This dissertation seeks to evaluate how Central and Eastern European (CEE) countries develop state under the conditions of liberal democracy and membership of the European Union (EU). The issues of quality of democracy and governance of postcommunist states are analysed through lenses of welfare politics. The main attention is paid to Baltic countries. The main method applied in dissertation is a qualitative comparison of several (similar) cases. In the first part of dissertation “middle-range” theories are observed, which allows to understand the general patterns of development of postcommunist countries. Distinction of modern and patronage states is established, which is best seen comparing CEE liberal democracies vis-à-vis postsoviet dictatorships. In the second part of dissertation these general patterns are analysed only at the level of CEE countries. It is established that the distinction of modern and patronage states to some extent also replicates among CEE countries themselves, and also among Baltic countries. By many important parameters indicating the level of state capacities Estonia distinguishes itself from other Baltic countries. In the third part, comparative research is focussed at the maximum. One analyses the development of healthcare – the core welfare policy – in the Baltic region. It is established that there are significant differences among Baltic countries in timing, speed and achieved results of healthcare reforms, which also has important... [to full text] / Šia disertacija siekiama įvertinti, kaip Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims sekasi vystyti valstybę liberaliosios demokratijos ir narystės ES sąlygomis. Į pokomunistinių valstybių valdymo ir demokratijos kokybės problemas šioje disertacijoje žvelgiama pirmiausia per gerovės politikos prizmę. Didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Disertacijoje taikomas metodas – kokybinis kelių (panašių) atvejų lyginimas. Pirmojoje disertacijos dalyje apžvelgiamos „vidutinio nuotolio“ teorijos, kurios leidžia suprasti pokomunistinių šalių gerovės režimų raidos bendrąsias tendencijas. Nustatoma modernių ir patronažinių valstybių skirtis, kuri ryškiausiai matyti tarp VRE liberaliųjų demokratijų ir posovietinių diktatūrų. Toliau, antrojoje disertacijos dalyje, šios bendrosios tendencijos analizuojamos tik VRE šalių lygmeniu. Nustatoma, kad modernių ir patronažinių valstybių skirtis tam tikru mastu atsikartoja VRE regione ir taip pat tarp Baltijos šalių. Estija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria daugeliu svarbių valstybės gebėjimų parametrų. Trečiojoje dalyje, lyginamasis tyrimas maksimaliai sufokusuojamas. Nagrinėjama sveikatos apsaugos – kertinės gerovės politikos – raida Baltijos šalyse. Nustatoma, kad sveikatos apsaugos reformos laikas, tempas ir pasiekti rezultatai reikšmingai skiriasi tarp Baltijos šalių, ir tai turi svarbių implikacijų šių valstybių raidai.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos einamosios sąskaitos nesubalansuotumą nagrinėjančios teorijos ir išskiriami einamajai sąskaitai įtakos turintys veiksniai. Darbe identifikuojamos einamosios sąskaitos saldo pasekmės šaliai bei apibrėžiami einamosios sąskaitos saldo priimtinumo vertinimo metodai teoriniu aspektu. Praktinėje dalyje vertinami Baltijos šalių einamosios sąskaitos saldo priimtinumo pokyčiai išskirtais santykiniais rodikliais bei kriterijais. Šių rodiklių ir kriterijų pagalba išskiriamos pagrindinės Baltijos šalių einamosios sąskaitos saldo priimtinumo problemos. Siekiant įvertinti einamosios sąskaitos saldo priimtinumą vertinant jo poveikio ekonominiams rodikliams mastais atliekama koreliacinė regresinė poveikio ekonominiams rodikliams analizė. Darbe pateikiama einamosios sąskaitos ir BVP rodiklių prognozavimas 2010 ir 2011 metams pasitelkiant kokybinį prognozavimo metodą. / The theories, which explore current account imbalance, are analyzed and excluded the factors of main current account imbalance in bachelor work. In this work is identified sequence of country of current account imbalance and described current account imbalance evaluation in theoretical aspects. In the practice part with relative criteria and indicators is evaluating Baltic countries current account imbalance changes. These criteria and indicators help to distinguish main problems of Baltic countries, of current account imbalance acceptability. To assess the acceptability of the current account balance with respect to its impact on economic performance and scale correlation is carried out regression analysis of the impact of economic indicators. In the work there are giving the current account and GDP indicators forecasting years 2010 and 2011 using a qualitative forecasting method.

