• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • Tagged with
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Saviraiškos ir žurnalistinės etikos problema nacionalinėje periodikoje („Lietuvos rytas“ ir Lrytas.lt 2008–2010) / The issue of self-expression and journalistic ethics in national periodicals ("lietuvos rytas" and lrytas.lt 2008–2010)

Maciulevičiūtė, Olga 27 June 2014 (has links)
Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]
2

Žurnalistikos studijos Vilniaus universitete 1949-1991 m / Journalism studies at vilnius university in 1949-1991

Gaičevskytė, Rimantė 27 June 2014 (has links)
Magistro darbo objektas – žurnalistikos mokymas Vilniaus universitete nuo žurnalistikos studijų pradžios 1949 iki 1991 m., kai Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įsteigtas Žurnalistikos institutas. Darbo tikslas – išanalizuoti žurnalistų rengimą Vilniaus universitete nuo 1949 iki 1991 m. Išsikelti uždaviniai: apžvelgti bendrąsias sovietinės aukštojo mokslo sistemos tendencijas bei žurnalistikos akademinių padalinių formavimosi procesus; išanalizuoti kas kelerius metus kitusias studijų programas; remiantis sukauptų dokumentų analize pristatyti etatinių ir ilgesnį laiką akademiniuose padaliniuose dirbusių dėstytojų valandininkų kolektyvą; pateikti dieninio skyriaus studentų stojimo ir priėmimo statistinius duomenis. Darbe naudojami teoriniai ir empiriniai metodai: lyginamasis istorinis, dokumentų analizės, apklausos. Magistro mokslo tiriamajame darbe daugiausiai remtasi Vilniaus universiteto archyve saugomais dokumentais (rektoriaus įsakymais, Istorijos ir filologijos (nuo 1968 m. – Istorijos) fakulteto tarybos bei Žurnalistikos katedros posėdžių protokolais, personalo bylomis ir kt.): tai bene vienintelis šaltinis, suteikiantis išsamių duomenų apie 1949–1991 m. žurnalistikos studijų organizavimą ir raidą. Taip pat panaudota informacija, gauta atlikus interviu su docentais Broniumi Raguočiu ir Liubomiru Viktoru Žeimantu. Magistro darbe remtasi Vilniaus universiteto istoriją analizuojančiomis knygomis, straipsnių rinkiniais... [toliau žr. visą tekstą] / The object of master‘s thesis is the Journalism studies at Vilnius University from its beginning in 1949 to 1991 when the Departments of Printed Journalism, Radio and Television were converted to the Journalism Institute. The main objective of this thesis is to analyze the journalism education in Vilnius University from 1949 to 1991. Primary purpose is to review the main tendencies of soviet high education system and to research the processes of reorganizing the academic departments of Journalism studies. In addition to analyze the changes that took place in Journalism study programme, to represent the academic staff, to introduce the statistics revealing how many school-leavers wanted to enter studies of journalism and how many of them succeeded. The researcher used theoretical and empirical methods: comparative historical, data analysis, interview research methods. The majority of the information and data sources were found in the Archives of Vilnius University (legislations of the rectors, History and Philology Faculty’s protocols (it was reorganized to History Faculty in 1968) council and Journalism Institute’s sessions, personnel department files): it was the only valuable source providing the accurate information about Journalism studies and their development in 1949-1991. Furthermore, the researcher used the interviews with docents Bronius Raguotis and Liubomiras Viktoras Žeimantas as an information source. The master‘s theses also include information concerning the... [to full text]

Page generated in 0.037 seconds