolos klasifikavimas, skolinimosi instrumentai, veiksniai, leimiantys valstybės skolinimosi poreikį, valstybės skolos vertinimo rodikliai, apžvelgiama kokį poveikį šalies ekonomikai daro valstybės skolinimasis, taip pat valstybės skolos valdymo problemos bei kylančios rizikos. Antrojoje darbo dalyje pateikiama Baltjos šalių valstybės skolos analizės, vertinimo bei prognozavimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje atliekama Baltijos šalių ekonominės situacijos, lemiančios valstybės skolinimosi poreikį, analizė. Taip pat analizuojamas Baltijos šalių valstybės skolos dydis, jį lemiantys veiksniai, skolos struktūra, atliekamas valstybės skolos vertinimas pagal santykinius rodiklius bei apžvelgiami skolos valdymo ypatumai. Pritaikant koreliacinę analizę tiriamas Baltijos šalių valstybės skolos ir pasirinktų veiksnių ryšys. Panaudojant daugialypės tiesinės regresijos bei autoregresijos slankiųjų vidurkių metodus, prognozuojama Baltijos šalių valstybės skola 2013 - 2014 metams. Galiausiai pateikiamos išvados ir siūlymai. / The master thesis analyses and compares the government debt of Baltic states and its management. The work consists of three parts. The first part provides theoretical overview of government debt and its management: the classification of the government debt, borrowing instruments, factors, which influence state's borrowing needs, government debt indicators, the link between governmnet debt and economic growth, as well as problems of government debt management and emerging risks. The second part presents the methodology of government debt analysis, evaluation and forecasting. The third part primaliry analyzes economic situation in Baltic states. It also analyzes and compares changes in government debt of Baltic states, the reasons of changes, costs of borrowing, the debt structure, also evaluates government debt in Baltic states by using relative rates of government debt and reviews the main aspects of government debt management. The correlation analysis is used to investigate the relationship between government debt of Baltic states and some selected factors. By using multiple regression model and autoregressive – moving average method, there is forecasting the changes of government debt in Baltic states in period 2013 – 2014. Finally, conclusions are made and recommendations are given.

Pirminių viešų siūlymų reikšmė yra itin aktuali finansų krizės nuniokotose rinkose, nes pirmieji vieši vertybinių popierių siūlymai yra alternatyva įprastiniam skolinimuisi ir galėtų išjudinti stagnacijos apimtas rinkas. Jie padėtų kompanijoms pritraukti lėšas bei plėtoti verslus, pritraukiant finansinius išteklius ir nukreipiant juos pelningoms investicijoms ar kitiems poreikiams tenkinti. Sėkmingas pirminis viešas siūlymas kompanijos suteikia ne tik galimybę pritraukti gana dideles garantuotas lėšas, bet ir stabiliai augančias akcijų kainas biržose. Po sėkmingų pirminių viešų siūlymų kompanijos netgi turi geresnes skolinimosi galimybes įprastiniu būdu bei didesnį pasitikėjimą užsienio rinkose. Darbo objektas – pirminių viešų siūlymų pradinės kainos Baltijos šalyse. Darbo tikslas – išnagrinėti ir įvertinti pirminio viešo siūlymo pradinės kainos efektyvumą ir ją įtakojančius veiksnius Baltijos šalių rinkose. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai:  Išanalizuoti pirminio viešo siūlymo ypatybes, tikslus, privalumus ir trūkumus;  Išnagrinėti emisijos platinimo būdus bei pirminės viešos emisijos procesą, jos įkainojimo aspektus;  Atlikti Baltijos biržų pirminės rinkos analizę,  Atlikti pirminių viešų vertybinių popierių siūlymų pradinės kainos efektyvumo tyrimą Baltijos šalių rinkose;  Remiantis atlikta teorijos analizė bei praktiniais tyrimais suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Darbo struktūra. Darbas suskirstytas į tris... [toliau žr. visą tekstą] / The Initial public offering value is particularly relevant to markets affected by the the financial crisis since the initial public offering of securities is an alternative to the conventional borrowing and could cure the stagnation of the market. IPO helps companies to raise funds and develop their business by attracting financial resources and using them for profitable investments or other needs. A successful initial public offering not only provides the ability to raise enough funds, but also guarantees high, but steadily rising share prices on stock exchanges. After a successful initial public offering, the company has even greater possibilities for the routine borrowing and the greater confidence in foreign markets. The object of this paper work – initial prices of IPO‘s in the Baltic market. The goal of this paper work – research and evaluation of the Initial price Efficienty, factors, which have influence on it in the Baltic IPO market. The main tasks of the paper are as follows: 1. analyze characteristics of IPO, it‘s gals, advantages and disadvantages; 2. study of offerings types and the process of IPO , pricinig aspects; 3. analyze the Baltic initial market; 4. research of the Initial price Efficienty in the Baltic IPO market; 5. formulate conclusions and recommendations according the performed theoretical analysis and practical research. This paper work consists of three main parts. In the first part the conception of IPO and it‘s basic characteristics are given... [to full text]

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]