Pastaraisiais metais beveik visose valstybėse stebimos visuomenės senėjimo bei ilgaamžiškumo tendencijos. Ši problema yra aktuali ne tik valstybinei pensijų sistemai, bet ir gyvybės draudimo įmonėms, mokančioms ar ateityje mokėsiančioms anuitetus. Šio darbo tikslas yra modeliuoti bei prognozuoti Latvijos, Lietuvos ir Estijos mirtingumą, įvertinti Baltijos valstybių visuomenės senėjimo tendenciją, atlikti anuitetų jautrumo analizę palūkanų normos bei mirtingumo tikimybių kitimui. Mirtingumo modeliavimui ir prognozavimui buvo naudojamas R. D. Lee ir L. R. Carter modelis. Atlikus duomenų analizę ir reikalingus tarpinius skaičiavimus yra sukonstruojamos prognozuojamos mirtingumo tikimybių lentelės. Sukonstruotos lentelės naudojamos nagrinėjant aukščiau aprašytus tikslus, t.y. skaičiuojant ilgaamžiškumo faktorius: gyvenimo trukmę bei anuitetus. Gaunamos išvados: -Ilgaamžiškumo problema egzistuoja; -Stebimos mažėjančios mirtingumo tikimybės; -Anuitetai yra jautresni mirtingumo tikimybių kitimui nei palūkanų normos svyravimams. Atlikus gautų rezultatų analizę galima daryti išvadą, kad visuomenės senėjimo problema egzistuoja, bet nėra labai grėsminga. Tačiau anuitetinių išmokų mokėtojai turėtų įvertinti ilgaamžiškumo tendenciją ir konstruoti atsargius anuitetus, atsižvelgiant ne tik į mirtingumą, bet ir į palūkanų normą. / In recent years the population ageing and the longevity tendencies are observed in almost all countries. This problem is significant for the state pension system as well as for the private insurance companies, paying life annuities. The aim of this paper is to evaluate the ageing tendencies in Baltic States, perform the sensitivity for mortality and interest rate changes analysis, predict the mortality in Baltic States in the future. The mortality was modeled and forecasted by using R. D. Lee and L. R. Carter model. The mortality table is designed after analyzing data and making necessary calculations. Produced table is applied to solve the prediction problem and to calculate the longevity factors - life expectancy and annuities. Conclusions obtained: -Longevity problem exists; -Decreasing mortality probabilities are observed; -The annuity is more sensitive to mortality fluctuation than to interest rate fluctuations. The overall conclusion is obtained that population ageing problem exists, but it is not very threatening. However, the size of annuity payments should be evaluated paying careful attention to longevity tendencies. Moreover, they should also be prudent in respect of interest rates, not only the mortality.

