Dėl globalizacijos procesų, angliškai kalbančių šalių ekonominio suklestėjimo ir technologijų vystymosi, 20 a. anglų kalba tapo globali kalba, verslo, mokslo, tarptautinės komunikacijos lingua franca. Augantis anglų kalbą vartojančių žmonių skaičius bei ypatingas vienos kalbos populiarumas pasaulio lingvistams ėmė kelti susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms nacionalinėms kalboms. Kai kurie (Crystal) pabrėžė galima grėsmę daugelio modernių kalbų išnykimui. Tokia situacija sąlygojo kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje. Anglų kalbos hegemonija ir neigiamos įtakos kitoms pasaulio kalboms globalinis mastas lėmė, jog kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje išreiškė du lingvistiniai požiūriai: iš vienos pusės, dominavimas ir su tuo susijusi lingvuistinė globalizacija (Diffusion-of-English Paradigm), iš kitos pusės, siekis formuoti lingvistinę įvairovę ir išlaikyti nacionalinių kalbų grynumą (Ecology-of-Language Paradigm). Neabejotinai, valstybėms, patiriančioms anglų kalbos įtaką labai svarbu pasirinkti tinkamą kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu. Tinkamos kalbos politikos planavimo reikšmingumą bei lietuvių kalbos grynumo išlaikymo svarbą Lietuvoje parodo pastaraisiais metais Lietuvos visuomenei ir lingvistams kylantys įvairūs kalbos klausimai ir diskusijos. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje rusų kalbos įtaką lietuvių kalbai pakeitė anglų kalbos įtaka. Internetas yra viena iš sričių, kur anglų kalba veikia lietuvių kalbą. Interneto... [toliau žr. visą tekstą] / Due to globalization processes, economic prosperity of English-speaking countries and development of technologies, in the 20th century English became a global language, a business, science, international communication lingua franca. Growing number of English users and extreme popularity of one language evoked world linguists‘ concern regarding negative influence of the English language towards smaller national languages. Some (D. Crystal) indicated threat towards extinction of many modern languages. This situation determined language policy towards English in the world. Hegemony and global scale of English negative influence towards other world languages determined that language policy towards the English language in the world expressed two linguistic approaches: on the one hand, domination and further related linguistic globalization (Diffusion-of-English Paradigm), on the other hand, intention to form linguistic diversity and keep purity of national languages (Ecology-of-Language Paradigm). No doubt that choice of suitable language policy towards English is crucial for states experiencing English influence. Significance of proper language policy planning in Lithuania and importance of keeping Lithuanian pure is seen through different language questions and discussions which arise in society and among linguists in recent years. After restoration of Indepence in Lithuania, Russian influence on Lithuanian was replaced by English influence. Internet is one of the fields where... [to full text]

Santrauka Tema „Teisės normų kolizijos ir jų sprendimo taisyklės” aktuali, originali ir nauja. Temos aktualumas reiškiasi galimybe naujai pažvelgti į reiškinį; temos originalumas reiškiasi jos naujumu. Šiame darbe nagrinėjama teisės normų kolizijos: sąvoka, kilimo priežastys, kolizijų sprendimo (šalinimo) taisyklės. Kadangi jurisprudencijoje nėra vieningos nuomonės kolizijų klausimu, darbe pateikiama keletas labiausiai reikšmingų nuomonių kolizijų sąvokos klausimu. Pažymėtina, kad pateiktose sąvokose figuruoja visas sąvokas jungiantis elementas – prieštaravimai, ar tai tarp teisės normų, ar tai tarp esamos teisinės tvarkos ir siekių ją pakeisti. Darbe akcentuojamas sąvokos „teisės kolizija” daugiareikšmiškumas; ši sąvoka apima: prieštaravimus tarp teisės principų ir teisės normų, tarp atskirų teisės normų, tarp vertybių, tarp teisės normų ir jų aiškinimo; teisės sampratų, teisinės sąmonės kolizijas. Poreikis turėti efektyvią teisę skatina jos paieškas; visuomeninių santykių bei procesų teisinis reguliavimas ne visada atneša lauktų rezultatų. Pagaliau, dėl visuomeninių santykių kaitos, vystymosi, nespėjama kurti teisės normų taip greitai ir sparčiai, kaip greitai ir sparčiai keičiasi visuomeninis gyvenimas bei socialinė elgsena, kuriems siekiama daryti atitinkamą įtaką. To pasėkoje kyla prieštaravimai visuomeniniame gyvenime. Tai be abejo atsispindi ir teisėje. Darbe analizuotas teisės normų kolizijų ir teisės normų konkurencijos tarpusavio santykio klausimas; prieita išvados... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement The subject „Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement” is urgent, original and new. An urgency of the subject expresses itself by an opportunity of a new attitude towards the problem; an originality of the problem expresses itself by its novelty. In the Paper, collisions of legal norms, including their definition, causes of their appearance and the rules for their settlement (liquidation), are discussed upon. Because of absence of a uniform opinion on collisions in law, several most important opinions on the definition of collisions are provided in the Paper. It should be noted that contradictions – between legal norms or between the legal order and striving to alter it – as an element that unites all definitions is presented in each of them. In the Paper, a polysemy of the definition „a collision of law” is emphasized; this definition includes contradictions between principles of law and legal norms, between individual legal norms, between values, between legal norms and their interpretations, between definitions of law as well as collisions related to legal conscience. A need in effective law encourages looking for it; a legal regulation of public relations and processes not always ensures expected results. Finally, it is impossible to develop legal norms upon rapid changing of public relations when the public life and social behavior to be impacted by them are permanently altering... [to full text]