In this work author pursuing to compare Estonian, Latvian and Lithuanian institutions of the constitutional justice, bring out similarities and differences. To take notice of place of these institutions in states government system, method of formation, judge status, jurisdiction of institutions, process basic features, and determined judgments legal force. Of every democratic countries law systems fundament is constitution, so it is very important to guarantee the supremacy of law. Undoubtedly institutions of constitutional justice takes up one of the important place in assurance of constitutional conformity in state. author analyses institutions which implement constitutional control in most related neighbor countries: Lithuania, Latvia and Estonia. In Lithuania and Latvia to fulfill this function there are established special institutions – Constitutional courts, meanwhile in Estonia this function is dedicated to supreme instance of common court system – Supreme Court, and if to make clear, one of constituent part of this court – Constitutional Review Chamber. Also, the fundamental models of constitutional justice and it's variety, and the history of constitutional justice institutions in Baltic states were discussed in brief in this work. Author analyses, why these institutions are considered to be a part of common court system. Basing on descriptive, comparative and analysis method were investigated the order of these institution formation, legal status of judges, the... [to full text]

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau populiarėjant sąvokai ,,regionų Europa”, regionams tampant vis svarbesniais veikėjais nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, daugiau dėmesio skiriama ir regionalizmo studijoms bei regionalizacijos procesams. Šie procesai neaplenkia ir Šiaurės šalių, kurios skatina bendradarbiavimą Baltijos jūros regione į regioninius procesus įtraukdamos ir Baltijos valstybes. Baltijos jūros regiono, kuriam priklauso tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalys, raidos procesuose svarbus vaidmuo teko ir JAV, kurioms šis regionas tapo patraukliu dėl jo augančios įtakos regione bei Europoje, tuo pačiu tai buvo puiki galimybė JAV išsaugoti įtaką Europoje pasibaigus Šaltajam karui. Pagrindinis darbo objektas – Šiaurės ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimas regioninių iniciatyvų raidos kontekste. Darbe siekiama išnagrinėti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV dinamiką, įvertinant šios supergalybės poveikį ir įtaką dviejų Baltijos jūros regione esančių subregionų bendradarbiavimui. Vertinant Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV tendencijas daugiausiai dėmesio skiriama regioninės grupės NB8, bendradarbiaujančios su JAV, formatui bei šios valstybės inicijuotai Sustiprintos Partnerystės Šiaurės Europai programai (E-PINE). Darbo tikslui pasiekti, buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai: apžvelgta regionų raidos ir regionalizmo/subregionalizmo samprata bei pagrindinės sąvokos ir terminai, aptarta regioninio lygmens analizės vieta politikos... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades when the concept ‘Regional Europe’ is becoming more popular and regions are becoming more significant players on national and international levels, bigger attention is paid to regionalism studies and regionalisation processes as well. These processes have not bypassed Nordic countries, which promote cooperation within the Baltic region by involving the Baltic States into the regional processes as well. USA has received an important role in the processes of development of the Baltic Sea region, to which belong both Northern and the Baltic States; this region has become attractive to USA because of its increasing influence in the region and Europe, and it was a good opportunity for USA to maintain its influence in Europe after the end of the Cold war. The main object of this work is cooperation between Nordic - Baltic countries and USA in the context of development of the regional initiatives. This paper work tries to investigate dynamics of cooperation between Nordic and the Baltic States and USA by assessing the superpower impact and influence on cooperation of two sub-regional states in the Baltic Sea region. When assessing tendencies of cooperation between Northern and the Baltic States and USA, most attention is paid to the format (NB8+1) of regional group NB8 collaborating with USA, JAV, and Enhanced Partnership in Northern Europe (E-PINE) program initiated by this state. In order to achieve the goal, the following tasks have been fulfilled: review of... [to full text]

Nors populizmo terminas dažnai sutinkamas politikos moksluose, žiniasklaidoje, politikų ar paprastų piliečių retorikoje, populizmo tyrimai nėra paplitę ir tik pastaruoju metu labiau buvo susidomėta ir bandoma operacionalizuoti šią sąvoką. Lietuvoje populizmo tyrimų apskritai praktiškai nėra. Vis dėlto populizmo tematika yra itin aktuali: paprastai populizmas suvokiamas kaip žalingas stabiliam demokratijos veikimui ar, Rytų ir Vidurio Europos regiono atveju, tolimesniems demokratijos ir partinės sistemos konsolidacijos procesams. 2011-2012 m. parlamento rinkimai Baltijos valstybėse vyko po sunkios ekonominės krizės, kuri sukrėtė šį regioną itin stipriai, todėl populistinių politinių partijų sėkmės galimybės tapo dar didesnės. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių partijų programas ir įvertinti jų populizmo apraiškas 2011-2012 m. rinkiminiu laikotarpiu. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į populizmo tyrimų raidą politikos moksluose. Egzistuojant daugeliui teorinių prieigų bei populizmo fenomeno sampratų, būtina apsibrėžti savąją populizmo tyrinėjimo prieigą ir aiškinimą. Šiame darbe remiamasi populizmo kaip demokratijos patologijos aiškinimu, kadangi jis labiausiai atliepia šiandieninio populizmo Europoje kontekstą. Tokiu būdu nagrinėjamas ir sudėtingas ryšys tarp populizmo ir modernios demokratijos. Populizmas šiame darbe visų pirma suprantamas kaip siaura ideologija, ši prieiga įgalina tinkamiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Populism is a widespreaded conception, often used in the discourse of political scientists, media or common citizens. However, only in the recent period scientists attempted to adapt this conception to empirical research or to use a comperative approach. Populism researches in Lithuania practically do not exist yet. Nevertheless, populism topic is relevant: usually it is associated with negative impact on stable function of democracy, or in the context of East and Central Europe region – a setback for further democracy and party system consolidation. Parliamentary elections in the period of 2011-2012 occurred after harsh economical crisis in Baltic region, therefore potential populism success is more presumable. The main goal of this research is to analyse the election programmes of political parties in Lithuania, Latvia and Estonia in the 2011-2012 parliament election period. To reach this goal, the study of populism research evolution in political sciences is made. One may find various theoretical approaches of populism phenomena, so scholar must adjust one particular explanation and theoretical approach. Populism as a pathology of democracy explanation is used in this study, because it most properly corresponds with recently context of populism in Europe. Consequently, the complex bond between modern democracy and populism phenomena is accomplished. I maintain that populism is primarily a thin ideology and this approach enables to analyse party programmes. Specific... [to full text]

Darbe analizuojamos palyginamųjų daugiklių metodo taikymo galimybės Baltijos šalių listinguojamoms įmonėms. Darbo tikslas - įvertinti palyginamųjų daugiklių metodo taikymo galimybes nelikvidžiose rinkose Baltijos šalių listinguojamų įmonių pavyzdžiu. Darbą sudaro trys dalys, kurių pirmojoje pristatomi daugiklių metodo privalumai, trūkumai, praktinio pritaikymo etapai ir skirtingų metodų, naudojamų kiekviename praktinio pritaikymo etape, poveikio vertinimo rezultatams apžvalga. Antroje dalyje pateikiama ir pagrindžiama tyrimo metodologija, o trečioje - tyrimo rezultatai. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad palyginamųjų daugiklių metodas nelikvidžiose rinkose listinguojamų įmonių atveju duoda didesnes paklaidas nei įmonių, listinguojamų likvidesnėse kapitalo rinkose, atveju. Visgi, EV/IC, EV/NOA, EV/TA, EV/EBITDA, EV/EBIT ir P/B daugikliai gali būti taikomi vertinant Baltijos šalių listinguojamas įmones. Be to, nustatyta, kad 1) įmonės vertės daugikliai duoda mažesnes paklaidas nei nuosavybės vertės daugikliai; 2) su balansinėmis vetėmis susieti daugikliai duoda mažesnes paklaidas, nei su pelnu, pardavimais ar pinigų srautais susieti daugikliai; 3)tinkamiausias įmonių atrankos kriterijus yra ROIC; 4) daugiklių kombinavimas nėra prasmingas, kadangi padidina vertinimo tikslumą tik nežymiai ir tik kai kurių daugiklių atveju; 5) skirtingiems pramonės sektoriams egzistuoja skirtingi tinkamiausi daugikliai. / This paper analyzes the application possibilities of multiples valuation method in the Baltic states equity market. The aim of this paper is to assess the application possibilities of multiples valuation method in illiquid markets, with the example of Baltic listed companies. The work consists of three parts. The first part presents the advantages and disadvantages of the multiples method, also it presents method‘s practical applications stages and and the review of results of the previous research on this topic. The second part describes the research methodology. The third part presents the results of empyrical study. The main findings of this study is: 1) valuation erros, when multiples valuation method is applied in illiquid markets are higher, then those in liquid markets; 2) however, the EV / IC, EV / NOA, EV / TA, EV / EBITDA, EV / EBIT and P / B multiples are appropriate for valuation of companies listed in Baltic stock exchange; 3) entity value multiples outperform equity value multiples 4) book value multiples outperform accrual flow and cash flow multiples 3) the most appropriate criteria for selecting comperable companies is ROIC; 4) The combination of multiples is not meaningful as it increases the accuracy of valuation only slightly, and only for some of the multiples 5) different industries are associated with different best multiples.

In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania. / Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje. / In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania.

Magistro darbo tyrimo objektas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžio kūrimas oficialiose šalių interneto svetainėse. Darbo tikslas – išnagrinėti Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) įvaizdžio kūrimo ir pristatymo internete panašumus ir skirtumus bei pateikti rekomendacijas šalių interneto svetainių kūrėjams. Darbo uždaviniai: apibūdinti įvaizdžio sampratą, jo svarbą ir kūrimo principus; aptarti šalies įvaizdžio formavimo ir jo pristatymo virtualioje erdvėje svarbą; išanalizuoti interneto kaip informacijos sklaidos kanalo efektyvumą bei svarbą reprezentuojant šalį tarptautiniu mastu; atlikti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oficialių interneto svetainių analizę. Išanalizavus mokslinę literatūrą prieita prie išvados, kad oficiali šalies interneto svetainė – pagrindinis valstybės interneto tinklalapis, turėtų būti svarbus šalies prekės ženklo vertybių komunikacijos ir vizualinio identiteto pristatymo tarptautinei bendruomenei kanalas. Prieš dvidešimt metų pasaulyje trys Baltijos šalys: Lietuva, Latvija, Estija buvo suvokiamos kaip viena teritorija. Natūralu, kad per pastaruosius metus užsienio valstybėse susiformavo ir kiekvienos Baltijos šalies įvaizdis. Šios valstybės beveik vienu metu pradėjo kurti savo įvaizdį internete. Pagrindinė Lietuvos interneto svetainės nepasisekimo priežastis – prieš patvirtinant Lietuvos įvaizdžio koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“ bei sukuriant pagal ją šalies prekės ženklo logotipą, nebuvo patvirtinta šalies įvaizdžio kūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / States have understood, that it is essential to realize and know exactly, what are their values and to be able to show the world theirs most unique and attractive features – only thus they would establish themselves as strong and competitive brand names as countries. The focal object of the Master thesis is image making in the official internet sites of Lithuania, Latvia and Estonia. Aim of the thesis was to analyze similarities and differences of image making and presenting in the internet of the Baltic States (Lithuania, Latvia and Estonia) and giving recommendations for creators of internet sites. The tasks of the thesis include characterizing the notion of image, its importance and principles of creation; discussing importance of image creating and presenting online; analyzing effectiveness of the Internet as a channel for spreading information and its importance in representing a country internationally; carrying out analysis of official sites of Lithuania, Latvia and Estonia. The hypothesis of the research was that presentations of the Baltic countries online are competitive, informative and qualitative, both in terms of technical parameters, quality of content and its presentation. It leads to a presumption, that image of the state is a process, requiring purposeful, coherent and complex work. To confirm that, official internet sites of the Baltic countries are analyzed according to the ten qualitative principles for creating internet site of MINERVA . After analyzing... [to full text]